Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., a. k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis firmoje “(duomenys neskelbtini)” (Vokietija) vairuotoju, deklaravęs išvykimą į Vokietiją, Lietuvoje gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus, 163 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 163 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus

Nors D. J. savo kaltę neigia, o liudytojos A. J. bei O. L. iš esmės nurodo jokio smurto namuose neįžvelgusios, nukentėjusioji A. J. taip pat neigia psichologinės ar fizinės traumos dėl tėvo veiksmų buvimą ir iš viso neigia turinti emocinių, elgesio ar bendravimo sunkumų, tačiau baudžiamojoje byloje surinktų ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad D. J. piktnaudžiavo savo, kaip tėvo, teisėmis ir pareigomis. Jis, būdamas nukentėjusiosios A. J. tėvas, atsakingas už jos auklėjimą, vystymąsi, privalėjo rūpintis jos sveikata, ugdymu, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, tačiau elgėsi priešingai - sistemingai naudodamas fizinę ir psichinę prievartą savo sutuoktinės ir sutuoktinės motinos atžvilgiu mažametės dukters A. J. akivaizdoje bei žemindamas ir baugindamas pačią nukentėjusiąją A. J., o taip pat panaudodamas prieš ją fizinį smurtą, atliko priešingus teisei veiksmus, kurie vertinami kaip pavojingas ir ilgai trukęs psichinis poveikis nukentėjusiajai, kuri dėl to gyveno nuolatinėje įtampoje ir baimėje ir dėl šeimos aplinkoje keliamų konfliktų patyrė psichinį susirgimą.

Sprendžiama, kad liudytojos A. J. ir O. L. neduoda objektyvių parodymų, kadangi nenori prieš D. J. liudyti, nes bijo savo elgesio neigiamų pasekmių.

Nors nukentėjusioji A. J., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, davė parodymus apie vienkartinį tėvo smurto atvejį 2016-11-01 ir daugiau atliekant tyrimą nebuvo ikiteisminio tyrimo pareigūnų apklausiama, tačiau kaip matyti iš 2017-01-24 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto, ji išsamiai buvo apklausta savo srities specialisčių – R. D., kuri yra teismo psichiatrė ekspertė, teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė bei A. Š., kuri yra teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė. Jos atliko mažametės ambulatorinę kompleksinę pirminę ekspertizę ir įvertino nukentėjusiosios tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, tiek ekspertėms pokalbio metu tiesiogiai atskleistą informaciją apie santykius šeimoje, tiek medicininių ir kitų duomenų išsamią analizę. Iš ekspertizės akto matyti, kad prieš pradedant pokalbį A. J. buvo prašoma apibūdinti savo tėvo elgesį ir ekspertės konstatavo, kad mergaitė kalbėdama išreiškia sumišusius pykčio ir baimės jausmus. Tiriamoji apie įtariamąjį pasakoja: „Kai blaivas, geras. Jei negirtas, nelenda. [Išgeria] ant švenčių ar per atostogas. 4 kartus per metus. Prie draugų geras, o kai nieko nebūna, tada prie mamos. Provokuoja, kiša [mamai] kitus vyrus. Buvo mamą į lauką išvijęs, grasino, mušė, gal trenkė. Baisu buvo. Mane užknisa. Pikta ant jo, kai geria. Išmėto daiktus. Buvo sudaužęs, gėles kieme išvartęs. Kai mama išeina iš namų, [tėvas] ateina pas mane. [Jis grasina:] „Sudeginsiu namus. Jei iškviesit policiją, užmušiu mamą”, „užmušiu ir tą šunį”. Įžeidinėjo: „Tu man-ne dukra. Aš jus abi užmušiu. Jei iškviesit policiją-užmušiu abi. Aš tavęs net nenorėjau. Prostitute, kurva, debile, tu į mamą atsigimei, nesveika, neplanuota”. Jis pasistatydavo [mane] priešais veidrodį ir varydavo. Jam nepatiko, kad į kitą mokyklą perėjau 7 klasėje, kad su juo nepasitariau. Man toje mokykloje nepatiko. Tėtis pyko, kad su mergaitėmis nebendraudavau. [Kai draugavau su berniuku], tėtis sakė: „Nedraugauk”. Pyksta, kad nelankau dailės. Man patinka prie mašinų, kompiuteriniai žaidimai“. [Policija kviesta] daug kartų,gal 10. Mama nekviečia, tai aš. Ji pasako, kad gali pakviesti, jis per daug sau leidžia, gaila turto. Ji [tėvui] sako, kad kaimynai [iškvietė]. Mama bijo. [Atvykus policijai], jis apsiramina. Prašo manęs ginti, kad nevežtų [į komisariatą]. Aš nekreipiu dėmesio. Aš nueinu į savo kambarį. Tėvas prigalvoja, kad mama pati išdaužė. Išveža, būna ramu. Kai grįžta, pradeda vėl nesąmones daryti. Mama nelabai nori [pati skambinti į policiją]. Sakydavo, nesakyk močiutei. Nenori, kad kiti sužinotų. Gal gėda. Man slėptis nuo tėvo nereikia. Vasarą iš namų išeinu. Raktus visada turiu dėl visa ko. Mamai numetu raktus pro langą. Aš neužmiegu naktim, kol jis girtas, iki 3 [nakties]. Ką aš žinau, ką jis blogo padarys mamai, gal reikės pagalbos”). Apie byloje nagrinėjamą įvykį tiriamoji pasakoja, jog lapkričio 1 d. policiją kvietė „tris kartus. Jį išvežė - jis vėl grįžo. Mes su mama apsitvarkėm. Jis vėl pradėjo bumbėti. Mamą išvarė iš namų. Garaže išmėtė maistą, įrankius. Virtuvėje sudaužė lėkštes. Tėtis buvo paplekšnojęs man per veidą. Sakė: „Tu gyvenimo neturėsi”.'Skaudėjo truputį. Biškį jaučiau [skausmo stiprumą įvertina 3,5-4 balo iš 10]. Tris kartus į žandą. Su dešine ranka į vieną skruostą. [Tuo metu] buvo susiraukęs, šaipėsi. Išėjęs iš kambario, pradėjo mėtyti. Mama parašė [man SMS žinutę], kad nenori, kad [tėvas] turtą gadintų. Vėl iškviečiau policiją, sakiau, kad plekšnojo. Policininkas sakė, kad „negaliu tavęs vienos palikti“. 10 minučių mamai skambinau. Man dėl mamos neramu. Mane nervuoja. Užknisa. Jis ant mamos rėkia. Mamą iš proto varo. Mama irgi susinervuoja, rėkia, verkia, kad nieko nėra [apie tariamą motinos neištikimybę]. Mama gerai su manim elgiasi. Man geriau dviese gyventi. Nenorėjau, kad būtų bausmių [apie juridines pasekmes įtariamajam]. Noriu, kad negrįžtų į Lietuvą, kad gyventų Vokietijoje.“ Tiriamosios teigimu, jos namuose įtariamasis paskutinį kartą buvęs „prieš pusę mėnesio. Dvi dienas. Su draugu”. Paprašyta įvertinti, kiek jaučianti pykčio įtariamajam, įvardina - 9 iš 10 [„daknisęs“], baimės lygis - 10 iš 10 [„bijau, kad užmuš”]. Tiriamoji neigia patyrusi psichologinę traumą dėl įtariamojo veiksmų („Aš nesu traumuota“), bendrai neigia turinti emocijų, elgesio ar bendravimo sunkumų; vis tik pažymi, kad dažnai lengvai susierzina, būna, kad piktai sureaguoja į vaikus mokykloje, kyla sunkumų sutelkti dėmesį, išgyvena stiprią baimę ir pyktį dėl girto įtariamojo elgesio.

Tokie duomenys, gauti tiesiogiai specialistėms bendraujant su nukentėjusiąja, aiškiai atskleidžia, kokie kaltinamojo veiksmai, atlikti sistemingai ir tęstinai, sąlygojo mažametės spichinę būseną, įvertintą konstatuojama psichine liga. A. J. konstatuotas perdėto nerimo sutrikimas F93,8, kuris tiesioginiu priežastinių ryšiu atsirado dėl ilgalaikio psichologinio smurto A. J. ir jos motinos atžvilgiu, taip pat ir dėl fizinio smurto motinos atžvilgiu bei galimo fizinio smurto tiriamosios atžvilgiu. Fizinio smuro prieš nukentėjusiąją aplinkybė teismo posėdžio metu įrodyta iš dalies patie skaltinmaojo parodymais, kuris pripažino lietęs dukters veidą, iš dalies pačios nukentėjusiosios apklausų duomenimis (t. 1, b.l. 47-49), o taip pat liudytojo K. K. parodymais, kuris parodė, kad nuvykęs į įvykio vietą jis pamatė išsigandusią verkiančią mergaitę, kuri pasakė, kad jai per veidą trenkė tėvas. Ekspertės metu atlikus psichologinį mažametės ištyrimą nustatyta, jog tiriamosios A. J. bendras protinio išsivystymo lygis atitinka amžių, jos geras regimasis pastabumas, sklandus ir greitas įsiminimo procesas, o socialinis supratingumas viršija bendraamžių. Padidintas įtaigumas, padidintas polinkis fantazuoti ar polinkis vaizduotės produkciją painioti su realiais įvykiais nenustatytas. Asmenybei būdingas nesaugumas, nepasitikėjimas savimi, kuriuos stengiasi kompensuoti deklaruojamu pasitikėjimu savimi ir kitais, savo drąsos, bebaimiškumo, ištvermės ir kantrybės akcentavimu; savo neigiamų išgyvenimų neigimas; nepakankamai patenkintų emocinių poreikių kompensavimas perdėtu savarankiškumu, atsakomybės už save ir kitus prisiėmimu. Būdingas padidintas emocinis dirglumas, vidinė įtampa, nerimas, pastangos suvaldyti savo emocijas. Visa tai apibendrinus, konstatuojama, jog tiriamoji, atsižvelgiant į jos amžių, protinio išsivystymo lygį, jai būdingus individualius psichologinius ypatumus, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes (įvykio dalyviai, jų veiksmai, vieta, laikas ir kt.), jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Tiriamosios 2016-11-03 d. duodami parodymai atitinka jos amžių bei išsivystymo lygį, o dėl jai būdingų individualių psichologinių bei šeimos santykių ypatumų, tiriamoji linkusi nusakyti patirtą smurtą jį švelninančiais žodžiais. Vertinant tiriamosios suvokimą bylos įvykio metu, nustatyta, jog ji galėjo suprasti fizinio bei psichologinio smurto veiksmų pobūdį, bet negalėjo (ir negali) suprasti šių veiksmų reikšmės, t.y. suvokė tik fizinio smurto galimas fizines pasekmes, bet nesuvokė fizinio ir psichologinio smurto neigiamų pasekmių savo asmenybės raidai, psichinei sveikatai ir socialinei adaptacijai. Įvertinus visa tai bei tiriamosios emocinę būseną įvykio metu, jai būdingus individualius psichologinius, o taip pat ir šeimos santykių (motinai tipiškas elgesys - polinkis neigti savo sunkius išgyvenimus, apsaugoti savo šeimos narius), ypatumus, A. J. negalėjo aktyviau, efektyviau priešintis įtariamojo su ja atliekamiems veiksmams. Analizuojant tiriamosios emocinę būseną byloje nagrinėjamo įvykio metu (2016-11-01), yra matoma, jog įtariamojo psichologinis smurtas (tiriamosios ir jos motinos žeminimas, necenzūrinių žodžių vartojimas, daiktų daužymas ir sugadinimas, grasinimai nužudyti motiną) jai sukėlė siaubą, o įtariamojo fiziniai veiksmai jos atžvilgiu (trenkimas keliskart į veidą) - nestiprų skausmą ir baimę.

Teismo psichiatrinės, teismo psichologinės ekspertizės metu taip pat nustatyta, kad objektyvių duomenų, kad A. J. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra. Emocijų ir elgesio problemas patvirtina ir siūlymo keisti mokyklą faktas, ir duomenys iš pateiktos mokyklos charakteristikos, kurioje aprašyti perdėto nerimo sutrikimo diagnostiniai kriterijai - gana žemas pažymių vidurkis, pareigingumo stoka, netinkamas, prieštaraujantis elgesys, necenzūrinių žodžių vartojimas, perdėtos emocingos ir piktos reakcijos, savo elgesio netinkamumo nepripažinimas, atsisakymas papasakoti savo sunkumus ir siūlomos psichologinės pagalbos. 2016-11-03 apklausos metu kalbėdama apie įtariamojo veiksmus tiriamoji yra labai įsitempusi, stipriai jaudinasi, nerimauja, gniaužo rankas, kramto lūpas; klausiama apie gyvenimo aplinkybes, atsako trumpai, o apie 2016-11-01 įvykį - stipriai susijaudina, pradeda kalbėti greitu tempu, beria žodžius paskubomis, dar intensyviau maigo plaštakas, trina krumplius, plaštakas vis įkiša sau tarp šlaunų ar po šlaunimis, jas prispaudžia, bet greit vėl ištraukia ir maigo, dūsauja; išsako, kad kai tėvai pykstasi, ji tiesiog bijo išeiti iš kambario. Šiuos tiriamajai būdingus elgesio ir emocinius sunkumus paaiškina santykių jos šeimoje ypatumai (įtariamojo elgesys tiriamosios ir jos motinos atžvilgiu). Iš bylos medžiagos bei tiriamosios žodžių sužinota, kad įtariamasis D. J. šeimoje smurtauja psichologiškai (motinos atžvilgiu - ir fiziškai) ne pirmą kartą, o periodiškai, kai grįžęs iš užsienio pavartoja daug alkoholio. Gyvenimas pasikartojančio stipraus streso, iš įtariamojo patiriamo pažeminimo ir nepakankamo saugumo sąlygomis formuoja atitinkamas tiriamosios asmenybės savybes (nesaugumą, nepasitikėjimą savimi ir kitais), emocinį foną (padidintą emocinį dirglumą, įtampą, nerimą) ir kompensacinius mechanizmus (savo neigiamų jausmų sumenkinimas, savo sunkumų neigimas, perdėtas savarankiškumas, deklaruojamas pasitikėjimas savimi, savo drąsos, bebaimiškumo, ištvermės akcentavimas). Nors tiriamoji išsiugdžiusi įgūdžius, kaip išgyventi siaubą keliančias situacijas, jos nuslopintos neigiamos emocijos kaupiasi, pasireiškia padidintu emociniu dirglumu, o saugesnėje aplinkoje, pasitaikius nedideliam dirgikliui, prasiveržia perdėtai emocingai ar netinkamu elgesiu. Dėl susiformavusio nepasitikėjimo kitais žmonėmis tiriamajai sunku atsiskleisti kitiems ir sulaukti tinkamos pagalbos.

Visa tai apibendrinus, ekspertizės metu buvo konstatuota, jog atskirai įvertinti byloje nagrinėjamo įvykio įtakos tiriamosios psichikos būsenai nėra galimybės, nes turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog įtariamojo smurtinis elgesys (psichologinis - tiriamosios ir jos motinos atžvilgiu, fizinis - motinos atžvilgiu) šeimoje buvo reguliarus ir ilgalaikis. To pasėkoje perdėto nerimo sutrikimas išsivystė ir buvo stebimas dar iki byloje nagrinėjamo konkretaus įvykio. Taigi įtariamojo veiksmai (įtariamojo fizinio ir ilgalaikio psichologinio smurto veiksmų panaudojimas) tiriamosios atžvilgiu turėjo reikšmingos įtakos jos emocinei būsenai - išsivystė psichikos sutrikimas (perdėto nerimo sutrikimas). A. J. konstatuojamas perdėto nerimo sutrikimas F93.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl ilgalaikio psichologinio smurto tiriamosios ir jos motinos atžvilgiu, taip pat ir dėl fizinio smurto motinos atžvilgiu bei galimo fizinio smurto tiriamosios atžvilgiu.

Ekspertizės aktu nustatyta, kad patirtą psichologinį ir galimą fizinį smurtą tiriamoji išgyveno ir išgyvena kaip ilgai besitęsiantį ir stresogeninį. Kaip užsitęsusi reakcija į išgyventus stresogeninius įvykius susiformavo perdėto nerimo sutrikimas F93.8. Patirti stresogeniniai išgyvenimai padarė žalą A. J. psichikos sveikatai - sukėlė perdėto nerimo sutrikimą ir nesunkiai sutrikdė jos psichikos sveikatą.

Remiantis ekspertizės išvada, kaltinamasis D. J. prieš mažametę dukterį A. J. vartojo tiek psichologinį smurtą (pravardžiuodavo, žemino žodžiais, nepagrįstai užsipuldavo, grasino), tiek fizinį smurtą (sudavė delnais per veidą), ji matė, kaip tokie veiksmai buvo naudojami prieš jai reikšmingą asmenį – motiną, kas per ilgą laiką sukėlė mergaitės psichinį susirgimą. Atsakomybė už padarytas veikas šiuo atveju atsiranda ne tik pagal BK 163 straipsnį, kuris numato formalią nusikaltimo sudėtį ir užtraukia atsakomybę esant kaltininko tiesioginei tyčiai, bet dar ir pagal kilusias pasekmes - susirgimą, kuris kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tiesioginei tyčiai inkriminuojant BK 163 straispnį reikalingi šie požymiai: pavojingos nusikalstamos pobūdžio suvokimas ir norėjimas veikti. Akivaizdu, kad kaltinamasis aukščiau aptartą smurtą vartojo tiesiogine tyčia, aiškiai įsivaizdavo ir suvokė, kokią daro veiką ir kokiai vertybei kelia pavojų taip elgdamasis, bauginimo, gasdinimo, žeminimo veiksmus atliko tiesiogiai mergaitės akivaizdoje arba tiesiogiai nukreipiant juos į mergaitę, taigi, jo padaryta veika užtraukia atsakomybę pagal BK 163 straispnį. Kadangi veika turėjo pasekmes – susargdintas asmuo, neturintis 14 metų amžiaus, t.y. mažametis, ir kartu veika padaryta prieš savo šeimos narį, ji pagal atsiradusias pasekmes dar kvalifikuojama pagal BK 138 straispnio 2 dalies 1 ir 3 punktus. Veikos vertintinos kaip idealioji nusikaltimų sutaptis.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, veikų motyvus ir tikslus, kaltės formą, kilusius padarinius, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.).

Kaltinamasis padarė du apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo padarytos nusikalstamos veikos tyčinės, baigtos. Nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais kaltinamasis smurtavo prieš dukterį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, o tai laikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 sytaipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis neteistas, tačiau dėl smurtinio nusikaltimo prieš šeimos narį ikiteisminis tyrimas 2015-02-26 jo atžvilgiu buvo nutrauktas susitaikymo su nukentėjusiuoju asmeniu pagrindu (1 t, b.l. 48, 49). Be to, Suvalkų (Lenkija) apylinkės teismas D. J. 2000-11-02 nuosprendžiu pripažino kaltu ir nuteisė už nusikalstamą veiką dėl sveikatos sužalojimo panadojant smurtą prieš pareigūną, pareigūno įžeidimą, grasinimą (1 t., b.l. 50-53). Kaltinamasis 17 kartų baustas administracine tvarka, pažeidimai įvairaus pobūdžio, dalis jų padaryta esant neblaiviam (1 t., b.l. 54-66). Šios aplinkybės rodo, kad asmuo yra linkęs nesilaikyti nustatytų teisės normų, savo poelgiams nėra kritiškas. Kaltinamasis pastaruoju metu nuolatos gyvena ir dirba Vokietijoje ir vienas išlaiko savo šeimą Lietuvoje. Tai yra reikšminga aplinkybė parenkant kaltinamajam bausmes už padarytus nusikaltimus ir sąlygoja išvadą, kad jam netikslinga skirti baudos arba laisvės apribojimo bausmes, nes nurodytomis sąlygomis jų vykdymas taptų komplikuotas, be to, tai blogai atsilieptų šeimos materialiam gyvenimui. Kaltinamajam skirtina arešto ir laisvės atėmimo bausmė, o kartu įvertinama tai, kad nusikaltimai nėra sunkūs, padaryti pirmą kartą, kaltinamasis dirba, vienas išlaiko visą savo šeimą, todėl tikslinga paskyrus laisvės atėmimo baumę jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaio teisių apsaugos skyrius pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti nukentėjusiajai mažametei A. J. iš jos tėvo D. J. 300 eurų neturinei žalai atlyginti, nurodydydamas, jog dėl kaltų D. J. veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, išgyvenimus, moralinę skriaudą (1t., b.l. 35, 36).

Teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 10 d., 109 str., CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos turi teisę gauti žalos atlyginimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. konstatuota, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), taip pat susiformavusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Nustatyta, kad nukentėjusiajai dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo veiksmų yra padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, be to akivaizdu, kad ji patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus. Tačiau teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis vienas išlaiko šeimą, be to priteistais pinigais uzufrukto teise naudosis nukentėjusiosios motina, kuri paaiškino teismui dėl šeimos išlaikymo pareigos ji priekaištų sutuoktiniui neturinti, pajamų jai ir dukteriai užtenka. Žala turi būti atlyginama teisingai, protingai nustatant jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Teismas sprendžia, kad ieškinyje nurodytas neturtinės žalos dydis nerealus, priteistina suma mažintina, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas visiškai. Teismas, atsižvelgiamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikšmingus kriterijus, CK 6.282 straipsnio 3 dalies reikalavimus, į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, aplinkybių visumą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad 100 Eur neturtinės žalos dydis atitinka įstatymų reikalavimus, šalių proporcingumo principus bei nepažeidžia teismų praktikos šios kategorijos bylose.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus ir nuteisti:

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnį areštu 50 parų;

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti 2 paras, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2016-11-01 iki 2016-11-03.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant D. J. per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 10 MGL (380 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinio ieškovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinmaojo D. J. nukentėjusiajai A. J. 100 EUR neturinės žalos atlyginimo nustant, kad gautomis lėšomis uzufrukto teise disponuos nukentėjusiosios motina A. J..

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Alytaus rajono apylinkės teismą.