Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-10-27 · Administracinė byla Nr. AS-415-399-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-10-27
Bylos Nr.
AS-415-399-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Sigita Rudėnaitė (pirm.), Romanas Klišauskas, Gintaras Kryževičius (pran.)
Pareiškėjas
R. A.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Prezidentui
Administracinė byla Nr.AS7-399-06Procesinio sprendimo kategorija 46.(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2006 m. spalio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. A. skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. A. skundu kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti institucijos vadovą Lietuvos Respublikos Prezidentą Valdą Adamkų pateikti jam Respublikos Prezidento potvarkius dėl Respublikos Prezidento kanceliarijos struktūros, Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybės tarnautojų pareigybių ir panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2006 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 2005/05-4R-264.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 31 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti institucijos vadovą Lietuvos Respublikos Prezidentą Valdą Adamkų atlikti veiksmus, o skundo dalyje dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti 100 Lt žyminio mokesčio kvitą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. A. 2006 m. vasario 14 d. teismui pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą žyminiu mokesčiu nepamokestinami skundai dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl tai, kad yra skundžiamas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas, nereiškia, kad skundas nėra neapmokestinamas. Taip pat nurodė, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl fizinių asmenų kreipimųsi nustatytais atvejais dėl valstybės ir kitų viešųjų interesų gynimo - šiuo konkrečiu atveju institucijos vadovas privalo įvykdyti pateiktame skunde paminėtų įstatymų reikalavimus, o šių įstatymų reikalavimų įvykdymo ir reikalauja viešasis interesas. Be to nurodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki - antstolė areštavo visą jo turtą ir lėšas, ką gali patvirtinti ji pati. Pabrėžė, kad ši sunki turtinė padėtis susidarė ne dėl netinkamo elgesio.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 22 d. nutartimi prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio netenkino ir įpareigojo pareiškėją iki 2006 m. birželio 5 d. pašalinti skundo trukumą - pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento originalą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 13 d. nutartimi nutarė R. A. skundą dalyje dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo laikyti nepaduotu. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad nustatytu terminu R. A. skundo trūkumo nepašalino.

III.

Pareiškėjas R. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2006 m. birželio 13 d. teismo nutartį ir jo skundą priimti. Nurodo, kad vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skundo (prašymo) priskyrimas neapmokestinamiems iš esmės siejamas ne su institucijos sprendimu, o su ginčo pobūdžiu. Todėl tai, kad skundžiamas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas, visai nereiškia, kad skundas nėra neapmokestinamas, juolab, jog šiuo konkrečiu atveju nėra būtina kreiptis į ikiteisminio nagrinėjimo instituciją. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Viešojo administravimo subjektų vilkinimas atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus ir administravimo subjekto neveikimas, t. y. pareigų nevykdymas, yra tos pačios kategorijos byla. Valdininkas turi užtikrinti, kad sprendimas dėl kiekvieno institucijai skirto prašymo ar skundo bus priimtas pagrįstu terminu, neatidėliojant ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip po dviejų mėnesių nuo jo gavimo datos (Viešojo administravimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Institucijos sprendimo, galinčio neigiamai paveikti privačių asmenų teises ar interesus, atveju turi būti pranešama apie prieinamas sprendimo apskundimo galimybes. Būtinai turi būti nurodytas teisinių priemonių pobūdis, įstaigos, kuriose galima dėl to kreiptis, ir galimi terminai. ABTĮ 90 straipsnis nustato, kad bylose dėl administravimo subjekto neveikimo, t. y. pareigų nevykdymo, ar vilkinimo spręsti reikalus administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti atitinkamą sprendimą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Šiuo konkrečiu atveju viešojo administravimo subjektai neįvykdė privalomų įstatymo nurodymų, neatliko pareigos, vilkina atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus - todėl skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl fizinių asmenų kreipimųsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. Šiuo konkrečiu atveju institucijos vadovas privalo įvykdyti pateiktame skunde paminėtų ir kitų įstatymų reikalavimus. Šių įstatymų reikalavimų įvykdymo ir reikalauja viešasis interesas. Teigia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pripažinęs, kad šiuo konkrečiu atveju reikia mokėti žyminį mokestį, turi nustatyti terminą jam sumokėti ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento originalą. Taip pat nurodo, kad jo turtinė padėtis yra ypatingai sunki. Antstolė areštavo visą jo turtą ir lėšas. Tai gali patvirtinti pati antstolė. Dėl tokių duomenų pateikimo teismas turi kreiptis į nurodytą antstolę. Pareiškėjo manymu, atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimas turi būti išnagrinėtas ir priimtas sprendimas vadovaujantis bendrosios kompetencijos teismų darbą reglamentuojančiomis teisės normomis. ABTĮ nurodo, kad tam tikrais atvejais, nagrinėdamas bylas, administracinis teismas vadovaujasi šio įstatymo normomis, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis (1 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 - 4 dalių, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies, 109 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas turėjo išreikalauti reikiamus dokumentus iš antstolės Nemiros Šiugždaitės. Priešingu atveju būtų pažeista ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, teismo nutartis naikinama, skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 4 dalies reikalavimų, tačiau kuo pasireiškia šis neatitikimas nenurodo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 106 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai nutarčiai. Iš 2006 m. birželio 13 d. nutarties (b. l. 33) matyti, kad ji atitinka visus įstatyme nurodytus reikalavimus.

Administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus, o Civilinio proceso kodekso normomis, administracinis teismas vadovaujasi tuomet, kai Administracinių bylų teisenos įstatymas jas tiesiogiai nurodo. Žyminio mokesčio dydį ir mokėjimo tvarka reglamentuojančiuose Administracinių bylų teisenos įstatymo VI skirsnio straipsniuose nėra nuorodos į Civilinio proceso kodekso taikymą, todėl pareiškėjo nurodytos Civilinio proceso kodekso normos sprendžiant skundo apmokestinimą žyminiu mokesčiu nėra taikomos.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2006 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 2005/05-4R-264, kuriuo nutrauktas 2005 m. gruodžio 19 d. pareiškėjo skundo nagrinėjimas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį skundų (prašymų) priskyrimas neapmokestinamiems iš esmės siejamas ne su konkrečios institucijos sprendimu, o su ginčo pobūdžiu. Todėl tik tai, kad pareiškėjas skundžia Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą, kaip neteisingai nurodė Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. sausio 31 d. nutartyje, dar nereiškia, jog skundas nėra neapmokestinamas. Pareiškėjas kelia ginčą dėl atsisakymo nagrinėti jo skundą, todėl tokio pobūdžio skundas (dėl viešojo administravimo subjektų neveikimo) priskiriamas neapmokestinamų skundų kategorijai.

Atsižvelgiant į šią aplinkybę, pirmosios instancijos administracinio teismo nutartyje nurodytas reikalavimas pateikti sumokėto žyminio mokesčio kvito originalą šiuo atveju yra nepagrįstas, todėl teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo reikalavimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasGintaras KryževičiusSigita Rudėnaitė