Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-86/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-12
Bylos Nr.
1S-86/2014
Teisminio proceso Nr.
10-1-00849-13
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Jucys
Kaltinamasis
R. B.
Advokatai
Leonora Vasiliauskienė
Baudžiamoji byla Nr. 1S-86/2014Teisminio proceso Nr. 10-1-00849-13Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 12 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys,sekretoriaujant Jovitai Rožankevičienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui,gynėjai advokatei Leonorai Vasiliauskienei,kaltinamajam R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2014 m. vasario 18 d.

Teisėjas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, kad 2013 metų rugpjūčio mėnesį, turėdamas tikslą neteisėtai, neturint leidimo, į Lietuvos Respubliką įvežti narkotinę ir psichotropinę medžiagas bei jas parduoti ar kitaip platinti, Nyderlandų Karalystėje, tyrimo nenustatytoje vietoje, įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų: ne mažiau kaip 11 kg kanapių dalių ir ne mažiau kaip 400 g kanapių dervos bei psichotropinės medžiagos – ne mažiau kaip 250 g miltelių, kurių sudėtyje yra amfetamino, po ko, narkotines ir psichotropines medžiagas paslėpė automobilyje „Mersedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. rugpjūčio 17 d. apie 22 val. 30 min., nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, minėtu automobiliu per Lazdijų tarptautinį kontrolės punktą, esantį Lazdijų rajono sav., kontrabandos būdu iš Lenkijos Respublikos pergabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną narkotines ir psichotropines medžiagas, kurių dalį – ne mažiau kaip 900 g narkotinės medžiagos kanapių dalių, ne mažiau kaip 400 g kanapių dervos, bei 250 g miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos amfetamino, laikė su savimi iki 2013 m. rugpjūčio 18 d. 12 val. 55 min., kai bute, esančiame Ežero g. 10 – 37, Lentvaryje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie jo asmens kratos metu rado ir paėmė nurodytą kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o likusią dalį – labai didelį kiekį, t. y. ne mažiau kaip 10,1 kg narkotinės medžiagos kanapių dalių, laikė iki 2013 m. rugpjūčio 18 d. 14 val. 25 min. savo automobilyje „Mersedes Benz Sprinter“, valst. Nr.( duomenys neskelbtini), kai automobilio kratos metu policijos pareigūnai šį kiekį narkotinės medžiagos kanapių dalių rado ir paėmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, R. B. buvo sulaikytas 2013 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis to paties ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartimi kaltinamajam R. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pratęsimo pagrindus. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad R. B. kaltinamas sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Teismas atsižvelgė į tai, kad nors kaltinamasis turi nepilnametį vaiką ir nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau iki sulaikymo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, turi ryšių užsienio valstybėse, anksčiau buvo teistas. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis R. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Be to, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti kitomis kardomosiomis priemonėmis.

Šalies argumentai

Kaltinamasis R. B. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį.

Nurodo, kad vadovaujantis teismų praktika, vien jam gresianti griežta atsakomybė už galimai padarytas nusikalstamas veikas negali būti pagrindas daryti išvadą, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Pažymi, kad suėmimo terminas gali būti tęsiamas tik objektyviai nustačius įstatyme numatytus pagrindus.

Skunde R. B. nesutinka su teismo nustatytais suėmimo termino pratęsimo pagrindais. Kaltinamojo teigimu, pratęsdamas suėmimo terminą, teismas neatsižvelgė į jo turimus tvirtus socialinius ryšius su mažamečiu sūnumi, sugyventine, tėvais, turimą nuolatinę gyvenamąją vietą. Be to, teismas nepagrįstai akcentavo, kad iki sulaikymo niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, nes šiuo metu gydosi, o būdamas laisvėje galėtų gauti pilnavertį gydymą.

Kaltinamojo teigimu, jis neketina bėgti ar slėptis nuo teismo, todėl jam galėtų būti taikoma švelnesnė kardomoji priemonė.

Kaltinamasis ir jo gynėja prašo skundą tenkinti.

Prokuroras prašo kaltinamojo R. B. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. B. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam R. B. nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127, BPK 130 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų. Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti kaltinamajam R. B. suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys, t. y. paties kaltinamojo parodymai, liudytojų (Airido Matulevičiaus ir kt.) parodymai, specialistų išvadose esantys duomenys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis R. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tuo pačiu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.

Skundžiama nutartimi teismas pratęsė kaltinamajam R. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y. kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus.

Suėmimas skiriamas ar jo terminas tęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, įvertinus BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, susijusias su (įtariamojo) kaltinamojo šeimine padėtimi, nuolatine gyvenamąja vieta, darbo santykiais, sveikatos būkle, ankstesniu teistumu, ryšiais užsienyje ir kitos aplinkybės. Pagal formuojamą teismų praktiką, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Ši aplinkybė nėra absoliuti, t. y. teismo išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis), turėtų patvirtinti ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Priešingai negu teigiama skunde, tęsdamas suėmimo terminą R. B. teismas įvertino ne tik tai, kad jis kaltinamas padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmę, bet ir į tai, jog kaltinamasis turi šeimą, ryšių užsienio valstybėse, kuriose dažnai lankėsi, Lietuvoje nedirbo. Todėl šių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje R. B., siekdamas išvengti jam galimai gresiančios bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, (įtariamas) kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, (įtarimas) kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Sunkus ir labai sunkus nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas R. B., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Pagal byloje pateiktus duomenis, naujos inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai padarytos esant neišnykusiam teistumui. Be to, kaltinamasis praeityje yra du kartus teistas, taip pat ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis. Pažymėtina, kad šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį R. B. ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jis yra linkęs nusikalsti. Nors skunde suimtasis teigia, kad teismas nepagrįstai akcentavo, jog jis nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, tačiau tokias teismo išvadas paneigiančių duomenų byloje nėra. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad lėšas pragyvenimui R. B. galimai gaudavo nusikalstamu būdu.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiamoje nutartyje nurodytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pratęsimo pagrindas, taip pat nustatytas pagrįstai.

Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, nėra pakankamas pagrindas taikyti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Be to, bylos medžiagoje nėra pakankamai duomenų, kad R. B. dėl sveikatos būklės negali būti laikomas suėmime, todėl skunde nurodyti tokie argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio. Be to, kaltinamajam kvalifikuota medicinos pagalba gali būti teikiama laisvės atėmimo vietos medicinos įstaigoje.

Pažymėtina, kad R. B. yra suimtas jau šešis mėnesius, nepažeidžiant BPK 127 straipsnyje numatytų suėmimo taikymo terminų, ikiteisminis tyrimas buvo pabaigtas ir byla perduota nagrinėti teisme. Nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje, teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytais suėmimo terminais. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas R. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta, proporcingumo principas – nepažeistas. Be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo R. B. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Jucys