Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-589-493/2007

2007 m. lapkričio 8 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam J. Č., jo gynėjai advokatei Reginai Šeperienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Č. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo J. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 3d., ir nuteistas 2 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Iš nuteistojo J. Č. nepilnametės nukentėjusios V. J., atstovaujamai įstatyminio atstovo V. J., naudai priteista 40 000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistojo J. Č. nukentėjusios V. J. įstatyminiam atstovui V. J. priteista 1200 Lt jo turėtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Č. nuteistas pagal LR BK 281 str. 3d. už tai, kad jis 2006 m. rugpjūčio 12 d. apie 14 val. Alytaus rajone kelio Alytus – Ūdrija - Krokialaukis 3 km, vairuodamas kelių transporto priemonę- krovininį automobilį MAN 12.170 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 p., 171 p. reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsižvelgdamas į greitį, nesilaikė saugaus atstumo, dėl ko atsitrenkė į priekyje važiavusį, stabdantį ir sustojusį automobilį Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą K. G., dėl įvykusio eismo įvykio automobilio Audi 80 keleivei nukentėjusiajai V. J. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kliniškai trauminės galvos smegenų ligos sunkios formos, komocinio sindromo, kairės momeninės srities epidurinės hematomos, lydimos smegenų suspaudimo ir pabrinkimo, dauginių intracerebrinių hemoragijų, speninio smilkinkaulio ataugos lūžimo, automobilio Audi 80 keleivei nukentėjusiajai R. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl kliniškai nustatyto galvos sumušimo, kairio kelio srities sumušimo, kairės akies ragenos svetimkūnio bei ragenos erozijos, automobilio Audi 80 vairuotojui nukentėjusiajam K. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl kliniškai nustatyto galvos sumušimo, muštinės kairio momens srities žaizdos.

Motyvuodamas prašymą sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį, nuteistasis nurodė, kad teismas nesivadovavo teisiamajame posėdyje apklaustos nukentėjusiąją V. J. gydančios gydytojos N. P. parodymais apie tai, kad nepilnametė nukentėjusi V. J. visiškai pasveiko po patirtų sužalojimų, šiuo metu gyvena pilnavertį gyvenimą, po atlikto gydymo daugiau nesilankė gydymo įstaigose ir sveikata nesiskundė, šiuo metu jai nėra paskirti vaistai, gydymas nereikalingas. Tai rodo, kad sužalojimo pasekmės yra pašalintos, ji ir toliau sėkmingai tęsia mokslą namuose, o kaip sužalojimas paveiks nukentėjusios sveikatą ateityje- byloje duomenų nėra. Teismo priteistos 40 000 Lt sumos neturtinei žalai atlyginti nuteistasis J. Č. neturi realių galimybių, nes su šeima gyvena dar neįrengtame name. Be to, įvykio metu nukentėjo ir kartu važiavusi jo nėščia žmona, nes netrukus po įvykio ji prieš laiką pagimdė, gimė neišnešiotas kūdikis, kuriam patirtas šokas taip pat atsilieps sveikatai.

Motyvuodamas paskirtos bausmės dydį, nuteistasis nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis transporto priemones vairuoja nuo 1978 m. ir per tą laiką nepadarė nei vieno KET pažeidimo, įvykio metu buvo blaivus, labai pergyvena ir gailisi dėl įvykio, jo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, nėra jo atsakomybė sunkinančių aplinkybių.

Be to, apeliantas prašė įvertinti ir tai, kad nukentėjusiojo K. G. vairuojamas automobilis prieš sustojant kelkraštyje nerodė dešinio posūkio signalo, tuo K. G. pats sukėlė avarinę situaciją. Tačiau šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu niekas nesiaiškino, o pats J. Č. neturėjo teisinių žinių, kad apie tai būtina įrašyti į įvykio vietos apžiūros protokolą. Pats nukentėjęs K. G. teisiamajame posėdyje nepatvirtino, kad tikrai rodė posūkio signalą. Dėl šių aplinkybių, nuteistojo nuomone, yra ir nukentėjusiojo K. G. kaltė.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas dalyje dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo J. Č. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), tačiau neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimus. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal LR BK 281 str. 3d.

Nešališko teismo išsamiai ištirtais ir nuosekliai įvertintais įrodymais nustatyta, kad J. Č., pažeisdamas KET 53, 171 punktų reikalavimus nukreipė savo dėmesį nuo važiuojamosios kelio dalies, nepamatė ir neįvertino situacijos, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į nukentėjusiojo K. G. vairuojamą automobilį „Audi 80“, ko pasekoje nukentėjusieji patyrė kaltinime nurodytus kūno sužalojimus ir sveikatos sutrikdymus. Byloje teismas, vertindamas įrodymų visumą, motyvuotai paneigė kaltinamojo J. Č. versiją, kad nukentėjusiojo K. G. vairuojamas automobilis prieš sustodamas nerodė dešiniojo posūkio signalo. Iš teisiamajame posėdyje duotų nukentėjusio K. G. parodymų matyti, kad jis buvo įjungęs dešinį posūkio signalą, nes visuomet jį įjungia. Liudytojas N. S. šiuos parodymus patvirtino, teigdamas, jog, sėdėdamas priekinėje automobilio „Audi 80“ keleivio sėdynėje šalia vairuotojo K. G., girdėjo kaip jis įjungė dešinį posūkio signalą ir stabdė automobilį dešiniame kelkraštyje. Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnas liudytojas N. N. parodė, kad kaltinamasis J. Č. nei iš karto po eismo įvykio vietos apžiūros protokolo surašymo, nei vėliau nepareiškė pastabų dėl protokolo neišsamumo ir neprašė jo papildyti tuo, kad K. G. prieš sustodamas kelkraštyje nerodė posūkio signalo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo J. Č. apeliacinio skundo argumentai dėl jo kaltės mažinimo ar net baudžiamosios atsakomybės panaikinimo dėl nukentėjusiojo K. G. neteisėto neveikimo jam nerodant posūkio signalo prieš sustabdant automobilį „Audi 80“ kelkraštyje yra nepagrįsti ir paneigti bylos duomenimis. Be to, net ir nukentėjusiojo K. G. posūkio signalo rodymas ar nerodymas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su J. Č. sukeltu eismo įvykiu ir jo pasekmėmis. Automobilyje „Audi 80“ važiavusių nukentėjusių R. P., K. G., liudytojo N. S. parodymais nustatyta, kad automobilio „Audi 80“ vairuotojas nukentėjęs K. G. automobilį stabdė ne staiga, o iš lėto, kol visiškai sustojo dešiniame kelkraštyje. Kaltinamojo J. Č. vairuojamas sunkiasvoris automobilis „MAN 12.170“ atsitrenkė jau į sustojusį K. G. vairuojamą automobilį „Audi 80“. Taigi kaltinamasis turėjo būti pakankamai atidus, įvertinti greitį mažinančio „Audi 80“ automobilio padėtį kelyje, atstumą tarp automobilių ir kitas šiai situacijai turinčias reikšmės eismo aplinkybes, tačiau to jis neįvertino ir sukėlė nusikalstamas pasekmes. Be to, ir pats kaltinamasis pripažino, kad buvo nukreipęs dėmesį nuo važiuojamosios kelio dalies, kad šioje eismo situacijoje važiavo pakankamai greitai, t.y. apie 80 km/h, kad dar prieš 400-500 m. matė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „Audi 80“. Taigi tik dėl J. Č. neteisėtų veiksmų, t.y. dėl automobilio vairavimo, pažeidžiant KET reikalavimus, įvyko eismo nusikalstamas įvykis. Apylinkės teismas teisingai ir motyvuotai nustatė šį tiesioginį priežastinį ryšį ir pagrįstai kaltinamąjį pripažino kaltu dėl BK 281 str. 3d. numatyto neatsargaus nusikaltimo padarymo.

Dėl bausmės

J. Č. pripažintas kaltu padaręs neatsargų nusikaltimą kelių transporto eismo saugumui. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad jo nusikalstama veika padaryta nusikalstamo nerūpestingumo kaltės forma. Teismas nustatė J. Č. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi bei savo noru nepilnametei V. J. padarytos žalos dalinį atlyginimą, ir nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Vertinant tai, kad dėl J. Č. nusikalstamos veikos padarymo nukentėjo net trys žmonės, viena jų- nepilnametė V. J. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, kiti du- nežymius sveikatos sutrikdymus, kad kilo turtinė ir neturtinė žalos, taip pat įvertinus kitas BK 54 str. 2d., 61 str. 2d. nurodytus bausmės rūšies parinkimo kriterijus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. Č. teisėtai ir pagrįstai buvo paskirta sankcijoje nurodyta griežčiausia alternatyvi bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Įvertinus J. Č. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo teigiamai charakterizuojančią asmenybę (b.l. 93), ankstesnio teistumo nebuvimą, ilgametį vairavimo stažą, daug anksčiau iki įvykio paskirtą administracinę nuobaudą (b.l. 92), nesilankymą priklausomybės ir psichiatro kabinetuose (b.l. 91), jo rūpinimąsi šeima ir jos materialinį išlaikymą, konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas teisingai paskyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmės dydį ir taikė šios bausmės vykdymo atidėjimo institutą, nes iš bylos duomenų yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo. Teisėjų kolegijos nuomone, tik 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimą, sulaikys J. Č. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveiks jį taip, kad laikytųsi įstatymų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti bausmės tikslus. Taigi J. Č. apylinkės teismo paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas, nėra aiškiai per griežta, todėl jos mažinti nėra teisinio pagrindo.

Dėl neturtinės žalos

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus ir iškentėtus skausmus, netekus artimųjų ir kt. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas.

Kita vertus, teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad J. Č. nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, nesiekdamas nusikalstamų pasekmių ir net nesitikėdamas, kad jos gali kilti. Nepakankamai buvo įvertinta kaltininko turtinė padėtis (jis vienas išlaiko šeimą, per mėnesį uždirba 1000-1200 Lt), nusikaltimą padarė būdamas blaivus, turėdamas ilgametį nepriekaištingą vairavimo stažą, nukentėjusiajai nustatytas tik lengvas neįgalumo lygis (b.l. 66), V. J. mokymosi gabumai nepakito, nes tiek prieš eismo įvykį, tiek po jo trimestrų įvertinimai yra labai geri ir geri, o atmintis pablogėjo tik nežymiai (b.l. 150). Po eismo įvykio esančios nukentėjusios fizinės ir dvasinės būsenos apibūdinimui ir išsamesniam įvertinimui turi reikšmės V. J. vidaus ligų gydytojos liudytojos L. P. parodymai apie tai, kad nukentėjusioji yra stebima profilaktiškai, į gydymo įstaigą privalo atvykti 1 kartą per metus, šiuo metu V. J. būklė patenkinama, tačiau liudytoja negali pasakyti, ar nukentėjusi gyvena pilnavertį gyvenimą (b.l. 160-161). Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo nustatytas 40 000 Lt neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, šis dydis neatitinka CK 6.250 str. numatytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų ir prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, todėl mažintinas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad pats kaltininkas dalį žalos yra atlyginęs, nes nukentėjusios V. J. įstatyminiam atstovui- tėvui V. J. sumokėjo 800 Lt (b.l. 48-50, 64). Nors ši suma neįvardinta kaip dalinis neturtinės žalos atlyginimas, tačiau iš UAB (duomenys neskelbtini) 2006-12-27 rašto Nr. 1025/Z/3696, adresuoto V. J. matyti, kad draudimo bendrovė dėl kaltų apdraustojo J. Č. veiksmų atlygino visą nukentėjusios patirtą turtinę žalą (b.l. 158). Be to, apie turtinės žalos visišką atlyginimą konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinamasis yra sumokėjęs 800 Lt būtent nukentėjusios neturtinei žalai atlyginti. Iš minėto UAB (duomenys neskelbtini) matyti ir tai, kad ši draudimo bendrovė įstatymo ribose atlygino ir neturtinę žalą, viso 500 eurų (1726,64 Lt). Tai reiškia, kad nukentėjusiajai V. J. neturtinė žala iš dalies jau yra atlyginta, pačiam kaltinamajam ir draudimo bendrovei sumokant minėtas pinigines sumas nukentėjusios įstatyminiam atstovui V. J..

Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į BK 281 straipsnio 3 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, pernelyg sureikšmino J. Č. nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusios teisėtus interesus ir padėtį baudžiamajame procese, neteisingai suprato įtvirtintus įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje) neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos netinkamai pritaikė. Apylinkės teismas, priteisdamas iš nuteistojo J. Č. neturtinę žalą nukentėjusiajai V. J., nukrypo nuo CK 1.5 straipsnyje nustatytų teisės aiškinimo ir taikymo principų ir pažeidė skirtingų interesų (nukentėjusiojo ir nuteistojo) pusiausvyrą bei pažeidė civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, sprendžia, kad protinga nukentėjusios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį sumažinus iki 30 000 Lt. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis J. Č. dalį neturtinės žalos (800 Lt) ir draudimo bendrovė UAB (duomenys neskelbtini) įstatymo ribose dalį neturtinės žalos (1726,64 Lt) jau atlygino, tai iš nuteistojo J. Č. nukentėjusios V. J., atstovaujamos įstatyminio atstovo V. J., naudai priteistina neturtinė žala mažintina iki 27 473, 36 Lt (30 000 – 800 – 1726,64 = 27 473,36).

Atsižvelgiant į tai, nuteistojo J. Č. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti pakeisti.

Iš nuteistojo J. Č. priteistos neturtinės žalos dydį nukentėjusios V. J. naudai sumažinti iki 27 473, 36 Lt (dvidešimt septynių tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt trijų litų, 36 centų).

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.