Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2025-11-13 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2178-890/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-11-13
Bylos Nr.
e1-2178-890/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26432-2025-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Kaltinamasis
R. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2178-890/2025Proceso Nr. 1-01-1-26432-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4.; 2.12.1.9. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Margaritos Kiudytės - Čarienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. T. (R. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaliningrade, Rusijos Federacijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Dauparų-Kvietinių sen., Klaipėdos rajono sav., Lietuva, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, paskutinį kartą 2024 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataiso programoje ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. T. mušdamas ir kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent jis 2025 m. liepos 26 d., apie 16.00 val., gyvenamajame vagonėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), Dovilų sen., Klaipėdos r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeimyninio konflikto metu, tyčia vieną kartą ranka sudavė kartu gyvenančiam mamos sugyventiniui (patėviui) S. J. į kairį žandikaulį, po ko staigiu judesiu ant kaklo uždėjęs kelnių diržą smaugė nukentėjusįjį bei smaugimo metu numetė jį nuo kėdės, dėl ko šis nugriuvo ant žemės, ir taip mušdamas bei kitaip smurtaudamas sukėlė S. J. fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad prieš keletą dienų iki įvykio pastebėjo, kad garaže nebėra trimerio, tepalo, o namuose esančiame sandėliuke trimerio galvos. Kilo įtarimas, kad trimerį ir kitus daiktus galėjo paimti jo mamos L. T. sugyventinis S. J.. Nuo pat pirmų dienų jų santykiai buvo nelabai geri, todėl dėl dingusių daiktų laikė pyktį ant jo. 2025 m. liepos 26 d., apie 12.00 val. grįžo namo būdamas neblaivus. Namuose nieko nebuvo. Apie 16.00 val. grįžo namo mama ir S.. Jam mama pradėjo šaukti, kodėl jis 6 dienas negrįžo namo, nedarė valgyti ir panašiai, dėl ko dar labiau supyko. Tas dienas jis buvo išvykęs į Telšius, namie nebuvo. Po ko jis pradėjo šaukti ant S. dėl prieš tai minėtų pasigedusių daiktų, buvo senų nuoskaudų, tai išsakė viską. Buvo neblaivus, konflikto metu susinervino ir rankos delnu trenkė S. J. į veido sritį. Tiksliai kur pataikė, nežino, negali pasakyti. Po šio smūgio jie toliau ginčijosi. Tuomet jis vėl susinervino ir staigiai išsitraukė iš savo kelnių diržą, juo apjuosė S. J. kaklą ir timptelėjo, dėl ko S. nugriuvo nuo kėdės. Timptelėjimas galėjo trukti kelias sekundes. S. J. galėjo krisdamas nuo kėdės užkliūti už šalia esančios krosnies ir taip susižeisti. Griuvo ant dešinio šono. Nugriuvus jis nuėmė nuo jo diržą ir išėjo lauk. Jis jam daugiau niekur netrenkė. Išėjęs iš namų, išėjo į kaimą, kur jį ir rado policijos pareigūnai. Gailisi dėl šio įvykio. Šiuo metu sutaria gerai tiek su mama, tiek su S. J., stipraus alkoholio nevartoja, su S. J. išgeria alaus, bet saikingai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. T. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Iš S. J. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2025 m. liepos 26 d., apie 16.00 val., jam būnant sugyventinės L. T. namuose, adresu Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), sugyventinės sūnus, kuris gyvena su jais kartu, R. T. konflikto metu ne mažiau kaip vieną kartą savo ranka trenkė į jo kairės pusės žandikaulio sritį, vėliau, staigiu judesiu jam ant kaklo uždėjo kelnių diržą, su kuriuo užspaudė jam kaklą, taip jį smaugdamas. Smaugimo metu, R. T. numetė jį nuo kėdės ir metimo metu, ne mažiau kaip vieną kartą, savo ranka (galimai kumščiu) trenkė jam į dešinės pusės galvos sritį. Tokiais veiksmais R. T. jam sukėlė fizinį skausmą. Pageidauja pradėti ikiteisminį tyrimą.

Nukentėjusysis S. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis, jo sugyventinė L. T. ir jos sūnus R. T. gyvena tame pačiame name, esančiame Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini). Su sugyventinės sūnumi nesutaria jau seniai, nes R. T. nuolat vartoja alkoholinius gėrimus. 2025 m. liepos 26 d., apie 16.00 val., jam ir sugyventinei grįžus į namus, juose buvo R. T. kartu su savo sugyventine. Jam nuėjus persirengti į kitas name esančias patalpas, girdėjo, kaip vagonėlio patalpoje esantis R. T. pradėjo žodžiais prie jo kabinėtis. Jam atėjus į bendras namelio patalpas ir atsisėdus ant kėdės, R. T. jam pradėjo priekaištauti dėl žoliapjovės tepalų. Jam pasakius, kad jis neėmė jokių tepalų, R. T. supyko. Nespėjus sureaguoti, R. T., kuris stovėjo jo kairėje pusėje, ne mažiau kaip vieną kartą, savo ranka ar kumščiu trenkė jam į kairės pusės žandikaulio sritį. Kai jam trenkė, jis nespėjo sureaguoti, todėl nesigynė. Tuomet R. T. staigiu judesiu jam ant kaklo uždėjo kelnių diržą, su kuriuo užspaudė jam kaklą, taip jį smaugdamas. Tuo metu, kai jį smaugė, jis beveik negalėjo kvėpuoti, pradėjo „gaudyti“ orą. Toliau smaugimo metu, R. T. numetė jį nuo kėdės ir jis su kėde nugriuvo ant vagonėlio grindų. Kiek prisimena, metimo metu, jautė, kaip jis ne mažiau kaip vieną kartą savo ranka trenkė jam į dešinės pusės galvos sritį. Visais šiais veiksmais R. T. sukėlė jam fizinį skausmą. Tuo metu, kai R. T. jį mušė, sukeldamas fizinį skausmą, bendroje namelio (vagonėlio) patalpoje (kambaryje) buvo jo sugyventinė L. T., kuri yra visiškai akla, tačiau viską girdėjo, taip pat buvo ir R. T. sugyventinė. Po visų šių smūgių jis liko gulėti ant vagonėlio grindų, nes buvo apsvaigęs, negalėjo atsistoti, jam padėjo sugyventinė. Gulėdamas ant grindų, girdėjo, kaip sugyventinė L. T. sūnui šaukė: „dink iš čia“. Kai atsigavo, į namelį (vagonėlį) buvo atvykę policijos pareigūnai. R. T. jo atsiprašė, gailėjosi dėl savo veiksmų. Jis jam atleido, jam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. R. T. po šio įvykio nevartoja alkoholio. R. T. nėra prieš jį smurtavęs anksčiau, tai buvo pirmas kartas, kai dėl jo veiksmų prieš jį, kvietė policiją. Yra buvę susipykę, bet rimtesnių konfliktų nėra buvę. Prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotolentelių matyti, kad nukentėjusysis S. J. parodė vagonėlį, adresu (duomenys neskelbtini), Dovilų sen., Klaipėdos r., sakydamas, kad jame vyko konfliktas, nurodė, kuriose vietose vyko konfliktas ir kur jam buvo suduoti smūgiai bei jis buvo R. T. smaugiamas.

Iš ROIK Nr. 0125000430779 duomenų matyti, kad pranešėjai paskambino teta L. T., prašė pagalbos. Jos sūnus sumušė jos sugyventinį. GMP atsisakė. Kada įvyko neaišku. Gyvena vagonėlyje, tiksliai adreso nežino. Pranešėja nėra įvykio vietoje. Tiksliai aplinkybių nežino.

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos L. B. tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo matyti, kad 2025 m. liepos 26 d. dirbant AP „L2011“ kartu su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėju A. B., apie 16.15 val. iš Klaipėdos apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas ROIK 0125000430779, kad pranešėjai paskambino teta L. T., kuri prašė pagalbos, nes jos sūnus sumušė jos sugyventinį. GMP atsisakė. Kada įvyko neaišku. Asmenys gyvena vagonėlyje, tiksliai adreso nežino. Pranešėja nėra įvykio vietoje. Tiksliai aplinkybių nežino. Atvykus į įvykio vietą, įėjus į namelio (vagonėlio) vidaus patalpas, pastebėjo prie stalo sėdinčius asmenis, kaip nustatyta vėliau, L. T. ir S. J.. Ant S. J. kairės pusės žandikaulio srities ir dešinės pusės galvos srities buvo matomi išoriniai kūno sužalojimai. Aiškinantis įvykio aplinkybes, nustatyta, kad 2025 m. liepos 26 d., apie 16.00 val., tarp S. J. ir L. T. sūnaus, kaip nustatyta, R. T., įvyko konfliktas, kurio metu, R. T. fiziškai smurtaudamas prieš L. T. sugyventinį, jam sukėlė fizinį skausmą. Jiems įėjus į namelio vidaus patalpas, R. T. nebuvo, todėl nedelsiant buvo atlikti minėto asmens paieškos veiksmai. Suradus R. T., jis buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę. Patikrinus R. T. neblaivumą (girtumą) alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ ARPK-0190 patikros sertifikato Nr. 2360098, jam nustatytas 3,10 promilių neblaivumo laipsnis. Įvykio vietoje buvo patikrintas S. J. neblaivumas, jam nustatytas 1,03 promilių neblaivumo laipsnis. Įvykio vietoje atlikta ir jo sugyventinės L. T. apklausa. Dėl S. J. matomų išorinių kūno sužalojimų į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, tačiau šis vykti su jais į gydymo įstaigą atsisakė. S. J. išduotas siuntimas vykti į Klaipėdos skyriaus valstybinę teismo medicinos tarnybą. Dėl S. J. sukelto fizinio skausmo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Įvykio vietoje buvo filmuota Klaipėdos apskr. VPK Klaipėdos r. PK Veiklos skyriaus tyrėjo A. B. ir Klaipėdos apskr. VPK Klaipėdos r. PK Veiklos skyriaus tyrėjos L. B. kūno kameromis.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Dovilų sen., Klaipėdos rajono sav., gyvenamasis vieno aukšto vagonėlis, kuriame yra svetainės - miegamojo patalpa ir virtuvės patalpa, sujungta su svetaine. Virtuvės patalpoje matomas ant žemės išmėtytas maistas, virtuvės dešinėje yra medinis šviesios spalvos stalas ir medinė šviesios spalvos kėdė.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti šeši vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų vaizdo ir garso registratorių. Juose užfiksuota, kaip dienos metu policijos pareigūnai atvyksta prie gyvenamojo vagonėlio, kuris yra Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini). Pareigūnams įėjus į vagonėlio vidų, jo viduje sėdinti prie stalo senyvo amžiaus moteris, žinoma ikiteisminiam tyrimui kaip L. T., nurodo, jog čia atvažiavus kartu su sugyventiniu S. J., vagonėlio viduje buvęs jos sūnus R. T. „iš karto pradėjo pulti prie S. ir davė jam į galvą. R. dabar nebėra, jis pabėgo“. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnas klausia vagonėlio kambaryje sėdinčio vyro, žinomo kaip S. J., kas įvyko. Jis nurodo, kad atvažiavo į kaimą kartu su sugyventine L. T., kuriame kartu gyvena pastarosios sūnus R. T.. Vos tik atvykus, jis ėmė kelti konfliktą, per kurį vieną kartą trenkė ranka jam, tai yra, S. J., į kairės pusės veido sritį, po to, ant kaklo uždėjo kelnių diržą ir ėmė juo smaugti. Nugriuvusiam ant grindų nuo kėdės, R. T. vieną kartą trenkė galbūt kumščiu į dešinę galvos pusę. Vaizdo įrašuose matyti, kad S. J. veido kairėje pusėje (žandikaulio srityje), galvos dešinėje pusėje, virš ausies, matyti nubrozdinimai, patinimai. Policijos pareigūnai kviečia greitosios medicinos darbuotojus nukentėjusiojo apžiūrai, apžiūri įvykio vietą, o alkotesteriu patikrinę S. J. girtumą, jam nustato neblaivumą.

Iš asmens apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), Dovilų sen., Klaipėdos r., S. J. leidus būti apžiūrimam, ant asmens kairės pusės prie ausies galvos srityje matosi iškilimas (guzas) nuo kurio matosi nubėgęs, ant kaklo, nubėgęs ir sudžiūvęs kraujas. Apžiūrint asmenį buvo pastebėta ant galvos dešinėje pusėje nubrozdinimas, taip pat apžiūrint asmenį ant dešinės pusės žandikaulio ir žando buvo pastebėta mėlynė (hematoma). Paprašius asmeniui parodyti kaklo sritį, ant jos buvo pastebėtos raudonos smaugimo žymės. Daugiau ant asmens matomų sužalojimų nepastebėta.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 731/2025 (03) matyti, kad tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje S. J. išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota, nurodytas sumušimas už dešinės ausies neįvardintas pagal savo priklausomybę, todėl nevertinamas. Nesant išorinių mechaninių sužalojimų, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatinėjamas.

Liudytoja L. T. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra savo sūnaus R. T. mama. Ji, jos sūnus R. T. ir jos sugyventinis, S. J. gyvena tame pačiame name (vagonėlyje), esančiame adresu Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini). 2025 m. liepos 26 d., apie 16.00 val., jai ir jos sugyventiniui S. J. grįžus į namus, buvo konfliktiškai nusiteikęs sūnus R. T. ir jo sugyventinė. Tik įėjus į vagonėlį, ji nuėjo į kitas namelyje esančias patalpas, o jos sugyventinis persirengęs nuėjo bendras patalpas. Kadangi jų gyvenamas namelis yra nedidelis, todėl būdama kitame namelio kambaryje, girdėjo kaip sūnus iš karto pradėjo konfliktuoti su jos sugyventiniu, šaukė, kad S. J. neva iš žoliapjovės paėmė kurą, tačiau ji pradėjo šaukti atgal, kad S. J. nieko nepaėmė. Žodinio konflikto metu išgirdo galimai smūgio garsus. Girdėjo lyg ir delno mušimo garsą ir suprato, kad jos sūnus galėjo trenkti ranka jos sugyventiniui į veidą ar kitą kūno dalį. Po šio smūgio išgirdo dar didesnį smūgio garsą, šūkavimus. Jai įėjus į namelio bendras patalpas, girdėdama savo sugyventinio balsą, suprato, kad jis guli ant žemės, todėl ji iš karto priėjo prie S. J. ir juto, kad šalia jo stovi jos sūnus R. T., todėl jį nustūmė nuo savo sugyventinio. Tada padėjo savo sugyventiniui atsikelti nuo grindų. Viso šio konflikto metu girdėjo daug šūkavimų, triukšmo. Po šio įvykio jai paskambino jos giminaitė Tania, kuri nebuvo šalia, tiesiog atsitiktinai jai paskambino ir ji jai pasakė, kad įvyko konfliktas, o ji pasakė, kad paskambins policijai. Po kurio laiko į namus atvyko policija.

Liudytoja R. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su R. T. buvo draugai, 2025 m. liepos 26 d., apie 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., ji buvo pas jį nuvažiavusi. Vagonėlyje kartu su R. T. gyvena jo mama ir mamos sugyventinis S. J.. Kiek žino, kiekvieną dieną S. J. ir R. T. vartoja alkoholinius gėrimus ir kiekvieną dieną vyksta tarp jų konfliktai. 2025 m. liepos 26 d. S. J. pasakė R. T., kad iškvies policiją ir pasodins, nes R. T. lankosi probacijoje. Po pasakytų S. J. žodžių R. T. susinervino ir jie tarpusavyje pradėjo stumdytis. Stumdantis R. T. dešinės rankos kumščiu trenkė S. J. į veido kairės pusės žandikaulį. Visas konfliktas tarp R. T. ir S. J. vyko vagonėlyje, po suduoto smūgio S. J. ji išėjo lauk iš vagonėlio ir nuėjo pas šalimais esančią kaimynę. Kaip R. T. dėjo kelnių diržą ant kaklo S. J., ji nematė, nes išėjo lauk. Ji matė tik vieną suduotą smūgį R. T. į veido sritį S. J.. Kai ji išėjo pas kaimynę, už kokių 5 min. pas ją atėjo R. T.. Jis su S. J. dviese buvo išgėrę 2 litrus degtinės ir dar alkoholinio alaus. Atėjęs pas kaimynę R. T. pasakė, kad susipyko su S. J.. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai ir R. T. išsivežė. Tik gali pasakyti, kad maždaug prieš 2-3 savaites jai skambino S. J., kuris pasakė, kad pas jį buvo atvykę pareigūnai ir apklausinėjo S. J.. Jis prašė jos paliudyti, jog matė, kaip R. T. ant kaklo uždėjo kelnių diržą ir smaugė S. J.. Ji S. J. pasakė, kad sakys policijos pareigūnams tą, ką žino ir matė. Po kokių dviejų dienų jai vėl skambino S. J., kuris teigė, kad policijos pareigūnams pasakytų, jog ji pati buvo neblaivi ir nieko neprisimena. Ji S. J. pasakė, kad sakys policijos pareigūnams ką žino ir matė.

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus pranešimo matyti, kad R. T. 2025 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, į Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus registrą įtrauktas 2024 m. spalio 24 d., bausmės pabaiga numatoma 2025 m. gruodžio 24 d. R. T. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtus įpareigojimus vykdo, pažeidimų dėl įpareigojimų priežiūros laikotarpiu nebuvo nenustatyta.

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta, jog įrodyta, kad kaltinamasis R. T. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent jis 2025 m. liepos 26 d., apie 16.00 val., gyvenamajame vagonėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), Dovilų sen., Klaipėdos r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeimyninio konflikto metu, tyčia vieną kartą ranka sudavė kartu gyvenančiam mamos sugyventiniui S. J. į kairį žandikaulį, po ko staigiu judesiu ant kaklo uždėjęs kelnių diržą smaugė nukentėjusįjį bei smaugimo metu numetė jį nuo kėdės, dėl ko šis nugriuvo ant žemės, ir taip mušdamas bei kitaip smurtaudamas sukėlė S. J. fizinį skausmą. Kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Kaltinamasis R. T. suvokė, kad smurtauja prieš savo šeimos narį – patėvį, kad tokiais veiksmais sukelia jam fizinį skausmą, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo R. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Byloje R. T. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, teismas nenustatė, kadangi teistumas pagal 2020 m. sausio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą išnyko 2024 m. sausio 28 d., R. T. 2021 m. sausio 28 d. atlikus bausmę už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, o naują baudžiamąjį nusižengimą R. T. padarė jau išnykus teistumui. Asmuo, teistas už baudžiamąjį nusižengimą nelaikomas turinčiu teistumą (BK 97 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 3 punkto a papunktis, 8 dalis).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. T. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį – patėvį S. J.. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nedirba, baustas administracine tvarka, administracinės nuobaudos galioja, nukentėjusiojo atsiprašė. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės prašomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 straipsnio 6 dalis). Šiuo atveju, teismas įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, neskiria kaltinamajam intensyvios priežiūros, tačiau skiria įpareigojimą bei draudimą, kurie teigiamai veiks kaltinamojo elgesį bei skatins daugiau nebenusikalsti. Kaltinamasis bausmės laikotarpiu įpareigojamas dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jam uždraudžiama vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Kaltinamasis sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2024 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės pridedant 2024 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės dalį (vieną mėnesį laisvės apribojimo).

Atsižvelgiant į tai, jog R. T. padarė smurtinio pobūdžio nusikaltimą, jam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą, naikintina. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - policijos pareigūnų vaizdo ir garso registratoriais filmuota medžiaga, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje (IBPS).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. T. (R. T.) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirti 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu jį įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. T. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu jį įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, R. T. prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės pridėti dalį 2024 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės, ir jam paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmės vykdymo laikotarpiu R. T. įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti R. T. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. liepos 26 d. 18.39 val. iki 2025 m. liepos 27 d. 16.44 val. (1 parą), jį prilyginant 3 (trims) laisvės apribojimo dienoms.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą bei draudimą ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, R. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - policijos pareigūnų vaizdo ir garso registratoriais filmuotą medžiagą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje (IBPS).

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė