Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai J. V.

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, Lietuvoje teistas 11 kartų, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta 20 parų arešto bausmė. Iš įkalinimo vietos paleistas 2017 m. rugsėjo 27 d., atlikus arešto bausmę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2017 m. gegužės 19 d., apie 16.13 val., būdamas dėvėtų rūbų parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo prekystalio pavogė J. V. priklausantį mobilaus ryšio telefoną HUAWEI P9 LITE, 329 eurų vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą – J. V. priklausantį 329 eurų vertės turtą

Tokiais savo veiksmais R. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino visiškai bei paaiškino, kad tiksliai visų aplinkybių neatsimena, galimai kaltinime nurodytu laiku, būdamas dėvėtų drabužių parduotuvėje, pamatė ant stalo gulintį išmanųjį mobilaus ryšio telefoną. Parduotuvė buvo tuščia, todėl jis pamanė, kad telefoną kažkas pamiršo. Jis paėmė telefoną ir tą pačią dieną užstatė jį lombarde. Po kelių dienų, t.y. po paros ar dviejų pas jį atvyko policijos pareigūnai ir paklausė, kur yra telefonas. Jis nuvažiavo į lombardą, išpirko telefoną ir atidavė jį policijai. Tuo metu jis dirbo ir turėjo pinigų telefono išpirkimui. Savo elgesį vertina labai blogai, gailisi padaręs nusikaltimą. Su nukentėjusiosios pareikštu 300 eurų dydžio civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos priteisimo sutinka. Ikiteisminio tyrimo metu ieškinio atlyginti negalėjo, nes tuo metu, kai buvo iškviestas pas tyrėją, jis jau buvo bedarbis.

Nukentėjusioji J. V. teisiamojo posėdžio metu palaikė pareikštą 300 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo bei paaiškino, kad ji vykdo individualią veiklą, dirba su žmonėmis, pavogtame telefone buvo daug kontaktų, nuotraukų, skaidrių iš mokymų; duomenys buvo SIM kortelėje. Kai jai buvo grąžintas pavogtas telefonas, ji keitė SIM kortelę ir visų duomenų, buvusių pavogtame telefone, neatstatė. Šiuo atveju jai labiausiai gaila prarastos informacijos.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjai neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. M. paaiškino, kad dėl jam pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta visiškai. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 19 d., apie 16.13 val. buvo dėvėtų drabužių parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), ir nuo prekystalio paėmė mobilaus ryšio telefoną HUAWEI, baltos spalvos, su dėklu ir SIM kortele, ką pastebėjo vėliau išėjęs iš parduotuvės. Tai padarė, kadangi norėjo lengvai užsidirbti pinigų, pardavęs telefoną. Vagystę įvykdė, nes telefonas gulėjo paliktas be priežiūros ant prekystalio. Kai sužinojo, kad policija dėl vagystės jį surado, pats telefoną grąžino, o SIM kortelę ir telefono dėklą išmetė. Žalą dėl dėklo ir SIM kortelės pasiruošęs atlyginti pilnai (b.l. 38).

Papildomos apklausos metu R. M. parodė, kad psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, tik registruotas (duomenys neskelbtini). Jam pareikšto įtarimo esmę suprato ir savo kaltę pilnai pripažįsta. Lieka prie savo anksčiau duotų parodymų, kad jis tikrai pavogė įtarime minimą mobilųjį telefoną iš įtarime minėtos parduotuvės. Norėjo lengvai užsidirbti pinigų, pardavęs telefoną, tačiau sužinojęs, kad jo ieško policija, pats grąžino minėtą telefoną be SIM kortelės ir dėklo, kadangi pats išėmė SIM kortelę ir išmetė ją gatvėje, mobilaus telefono dėklą irgi išmetė kažkurioje gatvėje į pirmą pasitaikiusią šiukšliadėžę. Gailisi dėl padarytos vagystės. Jeigu telefono savininkas reikalautų atlyginti žalą, jis sutinka ją atlyginti, tačiau teišgali kompensuoti apie 100 eurų (b.l. 48).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. V. parodė, kad 2017 m. gegužės 19 d., apie 16.12 val., (duomenys neskelbtini), dėvėtų drabužių parduotuvėje nuo prekystalio buvo pavogtas jos mobilusis telefonas „Huawei“ P9 lite, baltos spalvos, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. 2 (duomenys neskelbtini) su Omnitel SIM kortele (duomenys neskelbtini). Telefono vertė - 300 eurų, kortelės vertė 7 eurai. Telefonas yra draustas. Telefonas buvo smėlio spalvos (auksiniame) dėkle -12 eurų vertės. Dėl įvykio ieškinį pateiks, kai bus nustatytas kaltas asmuo. Dėl vagystės įtaria vyrą, apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, vidutinio ūgio, (duomenys neskelbtini), apsirengusį pavasariniais drabužiais su šlepetėmis. Parduotuvėje yra vaizdo stebėjimo kameros, kurios užfiksavo įvykį. Vyro nepažįsta, jis parduotuvėje buvo trumpai, po vagystės iš karto pasišalino iš parduotuvės (b.l. 19).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji J. V. nurodė, kad 2017 m. gegužės 19 d. dirbo padėvėtų prekių parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini). Į parduotuvę užėjus pirkėjams, su viena iš pirkėjų nuėjo į kitą salę, o savo mobilųjį telefoną „Huawei P9 lite“ paliko ant darbo stalo. Po kiek laiko jai reikėjo pasiskambinti, tačiau neradusi savo telefono, iš kitos pirkėjos pradėjo skambinti į savo telefoną, tačiau telefonas buvo išjungtas. Išsikrauti telefonas tikrai negalėjo, kadangi baterijos buvo likę apie 20 proc. Susisiekus su parduotuvės savininku, jis atvyko ir peržiūrėjo vaizdo kameras, kuriose pamatė, kaip vyriškis, pavogęs jos mobilųjį telefoną, pasišalino iš parduotuvės. Parašiusi pareiškimą į policiją, maždaug po savaitės ji atgavo savo mobilųjį telefoną, tačiau be telefono dėklo ir SIM kortelės, kurioje buvo visi jos kontaktai ir visa svarbi informacija. Tiksliai nepamena, kiek kainavo telefono dėklas ir kokia kaina yra SIM kortelės, tačiau ji patyrė moralinę žalą dėl prarastų kontaktų ir visų duomenų, buvusių telefone, o atgautas telefonas po poros savaičių nustojo veikti. Jai padarytą moralinę žalą vertina 300 eurų, kadangi telefoną atgavo, tačiau prarado visus kontaktus, visą telefone buvusią svarbią informaciją. Dėl paties mobiliojo telefono pretenzijų neturi, kadangi atgautas telefonas nors ir buvo sugadintas, bet draudimo bendrovė jai jį pakeitė į kitą aparatą. (b.l. 23-24)

2017 m. gegužės 22 d. įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta – parduotuvė „Dėvėti drabužiai“, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad parduotuvėje yra sumontuota vaizdo kamera, kuri yra nukreipta iš šono į prekystalį ir salę. Pėdsakų, tinkančių identifikacijai, neaptikta (b.l. 8-9).

2017 m. spalio 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusioji J. V. persiuntė į tarnybinį el.paštą išsaugotą vaizdo įrašą, kuris buvo padarytas mobiliuoju telefonu 2017 m. gegužės 19 d. iš vaizdo sistemos, kadangi minėto įrašo nepavyko įrašyti į laikmeną dėl techninių kliūčių. Iš el.pašto vaizdo įrašas perkeliamas į CD (b.l. 28).

2017 m. spalio 17 d. apžiūros protokole, apžiūrėjus pateiktą vaizdo įrašą, pavadinimu „received_1430269200372952“, užfiksuota, kad vaizdo įraše matoma, jog drabužių parduotuvėje, netoli prekystalio stovi (duomenys neskelbtini) vyriškis, apsirengęs juodu sportiniu kostiumu su baltomis juostelėmis tiek ant viršutinės dalies, tiek ant kelnių. Vyriškis įdėmiai stebi kitoje prekybos salėje esančius žmones. Stebėdamas minėtus žmones, prieina prie prekystalio ir kaire ranka pastveria mobilųjį telefoną, kurį perima į dešinę ranką, kurioje laikė plastikinį butelį bei greitai pasišalina iš parduotuvės pro pagrindinį išėjimą (b.l. 28-29).

2017 m. gegužės 23 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. M. savanoriškai pateikė mobiliojo ryšio telefoną „HUAWEI P9 lite“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) be dėklo, be SIM kortelės, su atminties kortele 1GB (b.l. 52-53). Minėtas telefonas buvo apžiūrėtas apžiūros protokolu (b.l. 5456) bei 2017 m. gegužės 29 d. grąžintas nukentėjusiajai J. V. (b.l. 57).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Vagystė – tai tyčinis neatlygintinas svetimo turto pagrobimas, turint tikslą jį pasisavinti, t. y. pagrobtą turtą valdyti, naudotis ir disponuoti juo kaip savu. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t.y. daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

Iš nurodytų teisėtai surinktų ir teismo posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumos nustatytos šios aplinkybės – R. M. 2017 m. gegužės 19 d., apie 16.13 val., būdamas dėvėtų rūbų parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo prekystalio paėmė J. V. priklausantį mobilaus ryšio telefoną HUAWEI P9 LITE, bei su juo pasišalino iš minėtos parduotuvės.

Šios aplinkybės pirmiausiai nustatytos paties kaltinamojo parodymais tiek teisiamojo posėdžio, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, kuriais jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, nurodydamas, jog pamatęs parduotuvėje ant prekystalio gulintį mobilaus ryšio telefoną ir nesant aplinkui žmonių, jis paėmė šį telefoną ir pasišalino su juo iš parduotuvės, bei tą pačią dieną telefoną užstatė lombarde. Taip pat R. M. kaltę patvirtina nukentėjusiosios J. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną ji dirbo dėvėtų drabužių parduotuvėje, su viena iš pirkėjų nuėjo į kitą salę, o savo mobilaus ryšio telefoną paliko ant darbo stalo; po kiek laiko pasigedo savo telefono, pradėjo į jį skambinti iš kito telefono, tačiau jis buvo išjungtas; peržiūrėjusi parduotuvės vaizdo kameras pamatė, kaip vyriškis paėmė jos telefoną ir skubiai pasišalino iš parduotuvės. Telefono vagystė taip pat yra užfiksuota pateiktame parduotuvės vaizdo įraše, kuris buvo apžiūrėtas vaizdo įrašo apžiūros protokolu ir savanorišku daiktų pateikimo protokolu, kuriuo R. M. pats pateikė pagrobtą mobilaus ryšio telefoną policijos pareigūnams, išpirkęs jį iš lombardo.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog minėtais veiksmais R. M. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, nes nurodytomis aplinkybėmis būdamas parduotuvėje ir pamatęs ant prekystalio gulintį ir be priežiūros paliktą mobilaus ryšio telefoną, jis jį paėmė bei su juo pasišalino iš parduotuvės (bei vėliau, kaip paaiškėjo – užstatė lombarde), tokiu būdu jį pasisavindamas, t. y. pagrobė, atimdamas šį turtą iš jo savininko (nukentėjusiosios J. V.) teisėto valdymo. Pažymėtina, kad kaltinamojo paaiškinimai, jog telefoną paėmė, nes galvojo, kad jį kažkas paliko, niekaip nepateisina ir nepašalino jo atsakomybės – kaip matyti, jis suvokė ir pripažino faktą, jog tai svetimas turtas, ir kad jis neturi jokių teisių minėtą turtą valdyti (juolab disponuoti), juolab jo veiksmus būtent pasisavinti svetimą turtą, gaunant iš jo naudos, rodo ir jo veiksmai su minėtu telefonu – jo užstatymas. Taigi šiuo atveju pripažintina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad užvaldo svetimą laikinai paliktą turtą, ir kad dėl šių jo veiksmų savininkas neteks minėto turto, o jis (kaltinamasi) šį turtą turės kaip nuosavą, bei būtent tokių pasekmių siekė. Pažymėtina, kad pagal byloje esančius duomenis, pagrobto turto vertė – 329 eurai (t. y. daugiau nei 5 MGL (5 baziniai nuobaudų ir baudų dydžiai; BK 190 str.), taigi tokio turto pagrobimas kvalifikuotinas kaip nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo R. M., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika – nesunkus nusikaltimas nuosavybei.

Kaltinamasis R. M. teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltu dėl jam pareikšto kaltinamo, nuoširdžiai gailėjosi dėl to, ką padarė, todėl spręstina, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismas taip pat pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą turtinę žalą, t.y. pats išpirko iš lombardo telefoną bei atidavė jį policijos pareigūnams, kurie vėliau šį telefoną grąžino nukentėjusiajai (BK 59 str. 1 d. 3 p., 59 str. 2 d.). R. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – anksčiau Lietuvoje teistas vienuolika kartų, taip pat ne kartą teistas užsienyje (b.l. 70-77), 2019 m. spalio 19 d. grąžintas į Lietuvą, deportavus jį iš (duomenys neskelbtini) už šalies įstatymų pažeidimą, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 65-69), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b.l. 81, 83), nuo (duomenys neskelbtini) buvo gydytas (duomenys neskelbtini) (b.l. 82).

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, ypač jo turimų teistumų skaičių, R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgdamas į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (turtas buvo grobiamas siekiant gauti papildomai pinigų), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam turi būti skirta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis, t.y. šeši mėnesiai. Skirti R. M. švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę teismas šiuo atveju galimybės nemato, nes kaip matyti iš ankstesnių jo teistumų, anksčiau jam skirtos bausmės (tiek švelnesnės, tiek ir laisvės atėmimo) teigiamo poveikio nepadarė, kadangi kaltinamasis ir vėl nusikalto - nepaisant to, jog, kaip paaiškino, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo darbą, t. y. turėjo pragyvenimo lėšų šaltinį, visgi atitinkamomis aplinkybėmis pasirinko elgesį, prieštaraujantį visuomenėje susiklosčiusioms bei teisės aktuose įtvirtintoms taisyklėms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis pripažino savo kaltę ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Kaltinamajam R. M. pasislėpus nuo teismo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą (b.l. 109-110). R. M. buvo sulaikytas 2019 m. spalio 19 d., 01.30 val. Vilniaus oro uoste, grąžinus jį iš (duomenys neskelbtini) už tos šalies įstatymų pažeidimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 20 d. nutartimi R. M. palikta galioti paskirta kardomoji priemonė suėmimas, nustatant suėmimo terminą dviem mėnesiams nuo 2019 m. spalio 19 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis suėmimo terminas įskaitytinas į bausmės laiką.

R. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas –paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, naikintina.

Nukentėjusioji J. V. pareiškė 300 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo (b.l. 26).

Vertindamas J. V. civilinį ieškinį teismas pažymi, kad teismui nekyla abejonių, kad dėl R. M. neteisėtų nusikalstamų veiksmų J. V. patyrė neturtinę žalą, susijusią su atitinkamais nepatogumais ir išgyvenimais dėl pagrobto telefono, o būtent - dėl SIM kortelėje buvusių visų kontaktų, seminarų medžiagos, kurie, pagal jos paaiškinimus, jai buvo svarbūs ir reikalingi vykdomai individualiai darbinei veiklai, bei kurią ji turėjo atkurti, bet, kaip nurodė – visos informacijos atkurti nepavyko, atkurti negalėjo. Todėl teismas sprendžia, kad nukentėjusioji šiuo atveju turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į minėto CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijus - į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, be kita ko, ir į tai, kad kaltinamasis sutinka su pareikštu 300 eurų dydžio civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos priteisimo ir ši nukentėjusiosios prašoma priteisti suma, teismo vertinimu, nėra pernelyg didelė ir neproporcinga, teismas tenkina šį ieškinį, priteisdamas iš R. M. nukentėjusiosios J. V. naudai 300 eurų neturtinė žalos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2019 m. lapkričio 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti R. M. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 19 d. iki 2019 m. lapkričio 12 d.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios J. V. civilinį ieškinį tenkinti bei priteisti iš R. M. J. V. naudai 300 (tris šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.