Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pateiktą skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015 m. balandžio 23 d. nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-29517908-15 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis, 2015-04-17, apie 02.10 val., Klaipėdos raj., vairavo automobilį „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, staiga sustojęs greitėjimo juostoje sudarė netikėtą, tamsiu paros metu, sunkiai pastebimą kliūtį kelyje. Tokiais savo veiksmais taksi automobilio „Škoda Superb“ vairuotojas sukėlė grėsmę eismo saugumui, dėl ko įvyko eismo įvykis, t.y. policijos pareigūno M. B. vairuojamas automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į greitėjimo juostoje beveik sustojusį taksi automobilį. Įvykio metu apgadinti du automobiliai. Tokiais veiksmais A. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 104, 150.2p., 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punktų reikalavimus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio 2015 m. balandžio 23 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-29517908-15 konstatuota, jog A. T. padarė ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, už kuriuos jam buvo skirta galutinė administracinė nuobauda - 40 Eur bauda.

Teisme 2015-05-12 gautas A. T. skundas dėl 2015-04-23 Klaipėdos Apskrities VPK nutarimo, kuriuo A. T. pripažintas kaltu pagal ATPK 124¹ str. 4 d., 127 str. 2 d., vadovaujantis ATPK 33 str., jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 40 Eur bauda. Savo skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu pareigūnei nurodė, jog įvykio aplinkybes gali paaiškinti su juo taksi automobiliu važiavęs klientas K. G., tačiau minėtas asmuo apklaustas nebuvo. Taip pat skunde nurodė, kad nutarimą pareigūnė priėmė 13.52 val. dar iki bylos nagrinėjimo, kuris turėjo įvykti 14.00 val., todėl bet kokie pareiškėjo paaiškinimai buvo iš anksto traktuojami ne jo naudai, be to, jo vairuojamas taksi automobilis buvo visiškai sustojęs, o ne kaip teigia policijos pareigūnai – beveik sustojęs. Sustoti jis privalėjo, nes jo keleivis buvo bejėgiškos būsenos, jį pykino, todėl esant būtinajam reikalingumui, jis privalėjo sustoti (b.l. 3-4).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. T. kaltės dėl padarytų teisės pažeidimų nepripažino. Nurodė, kad taksi automobiliu iš Palangos oro uosto į Klaipėdą, (duomenys neskelbtini), vežė klientą. Klientas pasijautė negerai, buvo pavartojęs alkoholio, todėl, kad keleivis neprivemtų mašinos, jam teko sustoti. Važiavo pirma eismo juosta Palangos plentu, parodė posūkį, kirto ištisinę liniją, ir į jo automobilį atsitrenkė policijos pareigūnų automobilis. Jis nespėjo įjungti avarinio signalo. Jie su klientu išlipo iš automobilio, jo klientas pradėjo keiktis. Keleivis nevėmė. Kur šis keleivis gyvena, jis vėliau išsiaiškino. Kai jis atvyko į policiją, jau buvo nuspręsta jį nubausti. Kada jis pasirašė protokole, neatsimena. Buvo kviečiamas atvykti iki 14 val., atvyko 13.30 val. Prašo panaikinti nutarimą.

Savo 2015-04-17 paaiškinime nurodė, kad įvykio metu apie 01.30 val. iš Palangos oro uosto į Klaipėdą, (duomenys neskelbtini), vežė klientą. Ties Tauralaukio posūkiu į Klaipėdą klientas pasijautė negerai, dėl ko jam teko sustoti. Smūgį pajuto iš karto sustojus. Jis su klientu išlipo iš automobilio, tuomet pamatė, kad į automobilį atsitrenkė policijos pareigūnų ekipažas. Įvykio metu niekas nenukentėjo, klientą į Klaipėdą nuvežė kitas taksi automobilis (b.l. 25). 2015-04-23 paaiškinime nurodė, kad kaltės nepripažįsta, tik gailisi dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Prašo nutarimą priimti protokolo surašymo dieną (b.l. 6).

Teismo posėdžio metu liudytojas M. B., Klaipėdos apskrities VPK kelių policijos biuro kelių patrulių vyriausiasis patrulis, parodė, kad 2015 balandžio mėn. 23 ar 24 dieną apie 02.00 val. su kolega važiuodami iš Tauralaukio pusės, įvažiavę į greitėjimo juostą, staiga pastebėjo, kad kitas automobilis staiga, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo juostą, pakeitė judėjimo kryptį iš kairės į dešinę, tačiau jam nespėjus persirikiuoti į kitą eismo juostą jo vairuojamas tarnybinis automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), trenkėsi į dar judančio taksi automobilio dešinę pusę. Išlipęs taksi vairuotojas ir keleivis nurodė, kad medikų pagalboms jiems nereikia. Taksi vairuotojas taip pat paaiškino, kad ištisinę kelio ženklinimo juostą kirto dėl to, kad klientui pasidarė bloga, jis norėjo vemti. Jis, liudytojas, leistino greičio neviršijo, važiavo apie 60 km/h greičiu. Taksi keleiviui buvo iškviestas kitas taksi automobilis ir jis išvažiavo. Taksi keleivis nevėmė.

Liudytojas M. R. parodė, kad tarnybos metu su M. B. išvažiuodami iš Tauralaukio į greitėjimo juostą, pamatė, kaip taksi automobilis staiga pakeitė judėjimo kryptį ir stabdydamas sudarė kliūtį kelyje, dėl ko įvyko eismo įvykis. Liudytojas nurodė, kad iš šono taksi automobilio nematė ir sustabdyti tarnybinio automobilio M. B. negalėjo, kadangi iki kliūties kelyje buvo likę vos 2-3 metrai, taip pat pažymėjo, kad automobilis dar nebuvo sustojęs, kadangi tokiu atveju smūgis būtų buvęs didesnis. M. B. leistino greičio neviršijo, važiavo apie 50 km/h greičiu. Po smūgio jis su kolega išlipo iš automobilio, tuomet pamatė, jog eismo įvykis įvyko su taksi automobiliu. Oro sąlygos buvo prastos, taksi automobilio klientas buvo piktas, galimai neblaivus, tačiau nevėmė ir medikų pagalbos atsisakė. Taksi keleivis namo grįžo su kitu taksi ekipažu.

Liudytoja N. J. posėdžio metu nurodė, kad kitą dieną po eismo įvykio apie 13.00 val. A. T. buvo iškviestas protokolo surašymui. Parodė, kad su eismo įvykio medžiaga buvo susipažinusi ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paklausė, ar vežtas keleivis buvo pristatytas į ligoninę, A. T. nurodė, kad keleivis pristatytas į ligoninę nebuvo, o duomenų apie jį neturi, jo nepažįsta. A. T. kirto ištisinio ženklinimo liniją, staiga stabdė greitėjimo juostoje, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos KET reikalavimus, su savo pažeidimais sutiko, sutiko, kad protokolo surašymo dieną būtų priimtas ir nutarimas, todėl nutarimas ir buvo priimtas tą pačią dieną. Protokolo surašymo valandos nefiksuojamos, tik nutarime rašomos valandos. Nebuvo pirma nutarimas surašytas, po to protokolas- policijos duomenų bazė to neleistų daryti. Pirma buvo surašytas protokolas, po to, gal po 8 minučių, nutarimas. CD diske yra fotonuotraukos automobilio. A. T. pažeidė KET, nes staigiai kirto ištisinę liniją, staigiai stabdė greitėjimo juostoje, sudarė kliūtį tamsiu paros metu.

Liudytojas R. A. parodė, kad KVPK dirba eismo įvykių specialistu. Buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, atvykus į eismo įvykio vietą, greitėjimo juostoje rasti du susidūrę automobiliai, dėl to buvo nubraižyta įvykio schema. Taksi vairuotojas nurodė, kad tik spėjęs sustoti pajuto smūgį. Liudytojo teigimu, automobilis visiškai sustojęs negalėjo būti, bet ar dar kažkiek riedėjo, nurodyti negali. Įvykio vietoje stabdymo žymių rasta nebuvo, tačiau pagal automobilių išsidėstymą ir pagal policijos pareigūnų automobiliui padarytą žalą (apgadinta kairė transporto priemonės pusė), buvo matyti, kad smūgio trajektorija nebuvo tiesi. Pasidomėjo dėl taksi automobilio kliento asmens duomenų, tačiau sutikrinus juos, paaiškėjo, jog keleivis policijos pareigūnams pateikė netikslius duomenis.

Motyvuojamoji dalis

A. T. skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

A. T. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ str. 4 d., kurioje numatyta atsakomybė už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti, už šį pažeidimą jam paskirta 40 Eur bauda. Taip pat patrauktas atsakomybėn už ATPK 127 str. 2 d., kurioje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), už šį pažeidimą jam paskirta 40 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str., jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 40 Eur bauda.

Administracinio teisės pažeidimo 2015-04-23 protokolu (b.l. 6), 2015-04-23 administracinio teisės pažeidimo nutarimu (b.l. 5), tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio (b.l. 15) nustatyta, kad A. T., prieš keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, staiga sustojo greitėjimo juostoje ir sudarė netikėtą kliūtį kelyje, dėl ko įvyko eismo įvykis, tokiais savo veiksmais pažeidė KET 9, 101, 104, 150.2, 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punktų reikalavimus. Veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. bei 127 str. 2 d.

A. T. nurodė, kad su keleiviu važiavo į (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Keleivis buvo išgėręs, paprašė sustoti, kadangi jam pasidarė bloga, norėjo vemti. Visą laiką iki klientui paprašius sustoti, jis važiavo pirmąja eismo juosta, tačiau klientą supykinus, administracinėn atsakomybėn traukiamas A. T. parodęs posūkio signalą pasuko į dešinę, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją ir sustojo. Avarinio signalo nespėjo įsijungti. Netrukus į stovintį taksi automobilį atsitrenkė policijos pareigūnų tarnybinis automobilis. Policijos pareigūnai nurodė, kad kelyje stovinčios transporto priemonės jie nepastebėjo. A. T. sutiko, kad savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos KET, nes kirto ištisinę kelio ženklinimo juostą ir stovėjo vietoje, kurioje stovėti draudžiama. Veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį.

A. T. nurodė, kad policijos pareigūnai gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, tuo pačiu pažymėjo, kad nutarimą pareigūnė priėmė 13.52 val., nors bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 14.00 val. Liudytoja N. J. posėdžio metu nurodė, kad pirma buvo surašytas protokolas, po to, gal po 8 minučių, nutarimas, kuriame nurodyta nutarimo priėmimo data ir valandos. Netikėti liudytojų, policijos pareigūnų, parodymais, kai jie yra nuoseklūs, sutampantys, detalizuoti, atitinkantys tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo. Neabejotina liudytojų, vykdžiusių tarnybines pareigas, parodymų tikrumu, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų pareigūnų šališkumą ar norą pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi administraciniam teisės pažeidimui įrodyti. Savo skunde A. T. taip pat nurodė, kad greitėjimo juostoje jis buvo visiškai sustojęs, o ne, kaip teigia policijos pareigūnai, beveik sustojęs. Teismas pažymi, kad 2015-04-23 nutarimu A. T. buvo nubaustas už tai, kad kirsdamas ištisinę liniją, staiga sustojo greitėjimo juostoje, taip sudarydamas kliūtį kelyje, dėl ko ir įvyko eismo įvykis (b.l. 5-6).

ATPK 17 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas: 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010-07-02 nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010 ir kt.).

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad veika nepadaryta būtinojo reikalingumo būklėje, siekiant pašalinti gresiantį pavojų, nes jokio pavojaus nebuvo. Ta aplinkybė, kad A. T. keleivis norėjo vemti, ir norėdamas išvengti automobilio vidaus sugadinimo, A. T. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, negali būti vertinama kaip pažeidimas padarytas būtinojo reikalingumo būklėje.

Pažymėtina, kad 2015 m. balandžio 23 d. dienos protokole bei 2015 m. balandžio 23 d. nutarime yra nurodyta, kad A. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 15.2 p. Klaipėdos AVPK pareigūnė surašydama administracinės teisės pažeidimo protokolą bei nutarimą padarė rašymo apsirikimo klaidą, kuri taisytina nekeičiant nutarimo esmės. ATPK 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuri yra skirta tiems atvejams, kai organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdamas galutinį sprendimą byloje siekia ištaisyti administracinio teisės pažeidimo protokolo klaidas. Pažymėtina, kad kaltinimas A. T. neprasiplės ir iš esmės nesikeis, todėl taisytina protokole Nr. 30P-29517453-15 bei nutarime Nr. 30N-29517908-15 klaidingai nurodytas pažeidimas pagal KET 15.2 p., nurodant KET 150.2 p., kuris numato atsakomybę už sustojimą ar stovėjimą skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose.

Byloje surinkti ir posėdžio metu ištirti bei teismo visapusiškai įvertinti įrodymai yra pakankami teigti, jog vairuodamas „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), staiga pakeitė važiavimo kryptį, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, staiga sustojęs greitėjimo juostoje, sudarė netikėtą, pavojingą kliūtį greitėjimo juosta važiavusiai transporto priemonei „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko įvyko eismo įvykis. Teismas pripažįsta, kad A. T. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 104, 150.2p., 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punktų reikalavimus.

Sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str. bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str.

A. T. veikos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 124¹ str. 4 d., 127 str. 2 d., kvalifikuotos teisingai, nuobaudų skyrimo taisyklės nepažeistos. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Nuobaudą paskyrė pareigūnė, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 124¹ str. 4 d., sankcijoje numatyta bauda nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 127 str. 2 d., sankcijoje numatyta bauda nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų mėnesių iki šešių mėnesių.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vadovaujantis baudų skyrimo taisyklėmis, A. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d. bei 127 str. 2 d., paskirtos nuobaudos atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatytus nuobaudos tikslus – nubaudimo ir auklėjimo. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str.2d., 124¹ str. 4 d., 302 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. 1 d., 2 d, teismas

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015 m. balandžio 23 dienos nutarimą administracinėje byloje Nr. 30N-29517908-15 palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.