Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Sigitos Bieliauskienės, Daivos Pranytės-Zalieckienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš A. L. priteista nukentėjusiajam A. G. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 2 596,94 Eur procesinių išlaidų valstybei.

Taip pat nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, iš jo priteistas neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam bei procesinių išlaidų atlyginimas valstybei, tačiau apeliacinių skundų R. S. atžvilgiu negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. L. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe kartu su asmenimis, kurie kaltinami kitoje byloje, Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolėje, bausmę atliekančiais asmenimis, kurie kaltinami kitoje byloje, ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2013 m. gegužės 3 d., turint tikslą bendrininkų ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, kiekvienam iš jų atliekant tam tikras užduotis ar skirtingą vaidmenį, iš anksto susitarė daryti labai sunkius nusikaltimus – verbuoti, gabenti asmenis į Vokietijos Federacinę Respubliką (toliau – VFR) siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti organizuotos grupės nariai telefonu skambino į Vokietiją nepažįstamiems šios valstybės piliečiams ir prisistatę tariamais teisėsaugos atstovais sąmoningai klaidino juos pranešdami, kad jų artimieji pateko į eismo įvykį, kurio metu padarė žalą tretiesiems asmenims, todėl atsakomybės išvengimui būtina perduoti jų nurodytas pinigų sumas pas juos atvykusiems asmenims, o Lietuvoje užverbuoti nukentėjusieji, vykdydami ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų organizuotos grupės narių nurodymus, nuvykę pas nurodytus asmenis paimdavo organizuotos grupės narių apgaulės būdu įgytą svetimą turtą – pinigines lėšas, o A. L., atlikdamas savo užduotį, pasinaudodamas nukentėjusiojo A. G. pažeidžiamumu, panaudodamas apgaulę, jį užverbavo bei kartu su asmeniu, kuris kaltinamas kitoje byloje, gabeno nukentėjusįjį į VFR nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, o būtent:

laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2013 m. gegužės 8 d., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su asmenimis, kurie kaltinami kitoje byloje, Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiais asmenimis, kurie kaltinami kitoje byloje, vykdydamas 2013 m. kovo 22 d. asmenų, kurie kaltinami kitoje byloje, užmaskuotos formos bendrą susitarimą verbuoti, gabenti asmenis į VFR siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, t. y. organizavus prekybą žmonėmis, kiekvienam iš organizuotos grupės narių atliekant savo užduotį siekiant bendrų organizuotos grupės tikslų, A. L. nuo 2013 m. balandžio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos, iki 2013 m. gegužės 3 d. iš anksto žinodamas apie nukentėjusiojo A. G. sunkią materialinę padėtį, dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, t. y. pasinaudodamas nukentėjusiojo pažeidžiamumu, paskambino telefonu ir žinodamas, kad nukentėjusysis bus išnaudojamas nusikalstamoms veikoms VFR daryti, panaudodamas apgaulę, melagingai pasiūlė poilsį VFR. A. G., patikėjęs melagingais pažadais, su pasiūlymu sutiko. Tokiu būdu A. L. užverbavo nukentėjusįjį. Po to nupirkęs bilietus į autobusą, vykstantį maršrutu Ryga – Štutgartas, kartu su asmeniu, kuris kaltinamas kitoje byloje, pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės 3 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nukentėjusįjį iš (duomenys neskelbtini) miesto nuvežė į Kauno autobusų stotį, esančią Vytauto pr. 24, Kaune. Ten tą pačią dieną įsodino į autobusą ir apie 16 val. išgabeno į VFR, o asmuo, kuris kaltinamas kitoje byloje, atlikdamas savo užduotį, gavęs informaciją iš asmens, kuris kaltinamas kitoje byloje, apie nukentėjusiojo išgabenimą, telefonu informavo asmenį, kuris kaltinamas kitoje byloje, o šis asmenį, kuris kaltinamas kitoje byloje, kuris turimą informaciją perdavė asmeniui, kuris kaltinamas kitoje byloje, tokiu būdu perleido nukentėjusįjį asmens, kuris kaltinamas kitoje byloje, kontrolei, kuris pasinaudodamas nukentėjusiojo priklausomumu – piniginių lėšų trūkumu bei pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, buvimu užsienio valstybėje, telefonu toliau iki 2013 m. gegužės 8 d. kontroliavo nukentėjusįjį, kad kiti nenustatyti organizuotos grupės nariai išnaudotų jį nusikalstamų veikų darymui. Taip A. L., veikdamas organizuota grupe kartu su asmenimis, kurie kaltinami kitoje byloje, Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiais asmenimis, kurie kaltinami kitoje byloje, ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, atlikdamas savo užduotį, pasinaudodamas nukentėjusiojo A. G. pažeidžiamumu, panaudodamas apgaulę, jį verbavo, gabeno į VFR nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu apeliantas aptakiai nurodo, kad nesutinka su apygardos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Be to, anot nuteistojo, apygardos teismas neturėjo pagrindo remtis nukentėjusiojo A. G. parodymais. Šį argumentą apeliantas grindžia nukentėjusiojo psichinės sveikatos būkle. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, neturi pagrindo sutikti su A. L. apeliacinio skundo argumentais.

8.1. Teisiamajame posėdyje apklaustas A. L. neigė savo kaltę ir tvirtino, kad A. G. pažįsta tik kaip kaimyną, niekada jam nėra siūlęs vykti į užsienį ar žadėjęs atostogas. A. L. patvirtino žinojęs, kad A. G. turi kažkokį psichikos sutrikimą, apie tai jam buvo sakęs pats nukentėjusysis, be to, tai buvo akivaizdu ir bendraujant su juo. Nuteistasis pripažino, kad pažįsta A. B., tačiau teigė nepamenantis, kad kartu su juo būtų vežęs A. G. į autobusų stotį (t. 9, b.l. 176-178). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokie A. L. parodymai nebuvo nuoseklūs viso proceso metu. Antai pirmosios apklausos metu jis teigė, kad A. G. galimai važiavo su A. B. į Vokietiją, po to, kai juos supažindino A. L.. Šis teigė, kad į Vokietiją jie važiavo atsigabenti automobilio detalių (t. 6, b.l. 169-170). Tokie A. L. parodymai paneigiami nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiojo A. G. parodymais.

8.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo parodymai baudžiamajame procese yra tokios pačios įrodomosios vertės kaip ir kiti bylos įrodymai, tačiau tais atvejais, kai nuosprendis yra grindžiamas iš esmės vienu įrodymų šaltiniu, būtina jį kruopščiai patikrinti patikimumo aspektu, išsiaiškinant nukentėjusiojo santykius su kaltinamuoju, nukentėjusiojo galimybes suvokti aplinką, jo charakterį – ar nėra linkęs apkalbėti, meluoti, hiperbolizuoti tikrovę ir pan. Tokiais atvejais, tikrinant teisme duotų parodymų patikimumą, būtina palyginti su ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turiniu, jei yra neatitikimų ar prieštaravimų tarp parodymų, jie turi būti pašalinami proceso metu sugretinat juos su kitais bylos duomenimis. Jei prieštaravimų ar neatitikimų nepavyksta pašalinti, abejonės ir tikėtinos išvados turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-697/2017). Pirmosios instancijos teismas laikėsi šių nukentėjusiojo parodymų patikimumo vertinimo reikalavimų ir išsamiai išanalizavo A. G. parodymų chronologiją, nuoseklumą, atitikimą kitiems bylos duomenims. Ši analizė apygardos teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiojo parodymai yra patikimi. Šios išvados nepaneigia byloje esantys duomenys apie A. G. psichinės sveikatos būklę. Tiek iš šių duomenų, tiek iš nukentėjusiojo elgesio apklausos metu, parodymų turinio bei nuoseklumo, galima daryti išvadą, kad A. G. dėl savo sveikatos būklės geba liudyti ir duoti patikimus parodymus. Juolab, kad A. G. parodymai patvirtinami kitais bylos duomenimis.

8.4. Tą aplinkybę, kad su A. L. A. G. ir P. J. į autobusų stotį atgabeno būtent nuteistojo pažįstamas A. B., teisiamas kitoje, išskirtoje baudžiamojoje byloje, patvirtina asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotrauką protokolas. Iš šio protokolo matyti, kad A. G. atpažino būtent A. B., kaip autobilį „Vokswagen Golf“ vairavusį asmenį (t. 3, b.l. 64-66). Duomenų apie tai, kad A. G. būtų susipažinęs su A. B. kitomis aplinkybėmis, byloje nėra. Tuo tarpu nuteistasis neneigia pažįstantis A. B.. Iš UAB „Kautra“ pažymos matyti, kad A. G. ir P. J. 2013 m. gegužės 3 d. vyko autobusu iš Kauno į Štutgartą (t. 6, b.l. 95).

8.5. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pažymoje nurodyta, kad P. J. ir A. G. 2013 m. gegužės 7 d. atvyko į Munsingen miesto policiją ir paaiškino, jog atvyko iš Lietuvos tam, kad gautų pinigus ir pervestų juos į Lietuvą. Telefonu jie gavo nurodymą nuvykti iš Štutgarto į Munsingeną ir pasiimti pinigus. Kas davė nurodymus, jie policijai neatskleidė. Kadangi tolimesnių nurodymų jie negavo ir liko be pinigų, jie atvyko į policiją su prašymu nuvežti juos į Lietuvos konsulatą Štutgarte. Su savimi jie turėjo mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Jiems būnant policijoje iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gauta SMS žinutė, kurioje buvo nurodytas senyvo amžiaus moters adresas. Policija įtarė, kad tai galimai informacija telefoninio sukčiavimo kurjeriams. Buvo susisiekta su asmeniu, kurio adresas buvo nurodytas SMS žinutėje. Jis paaiškino, kad buvo sulaukęs „teisininko“ skambučio, pastarasis reikalavo 2 500 eurų dėl tariamai sūnaus įvykdyto eismo įvykio. A. G. ir P. J. įtarimai dėl sukčiavimo pareikšti nebuvo, prokuroro nurodymu jie buvo paleisti iš policijos (t. 6, b. l. 98).

8.6. Byloje taip pat yra duomenų, paneigiančių A. L. versiją apie tai, kad jis Vokietijoje lankėsi vien tik turistiniais tikslais ir apie organizuotos grupės narių veiksmus apgaulės būdu išviliojant pinigus, kam ir buvo pasitelktas A. G., jis nežinojo. Priešingai nei tvirtino savo parodymuose apeliantas, jis Vokietijoje buvo sulaikytas ne 2013 metų balandžio mėnesį, o 2013 m. gegužės 25 d., t.y. jau po to, kai į Lietuvą išvyko A. G.. Tą patvirtina Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pažyma, kurioje nurodyta, kad iš Vokietijos Federacinės Respublikos Ingolštato miesto prokuratūros gautas pranešimas dėl 2013 m. gegužės 25 d., Ingolštato mieste sulaikyto A. L.. Sulaikymo teisinis pagrindas – pasikėsinimas įvykdyti organizuotą sukčiavimą, pasikartojantį septyniais atvejais (Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 263 str. 1 ir 5 punktai, 22 str., 23 str., 25 str. 2 punktas). A. L. yra kaltinamas septyniose bylose. Jis, veikdamas organizuotų asmenų grupėje, apsimesdavo kitų asmenų giminaičiu, skambindavo ir pranešdavo, kad pateko į autoįvykį ir reikalavo pinigų ( t. 6, b. l. 100).

8.7. Tai, kad A. L. į Vokietiją vyko vykdyti savo, kaip organizuotos grupės nario veiksmų, patvirtina ir 2013 m. rugpjūčio 8 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, iš kurio matyti, kad vykdant 2013 m. gegužės 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį dėl A. N. abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę užfiksuotas A. N. bendravimas A. L.. Telefoninių pokalbiais ir sms žinutėmis palaikomas nuolatinis ryšys, A. L. prašė atsiųsti pinigų, teigė juos išleidęs viešbučiams ir transporto paslaugoms; sms žinutėmis kalbama apie bendrą darbą, pinigų paėmimą ( t. 2, b. l. 118-135).

9. BK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota prekybos žmonėmis forma, kuri taikoma tada, kai 1 dalyje numatyti veiksmai padaromi dviem ar daugiau nukentėjusiesiems arba sukeliant pavojų nukentėjusiojo asmens gyvybei, arba dalyvaujant organizuotos grupės veikloje, arba žinant ir siekiant, kad būtų paimtas nukentėjusiojo asmens organas, audinys ar ląstelės ir kt. Atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienas iš jame nurodytų alternatyvių veiksmų, atliktų bent vienu iš jame nurodytų alternatyvių būdų, žinant arba siekiant, kad nukentėjęs asmuo būtų išnaudojamas jame nurodytais arba kitais išnaudojimo tikslais.

9.1. A. L. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe, pasinaudodamas nukentėjusiojo A. G. pažeidžiamumu (sunkia materialine padėtimi, psichikos būkle) ir panaudodamas apgaulę (žadėdamas nemokamą poilsinę kelionę), verbavo jį vykti į Vokietiją nusikalstamos veikoms daryti ir perleido jį organizuotos grupės nariams.

9.2. Pasinaudojimas pažeidžiamumu – tai piktavališkas pasiūlymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti. Tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, kaip tik pasiduoti tam piktnaudžiavimui. Pagal šį požymį prekyba žmonėmis galima pripažinti žmogaus įtraukimo išnaudojimui faktą kaip būdą ištrūkti iš skurdo. Apgaulė – tai tyčinis žmogaus suklaidinimas, siekiant, kad šis dėl suklydimo savo noru elgtųsi pagal kaltininko pageidavimą. Apgaulė kaip prekybos žmonėmis požymis gali pasireikšti netikrų žinių pranešimu ar tiesos nutylėjimu. Prekybos žmonėmis auka gali būti suklaidinama dėl visko, kas su ja daroma (pvz., teigiama, kad ji vežama darbui viešbutyje, kavinėje, bare, fabrike, aukle, modeliu ir pan., o iš tikrųjų yra gabenama seksualiniam išnaudojimui), arba tik dėl tam tikrų aplinkybių (pvz., ji žino, kad gabenama prostitutės darbui, tačiau jai pameluojama dėl darbo sąlygų – klientų skaičiaus, jų pasirinkimo galimybės, atlyginimo dydžio, poilsio trukmės, galimybės bet kada nustoti verstis prostitucija ir pan.). Apgaulė dėl būsimo darbo ir jo sąlygų paprastai yra požymis, bylojantis apie prekybą žmonėmis, kai aukos išnaudojimas yra pridengtas savotišku aukos ir kaltininko susitarimu. Taigi apgaulė kaip poveikio aukai priemonė yra būdinga „savanoriškos vergijos“ byloms.

9.3. Šioje byloje patikimai nustatyta, kad A. L. kalbino A. G. vykti į užsienį žadėdamas jam nemokamą poilsinę kelionę. Byloje taip pat yra duomenų, kad A. G. yra gydomas (ir iki išvykimo į Vokietiją buvo gydomas, nuo 2013 m. vasario 6 d.) (duomenys neskelbtini), kur jam diagnozuotas pasikartojantis depresijos sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (t. 3, b.l. 89). Tai, kad nukentėjusiojo psichinė sveikata nebuvo visiškai gerai, patvirtino ir pats nuteistasis savo parodymuose (t. 6, b.l. 172-175). Tai reiškia, kad apeliantas suvokė, jog darbo ir nuolatinių lėšų neturintį, psichikos liga sergantį A. G. galima įkalbėti vykti į Vokietiją, melagingai jam pažadant turistinę kelionę. Šios aplinkybės patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad A. L. pasinaudojo A. G. pažeidžiamumu, leidusiu jo atžvilgiu sėkmingai panaudoti apgaulę. A. G. nuvykus į Vokietiją, jo veiksmus kontroliavo kiti organizuotos grupės nariai, kurie nurodymus perdavinėjo per kartu vykusį P. J.. Šios patikimai nustatytos faktinės bylos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui pripažinti A. L. kaltu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį. Nustatytos faktinės aplinkybės, užfiksuotas A. L. bendravimas telefonu leidžia daryti išvadą, kad apeliantas veikė kaip gerai organizuotos, funkcijomis pasiskirsčiusios grupės narys. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis veikė šia bendrininkavimo forma, yra pagrįsta.

10. Išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo išvadai, kad buvo pažeistos bausmės skyrimo taisyklės. A. L. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskirta šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t.y. bausmė, kurios dydis nustatytas mažesnis nei sankcijoje įtvirtintos bausmės vidurkis. Todėl nėra pagrindo keisti apygardos teismo nuosprendžio ir šioje dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.