Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

susipažinęs su M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka B. Š. atžvilgiu,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014-03-18 gautas M. K. skundas, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn B. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalį. Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2013 m. rugsėjo 20 d. interneto socialiniame tinklalapyje www.facebook.com buvo skleidžiama pareiškėjo teigimu šmeižikiška ir žeidžianti informacija, o būtent minėtą informacija buvo skleidžiama socialinio tinklapio grupėje pavadinimu – „(duomenys neskelbtini). M. K. teigimu jis buvo viešai įžeistas patalpinus aukščiau minėtą informaciją socialiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini), kurioje yra virš 5000 narių (grupė atvira ir matoma ne tik grupės nariams, t. y. visiems socialinio tinklapio naudotojams). Žinutė buvo parašyta 2013 m. spalio 1 d. 14.41 val. žinutės turinys - ,,Baisesnio nesu mačiusi, tikras iškrypėlis...”, už kurio turinį prašoma taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 155 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas grąžintinas pareiškėjui.

Pažymėtina, kad privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimesi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis b.b. Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis, kuris teisme įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 str.). Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. Lietuvos Respublikos BPK 412 str. nurodyta, kad skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą. Viena iš kaltinamo nusikalstamų veikų padarymu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

Teismas pažymi, kad formuluojamas skunde kaltinimas turi būti tikslus, pats teismas koreguoti kaltinimo negali, nes taip teismas prisiimtų baudžiamąjį persekiojimą inicijuojančio asmens vaidmenį.

M. K. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn B. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalį. Iš skunde išdėstytų aplinkybių matyti, jog pareiškėjas į teismą kreipiasi dėl interneto socialiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) tinklapio grupėje pavadinimu – „(duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, skunde pareiškėjas teigia, jog kai kurie pasisakymai M. K. atžvilgiu buvo įžeidūs ir neatitinkantys tikrovės, tačiau neaišku, kokie žodžiai pareiškėją galimai įžeidė, be to teismui nėra pateikti jokie objektyvūs duomenys, kad šie teiginiai (žodžiai) neatitinka tikrovės, t. y. nenurodyta kokiems būtent duomenims šie žodžiai prieštarauja. Skunde nurodoma anketos „B. Š.“ internetinė nuoroda – (duomenys neskelbtini). Tačiau teismui nepateikti duomenys grindžiantys dėl šios nuorodos tam tikram asmeniui priklausomybės ir jo naudojimo aplinkybės, o būtent nepateiktas kompiuterio komentaro raštas (Print Screen); nėra duomenų, kuriam vartotojui priklauso kompiuterio IP adresas, iš kurio socialiniame tinklapyje galimai buvo patalpinta žinutė; nenurodytas vartotojas (-ai), kuris naudojasi šiuo IP adresu.

2014 m. vasario 11 d. Vilniaus apygardos prokuratūra Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro B. L. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad po socialiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) profilyje įkelta nuotrauka atitinka atvaizdą moters vardu „B. Š.“. Pažymėtina, kad ši išvada buvo padaryta atliekant policijos duomenų bazių turimų asmens duomenų (veido atvaizdas ir kt.) sulyginimo pagrindu. Skunde nėra nurodyta, ar toks duomenų vertinimas (sulyginimas), neturint atitinkamos specialisto išvados (pvz. portretų ekspertizės) atitinka pareiškėjo skunde nurodytą teiginį, jog socialiniame tinklalapyje tikrovės neatitinkančia informacija skleidė būtent B. Š.. Taip pat, M. K. skunde nurodo, jog tikrovės neatitinkančia informacija (žinutė) buvo parašyta 2013 m. spalio 1 d. 14.41 val., o socialiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) tinklapio grupėje pavadinimu – (duomenys neskelbtini), paskleista informacija yra vieša, ją naudojasi ne tik grupės nariai, bet ir visi socialinio tinklalapio naudotojai (virš 5000 registruoti grupės nariai), tačiau šiems teiginiams nėra pateikti jokie duomenys. Pareiškėjo teigimu, socialiniame tinklalapyje parašytą žinutė matė M. K. draugai, bendramoksliai, sporto kolegos. Tačiau jokie duomenys (vardai, pavardės, gyvenamosios vietos) dėl šių asmenų galimo kvietimo į teismo posėdį, liudytojais, pateikti nėra. Be to, skunde nėra nurodyti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens anketiniai duomenys (asmens kodas), kurie reikalingi surenkant kaltinamosios charakterizuojančią medžiagą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje numatyta įžeidimo nusikalstama veika yra viešas užgaulus žmogaus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu, tai yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385/2005, Nr. 2 K-269/2005, Nr. 2K-210/2008). Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojamas atsiliepiamas apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Įžeidimas veiksmu visada yra padaromas užgaulia forma, siekiant pažeminti, morališkai įskaudinti žmogų. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį ir to nori. Baudžiamosios teisės prasme įžeidimo būtinas subjektyvus požymis yra tyčia, objektyvusis požymis - užgaulumas, akivaizdžiai prieštaraujantis įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog M. K. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, teismas, -

nutaria:

atsisakyti priimti M. K. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą skundą. Skundą grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.