Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-03-15 · Byla Nr. Iv-343-505/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-15
Bylos Nr.
Iv-343-505/2012
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00859-2011-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Pareiškėjas
S. S.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-343-505/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00859-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 15 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Žanai Jankovič,

dalyvaujant pareiškėjui S. S. , pareiškėjo atstovui Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovui Algimantui Glušauskui,

nedalyvaujant atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. prašymą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. S. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. spalio 17 d. įsakymą Nr. 20-TE-891 dalyje dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos (papeikimas) kaip neteisėtą ir nepagrįstą (b.l.10-12).

Pareiškėjas ir jo atstovas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2011 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 20-TE-891, vadovaujantis 2011 m. rugsėjo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-283, pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda- papeikimas už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. rugpjūčio 6 d. nurodymo Nr. 5-N-12 „Dėl akcizais apmokestinamų prekių nelegalios apyvartos užkardymo stiprinimo“ 1.6 punkto reikalavimų pažeidimą. Tarnybinio patikrinimo išvada dėl pareiškėjui siūlomos skirti tarnybinės nuobaudos- papeikimo, buvo padaryta vadovaujantis neobjektyvia prielaida, neva pareiškėjas, esant gyventojų nusiskundimams ar informacijai dėl vietų, kuriose vykdoma nelegali veikla arba asmenų, besiverčiančių nelegaliu verslu, neorganizavo minėtos informacijos patikrinimo kitų policijos įstaigos padalinių pareigūnų jėgomis. Nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo 2011 m. liepos 28 d. paaiškinime išdėstytas aplinkybes. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas, skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. rugpjūčio 6 d. nurodymo Nr. 5-N-12 „Dėl akcizais apmokestinamų prekių nelegalios apyvartos užkardymo stiprinimo“, neatsižvelgė ir į tai, kad šis nurodymas yra skirtas teritorinių policijos įstaigų viršininkams. Pareiškėjas nėra policijos įstaigos vadovas ir pavaldinių neturi, todėl tokio nurodymo vykdymas nėra priskirtas pareiškėjo kompetencijai.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo prašyme išdėstytais motyvais nesutinka, tačiau pripažįsta, jog 2011 m. rugsėjo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-283 dėstamoje dalyje buvo nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. rugpjūčio 6 d. nurodymo Nr. 5-N-12 „Dėl akcizais apmokestinamų prekių nelegalios apyvartos užkardymo stiprinimo“ 1.8 punkto reikalavimus, o siūlomoje dalyje buvo siūloma bausti už to paties nurodymo 1.6 punkto reikalavimų pažeidimą. Mano, jog buvo padaryta klaida, todėl sutinka, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. spalio 17 d. įsakymas Nr. 20-TE-891 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ dalyje, kurioje 1.2 punktu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda- papeikimas, būtų panaikintas.

Šalies argumentai

Atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (b.l. 67)(ABTĮ 75 str. 1 d.). Atsakovas prašymu prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b.l.78). Atsakovo atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pareiškėjas ginčija Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. 20-TE-891, kurio, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktu ir atsižvelgdamas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. rugsėjo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-283 (toliau- tarnybinio patikrinimo išvada), 1.2. punktu skyrė vyresniajam inspektoriui S. S. , gim. 1980 m. gegužės 2 d., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Raudondvario policijos nuovados tyrėjui, papeikimą (už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. rugpjūčio 6 d. nurodymo 5-N-12 „Dėl akcizais apmokestinamų prekių nelegalios apyvartos užkardymo stiprinio“ 1.6 p. reikalavimų pažeidimą) (b.l. 29).

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad Kauno rajono Batniavos seniūnijos teritoriją, kuriai priklauso Bubių kaimas, prižiūri Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Raudondvario PN tyrėjas S. S. . Tyrėjas S. S. , vadovaudamasis Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno (apylinkės inspektoriaus) tarnybinės veiklos aprašu, patvirtintu Lietuvos generalinio komisaro 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.5-V-384, nuo 2010 m. spalio 18 d. pildydamas apylinkės bylą kompiuterinėje laikmenoje, punkte „Kita informacija apie apylinkę“- „Duomenys apie asmenis, galimai besiverčiančius kontrabanda, neteisėtų kontrabandinių bei akcizais apmokestinamų prekių laikymu, gabenimu, pardavimu ar kitokiu realizavimu“ yra įrašęs šešis asmenis, tarp jų yra: V. Š. , gyv. (duomenys neskelbtini) , J. K. , gyv. (duomenys neskelbtini) , G. S. , gyv. (duomenys neskelbtini) . Atliekant patikrinimą nustatyta, jog V. Š. paskutinį kartą bausta 2010 m. sausio 18 d. už ATPK 177² str. 1 d., J. K. - 2008 m. sausio 14 d. pagal ATPK 177² str., o G. S. niekada nebausta pagal ATPK 177 str. ar 177² str., tačiau iš surinktų dokumentų matyti, kad Raudondvario PN tyrėjas S. S. nuo 2010 m. spalio 18 d. savo apylinkės byloje turi duomenų apie tai, kad V. Š. , J. K. , ir G. S. galimai verčiasi neteisėtų kontrabandinių bei akcizais apmokestinamų prekių laikymu, gabenimu, pardavimu ar kitokiu realizavimu. Tyrėjas S. S. ir kiti Raudondvario PN pareigūnai laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 13 d. iki 2011 m. liepos 14 d. atliko viešą prevencinį patruliavimą, stebėjo pas G. M. S. , V. Š. ir J. K. įeinančius ir išeinančius asmenis, siekdami užfiksuoti nelegalios prekybos alkoholiniais gėrimais atvejus. Matyti, kad prevencinio patruliavimo užduotys yra šabloniškos, per visą patruliavimo laiką nenustatyta jokių teisės pažeidimų, todėl galima teigti, kad organizuotos priemonės buvo neveiksmingos, t. y. nesiimta kitų neatidėliotinų priemonių, siekiant užkirsti kelią teisėtvarkos pažeidimams. Tarnybinio patikrinimo metu negauta duomenų, kad Raudondvario PN tyrėjas S. S. būtų teikęs informaciją kriminalinei policijai pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 5-V-465 patvirtintoje Kriminalinės policijos operatyvinių padalinių ir operatyvinės veiklos nevykdančių policijos sistemos padalinių keitimosi informacija instrukcijoje numatytus reikalavimus, tokiu būdu jis aplaidžiai vykdė priemones, kuriomis būtų galima užkirsti kelią nelegaliai prekybai alkoholiu ir pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. rugpjūčio 6 d. nurodymo Nr. 5-N-12 „Dėl akcizais apmokestinamų prekių nelegalios apyvartos užkardymo stiprinimo“ 1.8 p. reikalavimus (b.l. 23-28). Atliekant tarnybinį patikrinimą 2011 m. liepos 28 d. buvo gautas pareigūno paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Raudondvario policijos nuovados tyrėju dirba nuo 2010 m. liepos 1 d. Per tarnybos laikotarpį stengiasi kontroliuoti nelegalios akcizais apmokestinamų prekių ir falsifikuotos degtinės prekybos taškus, buvo vykta tikrinti daug kartų vykdant patruliavimo užduotį ir darant netikėtus patikrinimus, tačiau realaus rezultato nebuvo. Apie tai, kad į tam tikrą kaimą yra atvažiavę policijos pareigūnai yra sužinomai žaibišku greičiu. Bendraujant su vietiniais gyventojais pastarieji teigė nežinantys ir neturintys jokios informacijos apie nelegalios akcizais apmokestinamų prekių ir falsifikuotos degtinės prekybos faktą. Taipogi nurodė, jog siuntė užklausimus Kauno rajono Batniavos, Raudondvario ir Kulautuvos seniūnams dėl informacijos pateikimo, tačiau atsakymą atsiuntė tik Batniavos seniūnijos seniūnas, kad jokios informacijos apie falsifikuotos degtinės prekybą Bubių kaime neturi. Be to, pareiškėjas skunde bei teismo posėdyje nurodė ir tai, jog atsakovas, skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. rugpjūčio 6 d. nurodymo Nr. 5-N-12 „Dėl akcizais apmokestinamų prekių nelegalios apyvartos užkardymo stiprinimo“ nevykdymą neatsižvelgė ir į tai, kad šis nurodymas yra skirtas teritorinių policijos įstaigų viršininkams vykdyti, o nuovados vykdė konkrečias priemones pagal šį nurodymą (b.l. 10-12,19).

Pareiškėjas S. S. yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Raudondvario policijos nuovados tyrėjas (b.l. 23-29), todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1424 redakcija) (toliau- Vidaus tarnybos statutas). Vidaus tarnybos statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje (2011 m. rugpjūčio 31d. įsakymo Nr. 1V-652 redakcija) (toliau- Tvarka). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes– ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Vidaus tarnybos statuto 26 str., Tvarkos 20 p.).

Pažymėtina, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovo ar kito pareigūno (toliau – ir tikrintojas), o prireikus – ir komisijos, veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis tikrintojas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo pareigūno nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti pareigūno paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis. Išvadą apie minėtų privalomų reikalavimų įtvirtinimą tarnybiniam patikrinimui ir jo rezultatų įforminimui suponuoja sisteminė Tvarkos 15 punkto, kuriame numatytos tikrintojo teisės, ir Tvarkos 20 punkto, nustatančio tarnybinio patikrinimo išvados turiniui keliamus reikalavimus, analizė.

Akcentuotina, kad pagal susiklosčiusią administracinių bylų nagrinėjimo teisminę praktiką motyvuota tarnybinio patikrinimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį.

Teismas, įvertindamas 2011 m. rugsėjo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų“ Nr. 20-IS-283, ir, atsižvelgdamas į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad minėta išvada (tiek, kiek tai susiję su pareiškėjo S. S. tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimu) neatitinka Tvarkos 20 punkte įtvirtintų reikalavimų, tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo S. S. tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo atliktas neišsamiai, neįvertintos visos tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingos aplinkybės. Analizuojant 2011 m. rugsėjo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-IS-283 turinį matyti, kad, apibrėžiant pareiškėjo tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę, iš esmės vadovautasi vien tik abstrakčiais argumentais, kad organizuotos priemonės buvo neveiksmingos, nesiimta kitų neatidėliotinų priemonių, siekiant užkirsti kelią teisėtvarkos pažeidimams, negauta duomenų, kad tyrėjas S. S. būtų teikęs informaciją kriminalinei policijai pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 5-V-465 patvirtintoje Kriminalinės policijos operatyvinių padalinių ir operatyvinės veiklos nevykdančių policijos sistemos padalinių keitimosi informacija instrukcijoje (toliau- Instrukcija) numatytus reikalavimus, todėl aplaidžiai vykdė priemones, kuriomis būtų galima užkirsti kelią nelegaliai prekybai alkoholiu, tačiau nedetalizuota, kokius būtent veiksmus šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas turėjo atlikti kaip Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Raudondvario policijos nuovados tyrėjas, tačiau jų neatliko, pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. rugpjūčio 6 d. nurodymo Nr. 5-N-12 „Dėl akcizais apmokestinamų prekių nelegalios apyvartos užkardymo stiprinimo“ 1.8 p. reikalavimus, t. y. neaišku, kaip nagrinėjamoje situacijoje pasireiškė pareiškėjo neveikimas. Atsakovo gi pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo supažindintas su minėtu 2010 m. rugpjūčio 6 d. nurodymu Nr. 5-N-12 bei ir negalėjo jo vykdyti (nurodymas skirtas teritorinių policijos įstaigų viršininkams (Teritorinės policijos įstaigos yra vyriausieji policijos komisariatai, atliekantys šio įstatymo ir kitų teisės aktų jiems nustatytas funkcijas, reikalingas policijos uždaviniams apskričių teritorijose įgyvendinti, o policijos nuovada yra teritorinių policijos įstaigų struktūrinis padalinys (Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 11 straipsnio 13 dalis, 14 straipsnio 1 ir 2 dalis)), nes jam privaloma buvo vykdyti šio nurodymo įgyvendinimo priemonių planus Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK struktūriniame padalinyje - Raudondvario PN (b.l.53-77). Nepateikti jokie motyvai dėl pareiškėjo tariamo neveikimo nustatytų faktinių aplinkybių kontekste bei įrodymai, kurių pagrindu daroma atitinkama išvada dėl pareiškėjo veiksmų neteisėtumo tarnybinės atsakomybės taikymo aspektu. Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nepakanka vien tik formaliai įvardinti nusižengimą ir konstatuoti, jog jį padarė konkretus pareigūnas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant visas Tvarkos 20 punkte įtvirtintas aplinkybes. Instrukcijos 2 punkte nurodyta, jog keičiamasi tokia informacija, kuri policijos pareigūnų požiūriu yra arba gali būti vertinga tiriant nusikalstamas veikas ar vykdant teisės pažeidimų prevenciją arba tikrinti ir panaudoti informaciją priklauso kito padalinio pareigūnams, o 22 punkte numatyta, jog policijos pareigūnai turi teikti objektyvią, realią ir esant galimybėms faktiniais duomenimis pagrįstą informaciją. Už sąmoningai melagingų, klaidinančių, neatitinkančių tikrovės duomenų teikimą kito padalinio pareigūnams yra asmeniškai atsakingas pareigūnas, teikęs tokią informaciją. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog negauta duomenų, kad tyrėjas S. S. būtų teikęs informaciją kriminalinei policijai pagal instrukcijoje numatytus reikalavimus, tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje neatsispindi ar tokie duomenys galėjo ir turėjo būti teikiami. Ginčo įsakyme bei tarnybinio patikrinimo išvadose taip pat nurodoma, kad tyrėjas S. S. pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. rugpjūčio 6 d. nurodymo Nr. 5-N-12 „Dėl akcizais apmokestinamų prekių nelegalios apyvartos užkardymo stiprinimo“ 1.6 punkto reikalavimus (tarnybinio patikrinimo išvadų dėstamojoje dalyje nurodyta, kad pažeidė 1.8 punktą). Vertinant minėto nurodymo punkto turinį matyti, kad Lietuvos policijos generalinis komisaras nurodė teritorinių policijos įstaigų viršininkams kontroliuoti, kad apylinkės inspektoriai, gavę informacijos, jog asmenys verčiasi akcizais apmokestinamų prekių nelegaliu verslu ar kita neteisėta veikla, ir nepavykus nustatyti administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos požymių, tačiau turint duomenų, kad tokia nelegali veikla gali būti vykdoma, informaciją toliau tikslintų vadovaudamiesi Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno (apylinkės inspektoriaus) tarnybinės veiklos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-384, 28 punktu. Nurodyme aiškus pavedimas yra skirtas teritorinių policijos įstaigų viršininkams, o ne tyrėjams, todėl teismo nuomone, tyrėjas S. S. , Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. rugpjūčio 6 d. nurodymo Nr. 5-N-12 „Dėl akcizais apmokestinamų prekių nelegalios apyvartos užkardymo stiprinimo“ 1.6 punkto reikalavimo, kuriuo jam tiesioginių pavedimų nėra nustatyta, negalėjo pažeisti.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje ir Tvarkos 3 punkte pateiktą tarnybinio nusižengimo apibrėžimą, būtinas tokio nusižengimo elementas – pareigūno kaltė, t. y. pareigūnas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Pareigūno kaltę nustatyti ir įrodyti privalo atsakovas, o šio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento įvertinimas turi atsispindėti tarnybinio patikrinimo išvadoje. Nagrinėjamu atveju įvertinus 2011 m. rugsėjo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-283, nematyti, kad pareiškėjo kaltė buvo tirta, nes šiuo klausimu jokie argumentai neišdėstyti. Iš byloje esančio pareiškėjo 2011 m. liepos 28 d. tarnybinio paaiškinimo (b. l. 19) matyti, kad jis išsamiai nurodė priežastis, dėl kurių nesutinka su pranešime apie tarnybinį nusižengimą nurodytais kaltinimais. Nėra duomenų, kad nusižengimą tiriantis pareigūnas pareiškėjo nurodytas aplinkybes patikrino ir įvertino, nes tai neatsispindi 2011 m. rugsėjo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-283.

Išdėstyti argumentai įrodo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių, nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus pareiškėjo kaltės – esminio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos reikalavimus. Minėtoje Tvarkoje įtvirtintos procedūros Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl šių taisyklių nesilaikymas yra pagrindas pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. 20-TE-891 1.2. punktas dėl nuobaudos-papeikimo pareiškėjui skyrimo pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl naikintinas (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. , 88 str. 2 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. 20-TE-891 1.2. punktą, kuriuo vyresniajam inspektoriui S. S. , gim. 1980 m. gegužės 2 d., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Raudondvario policijos nuovados tyrėjui skirta tarnybinė nuobauda- papeikimas.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Daina Kukalienė