- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-17
- Bylos Nr.
- e2YT-3024-877/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22632-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Pareiškėjas
- K. P.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Vygaudas Molis
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., miręs (duomenys neskelbtini), po K. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškėja nurodė, kad A. P. buvo pareiškėjos sutuoktinis. A. P. 1975 m. balandžio 23 d. sutartimi nusipirko ¾ dalis gyvenamojo namo, o K. B. nusipirko ¼ dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini). 1975 m. birželio 11 d. sudarytu testamentu K. B. savo namo dalį paliko A. P.. Kitų įpėdinių pagal testamentą nebuvo. K. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko jos turtas – ¼ dalis minėto namo. A. P. kartu su sutuoktine pareiškėja naudojosi visu namu, t. y. ir K. B. dalimi, juo rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Į notarą dėl palikimo priėmimo A. P. laiku nesikreipė dėl teisinio neišprusimo. A. P. mirė (duomenys neskelbtini). Jam mirus, jo palikimą priėmė pareiškėja. Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, paaiškino jame išdėstytas aplinkybes, pareiškimą prašė tenkinti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad jei bylos nagrinėjimo metu bus įrodytos aplinkybės dėl faktinio palikimo valdymo, suinteresuotas asmuo pareiškimo tenkinimui neprieštaraus. Suinteresuotas asmuo bylą prašo nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
3. Pagal Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
4. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir Civilinio kodekso 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse: priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas ir reiškia tolesnį gyvenimą tame name, kuriame įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
5. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. P. buvo pareiškėjos sutuoktinis. Jam (duomenys neskelbtini) mirus, jo palikimą priėmė pareiškėja. A. P. 1975 m. balandžio 23 d. sutartimi nusipirko ¾ dalis gyvenamojo namo, o K. B. nusipirko ¼ dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini). 1975 m. birželio 11 d. sudarytu testamentu K. B. ¼ dalį jai priklausiusio namo (duomenys neskelbtini), paliko savo žentui A. P.. Kitų įpėdinių pagal testamentą nebuvo. K. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko jos turtas – ¼ dalis minėto namo. A. P. kartu su sutuoktine pareiškėja naudojosi visu namu, t. y. ir K. B. dalimi, juo rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. A. P. priėmė K. B. palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti jos namo dalį, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo laiku nesikreipė dėl teisinio neišprusimo.
6. Teismo posėdyje apklausti pareiškėjos pakviesti liudytojai V. Š. ir R. P. patvirtino, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis A. P. daug metų gyveno ir naudojosi visu namu, esančiu Kadagių kelias 4, Kaune, jį prižiūrėjo, mokėjo už namą mokesčius.
7. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškėjos bei liudytojų paaiškinimų bei byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po K. B. mirties jos žentas A. P. priėmė jos palikimą - ¼ dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai jį valdyti. Detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjos parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi, juos patvirtina ir liudytojų paaiškinimai. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad A. P. yra palikėjos K. B. įpėdinis Civilinio kodekso 5.1 straipsnio, 5.2 straipsnio prasme, po jos mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai palikimą valdyti (Civilinio kodekso 5.51 straipsnis, 5.50 straipsnis). Byloje nesant kitokių įrodymų ir suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjos reikalavimas laikomas pagrįstu ir tenkinamas - nustatoma, kad po K. B. mirties jos palikimą priėmė A. P., pradėjęs turtą faktiškai valdyti (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 177, 178 straipsniai).
8. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
9. Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)), priėmė palikimą, atsiradusį po K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėjęs palikimą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.