- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-25
- Bylos Nr.
- e2-856-567/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00755-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Neringa Švedienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Baltijos media centras
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Valstybinio SDFV Vilniaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Visuomeninių iniciatyvų paramos fondas
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto viešosios įstaigos „Baltijos media centras“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Tavix“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutarties, kuria atmestas prašymas panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartimi viešajai įstaigai „Baltijos media centras“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija „Tavix“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 6 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi viešoji įstaiga „Baltijos media centras“ pripažinta likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. birželio 9 d.
Šalies argumentai
3. Likviduojamos dėl bankroto viešosios įstaigos „Baltijos media centras“ (toliau – LVšĮ) nemokumo administratorė pateikė skundą, prašydama panaikinti kreditorių susirinkimo, įvykusio 2022 m. gegužės 24 d., nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti LVšĮ „Baltijos media centras“ priklausančio turto pardavimo tvarką: 1) nustatyti pradinę reikalavimo pardavimo kainą – 1 000 Eur; 2) reikalavimą parduoti laisvo pardavimo būdu 7 dienas, apie parduodamą reikalavimą skelbiant internete; 3) pasibaigus nustatytam terminui, reikalavimą parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, bet ne mažesne negu pradinė pardavimo kaina; 4) nepavykus parduoti aukščiau nurodyta tvarka, pardavimą pakartoti pradinę pardavimo kainą mažinant iki 500 Eur; 5) nepavykus parduoti aukščiau nurodyta tvarka, pardavimą pakartoti pradinę pardavimo kainą mažinant iki 100 Eur; 6) nepavykus parduoti aukščiau nurodyta tvarka, pardavimą pakartoti ir reikalavimą parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui.
4. Nemokumo administratorė nurodė, kad analogišką pasiūlymą buvo pateikusi ir kreditorių susirinkimui, tačiau kreditoriai jam nepritarė. Akcentavo, kad turtas parduodamas nuo 2021 m. gruodžio 2 d., tačiau pirkėjų neatsirado, o nemokumo administratorės siūloma turto pardavimo tvarka siekiama, kad bankroto procedūros vyktų operatyviai ir nedidintų administravimo išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 1 d. nutartimi netenkino nemokumo administratorės skundo panaikinti LVšĮ „Baltijos media centras“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2022 m. gegužės 24 d., nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu.
6. Teismas nustatė, kad LVšĮ „Baltijos media centras“ turi reikalavimo teisę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartimi. Teismo sprendimu nuspręsta priteisti iš atsakovo A. A. ieškovei LVšĮ „Baltijos media centras“ 8 011 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 8 011 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
7. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi LVšĮ „Baltijos media centras“ 2022 m. kovo 7 d. kreditorių surinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu dėl turto pardavimo tvarkos buvo panaikintas ir perduotas kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad, tik nemokumo administratorei pateikus duomenis apie išieškojimo iš skolininko perspektyvas, būtų galima daryti objektyvias išvadas dėl turto realizavimo tvarkos. Aptarti duomenys teismui nepateikti, o kreditorių susirinkimui pateikta informacija, kad iki 2022 m. gegužės 4 d. jokia skolos dalis nebuvo išieškota, nėra pakankami daryti išvadą, jog bankroto procese išnaudotos visos galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus.
8. Teismas padarė išvadą, kad kreditoriai susirinkime nusprendė tęsti priverstinio išieškojimo veiksmus, siekdami gauti savo reikalavimų patenkinimą. Toks kreditorių sprendimas, neturint duomenų dėl išieškojimo negalimumo optimaliu laikotarpiu, sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad nėra Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 55 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. LVšĮ „Baltijos media centras“ nemokumo administratorė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti nemokumo administratorės siūlomą turto pardavimo tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. LVšĮ „Baltijos media centras“ priklausantis turtas jau buvo parduodamas pagal kreditorių pasiūlytas pardavimo kainas, tačiau neatsirado nei vienas pirkėjas, kuris domėtųsi ir pageidautų įsigyti turtą už kreditorių pasiūlytą pradinę turto kainą. Reikalavimo teisę parduodant tokia pačia tvarka, nepagrįstai užsitęs bankroto procedūros ir didės administravimo išlaidos.
10.2. Antstolė V. V. nemokumo administratorei pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad jokia skolos dalis neišieškota.
10.3. Nemokumo administratorės pasiūlymas neužkerta kelio didinti reikalavimo teisės kainą pardavimo metu ir skatina pirkėjų tarpusavio konkurenciją. Reikalavimo teisė nėra apsunkinta hipoteka ar kitaip suvaržyta, todėl pradinė turto kaina nesukels jokių teisinių pasekmių. Priešingai, konkurencingos kainos nustatymas skatina pirkėjus varžytis ir užtikrina operatyvesnį bankroto procesą.
Atsiliepimas
11. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino likviduojamo juridinio asmens nemokumo administratorės skundo panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu ir nepatvirtino nemokumo administratorės siūlomos turto pardavimo tvarkos, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Žemesnės instancijos teismas
13. JANĮ 85 straipsnyje nustatyta, kad juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis šiais principais: 1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; 2) didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; 3) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas.
14. Pagal JANĮ 86 straipsnio 2 dalį likviduojamo juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą. To paties straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą, tačiau pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Juridinio asmens turtas parduodamas tik kreditorių susirinkimui pritarus turto, išskyrus parduodamą iš varžytynių turtą, pardavimui (JANĮ 86 straipsnio 5 dalis).
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai dėl turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymo yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (pavyzdžiui, kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo būdas yra aiškiai neprotingi bei nesąžiningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino nemokumo administratorės skundo panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu ir nustatyti nemokumo administratorės pasiūlytą LVšĮ „Baltijos media centras“ turto pardavimo tvarką, motyvuodamas tuo, kad nėra pateiktų duomenų, sudarančių pagrindą padaryti išvadą, jog išnaudotos visos galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus.
17. Tai, kad LVšĮ „Baltijos media centras“ turtas (reikalavimo teisė) jau buvo parduodama tokia pačia tvarka ir pirkėjų neatsirado, jog pakartotinai parduodant turtą tokia pačia tvarka gali užsitęsti bankroto procedūros, didėti administravimo išlaidos, savaime nereiškia, jog galima pažeisti kreditorių valią tęsti pardavimą tokia pačia tvarka, atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų dėl išieškojimo iš skolininko negalimumo. Apeliantės siūloma turto pardavimo tvarka ir pradinė kaina neatitinka kreditorių valios, todėl prioritetas teiktinas kreditorių valiai, neprieštaraujančiai įstatymams, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, atitinkančiai jų interesų ekonominį tikslingumą, o ne konkurencijos tarp pirkėjų ir operatyvesnio bankroto proceso skatinimui.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą sprendimus dėl likviduojamo juridinio asmens turto pardavimo priima kreditorių susirinkimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007). Galimi atvejai, kai kreditoriai, turėdami skirtingus lūkesčius dėl likviduojamo juridinio asmens turto realizavimo galimybių, priima sprendimus, kurie neužtikrina operatyvios bankroto proceso eigos ir dėl kurių neapibrėžtą laiką (ne)realizuojamas bankrutuojančios įmonės turtas. Tokiu atveju teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, kreditorių, turinčių balsų daugumą, veiksmus (neveikimą), jų priimamų sprendimų įtaką operatyviam ir veiksmingam bankroto proceso užbaigimui, atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, gali nustatyti turto pardavimo tvarką ir pradinę parduodamo turto kainą. Kai teismas konstatuoja, kad kreditorių susirinkimas neįgyvendino savo kompetencijos, taip vilkindamas bankroto procesą, tai jis pats, spręsdamas kreditorių susirinkimo kompetencijai skirtą pradinės turto pardavimo kainos nustatymo klausimą, turi vertinti kiekvienam konkrečiam atvejui svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).
19. Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas, iš naujo svarstydamas klausimą dėl LVšĮ „Baltijos media centras“ turto (reikalavimo teisės) pardavimo tvarkos, ginčijamu nutarimu pirmuoju darbotvarkės klausimu nutarė, jog turtas (reikalavimo teisė) bus parduodamas tokia pačia tvarka, tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankama padaryti išvadą, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja veiksmingam LVšĮ „Baltijos media centras“ bankroto procesui, įstatymams, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
20. Reikalavimo teisė yra specifinis bankrutuojančios bendrovės turtas. Nepaisant nominalios reikalavimo teisės vertės, tokio turto rinkos vertė priklauso nuo reikalavimo teisės apibrėžtumo (ar reikalavimo teisė yra nustatyta ir neginčytina, ar dėl jos egzistavimo ir (arba) dydžio egzistuoja ginčas), taip pat nuo reikalavimo teisės skolininko turtinės padėties, galimybės įgyvendinti reikalavimo teisę iš skolininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017).
21. LVšĮ „Baltijos media centras“ turima turtinė teisė į 8 011 Eur žalos atlyginimą ir procesines palūkanas patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, dėl kurio pradėtas išieškojimo procesas. Antstolės V. V. 2022 m. gegužės 4 d. rašte pateikta informacija patvirtina, kad iš skolininko A. A. jokia skolos dalis neišieškota, tačiau nėra duomenų dėl išieškojimo iš skolininko negalimumo. Kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima vertinti išieškojimo ir kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintos LVšĮ „Baltijos media centras“ turto (reikalavimo teisės) realizavimo tvarkos perspektyvumą, nemokumo administratorė nepateikė. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, jog bankroto procese išnaudotos visos galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus, pripažintina pagrista ir teisėta.
22. Teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant JANĮ nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus (JANĮ 54 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino nemokumo administratorės skundo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nenustatytos JANĮ 54 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, todėl nėra pagrindo naikinti kreditorių susirikimo kompetencijai pavesto ir priimto nutarimo, kuris yra ekonominio pobūdžio ir atitinka kreditorių valią
23. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.