Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus (toliau Lietuvos Respublikos VDI Šiaulių skyrius) vedėjo apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-11-08 nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla iškelta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeisimų kodekso (toliau Lietuvos Respublikos ATPK) 41³ str. 1 d. D. Č. atžvilgiu nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Č. 2012-06-27 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., kuriame nurodoma, kad 2012-06-13 15.10 val. situacinio inspektavimo metu patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią kepyklėlę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kasoje dirbanti L. B., paprašyta pateikti darbo pažymėjimą, jo nepateikė. 2012-06-13 paaiškinime L. B. teigė, kad nuo 2012-06-11 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kepyklėlėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), mokine, dėl darbo sąlygų tarėsi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadove D. Č., susitarė dėl 800 Lt mėnesinio darbo užmokesčio, sutartas darbo laikas 11 val. per dieną, kai darbo pamainos pradžia 8.00 val. ir pabaiga 19.00 val., darbo sutartis sudaryta nebuvo, darbo pažymėjimo neturėjo. D. Č. jai išdavė uniformą, mokinio kortelę ir supažindino su darbo sąlygomis. Sodrai apie L. B. įsidarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pranešta tik 2012-06-13 21.46 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovė D. Č., sutarusi dėl darbo sąlygų bei darbo užmokesčio ir leidusi dirbti L. B., nesudarius su ja darbo sutarties, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos DK) 99 str. 2, 3, 5 dalių reikalavimus.

Apelianto nuomone, D. Č. yra tinkamas subjektas traukiant atsakomybėn už nelegalų darbą, kadangi bylos nagrinėjimo metu įrodyta, kad ji turi daug su darbo santykiais susijusių funkcijų įmonės padalinyje „(duomenys neskelbtini)“, ji yra šio padalinio vadovė ir yra atsakinga už padalinio veiklos organizavimą, ji turi įgaliojimus tartis su darbuotojais dėl darbo įmonėje. Nors įmonės vidaus dokumentais D. Č. nėra suteikti įgaliojimai sudaryti su darbuotojais darbo sutartis, tačiau vadovaujantis formuojama teismų praktika, vien šis faktas netrukdo D. Č. laikyti tinkamu subjektu traukiant atsakomybėn už nelegalų darbą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-4788/2009, N63-992/2010, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, P. 259). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Teismas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir patikrinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad byla būtų išspręsta teisingai, pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nevisapusiškai ištyręs ir įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-11-08 nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3000 iki 10000 litų. Lietuvos Respublikos DK 98 str. (Lietuvos Respublikos 2009-07-22 Nr. XI-394, įsigal. 2009-07-31 redakcija) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Lietuvos Respublikos DK 98 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos 2009-07-22 Nr. XI-394, įsigal. 2009-07-31 redakcija) nustatyta, kad darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Siekiant veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str., o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad D. Č. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2012-06-13 15.10 val. VDI Šiaulių skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui atliekant situacinį inspektavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje kepyklėlėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo rasta kasoje dirbanti L. B., kuri paprašyta pateikti darbo pažymėjimą jo nepateikė (2, 3 b. l.). Su L. B. nebuvo sudaryta darbo sutartis bei teisės aktų nustatyta tvarka apie jos įdarbinimą nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui (7 b. l.). Teikdama pirminį paaiškinimą L. B. nurodė, kad 2011-06-11 atėjo į kepyklėlę ieškoti darbo ir ją nuo tos dienos priėmė mokine, nes ieškojo naujos darbuotojos. Dėl darbo sąlygų tarėsi su D. Č. – „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadove. Sutarė dėl 800 Lt darbo užmokesčio per mėnesį ir dėl darbo laiko, kad ji dirbs 11 val. per dieną – nuo 8 iki 19 val. iki rugpjūčio 31 d. Taip pat sutarė, kad darbo sutartį pasirašys 2012-06-13, jei ji bus tinkama šiam darbui. Gamybos vadovė D. Č. išdavė jai uniformą, mokinio kortelę ir supažindino su darbo sąlygomis (4 b. l.). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu L. B. teikė savo pirminiam paaiškinimui prieštaraujančius parodymus, nurodydama, kad ji 2012-06-11 atėjo pasidomėti dėl laisvos darbo vietos. Ji paprašė, kad leistų pažiūrėti, kaip vyksta darbas. Ji stebėjo iš salės, kur aptarnaujami pirkėjai. Jai vedėja pažadėjo įdarbinti, todėl ji atėjo trečiadienį (2012-06-13), pasirašė dokumentus ir pradėjo dirbti (49-50 b. l.). D. Č. 2012-06-26 paaiškinime nurodė, kad L. B. 2012-06-11 kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, prašydama darbo vasaros laikotarpiui. Viena darbuotoja planavo išvykti į užsienį, todėl buvo reikalinga pardavėja-kasininkė. Tą dieną buvo aptartos darbo sąlygos. Įdarbinimas buvo numatytas 2012-06-13. 2012-06-13 atvykusi L. B. parašė prašymą dėl priėmimo į darbą, buvo supažindinta su darbo pobūdžiu, paskirtas atsakingas asmuo pravesti saugos ir sveikatos instruktavimą. Tos pačios dienos vakare atvykęs direktorius A. V. pasirašė su L. B. darbo sutartį ir įteikė jai darbo pažymėjimą (9 b. l.). Apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdyje D. Č. taip pat nurodė, kad L. B. kepyklėlėje „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2012-06-13. Darbo sutartis su L. B. buvo pasirašyta ir apie jos įdarbinimą Sodrai pranešta 2012-06-13. L. B. dirbo mokine nepilną darbo dieną nuo 2012-06-13. 2012-06-14 L. B. dirbo pilnu pajėgumu. L. B. į kepyklėlę buvo atėjusi tartis dėl darbo porą dienų anksčiau nei pradėjo dirbti. Su L. B. dėl darbo tarėsi ji, ji yra atsakinga už darbuotojų atranką. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra A. V., tačiau ji yra (duomenys neskelbtini) filialo („(duomenys neskelbtini)“) vadovė ir atsakinga už jo veiklą (48, 49 b. l.). Byloje taip pat nustatyta, kad apie L. B. darbą, teritoriniam VSDFV skyriui pranešta tik 2012-06-13 21.46 val., t. y. jau po atlikto inspektavimo (8 b. l.). Iš byloje pateiktų D. Č. darbo sutarties ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2011-07-11 įsakymo matyti, kad 2011-07-11 D. Č. buvo priimta į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovės pareigoms ir paskirta atsakinga už darbo organizavimą, darbuotojų saugą ir sveikatą, gaisrinę saugą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padalinyje nuo 2011-07-11 (24-26 b. l.).

Tai, ar konkrečiu atveju fizinių asmenų teisiniai santykiai gali būti kvalifikuojami kaip darbo teisiniai santykiai, turi būti nustatoma atsižvelgiant į visas reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino svarbias nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, aplinkybes, t. y. ar nustatytas realaus darbo faktas bei ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir L. B. santykiai turėjo darbo teisiniams santykiams būdingų požymių: ar buvo susitarimas dėl darbo, ar asmuo pakluso D. Č. nustatytai darbo tvarkai, ar buvo tartasi dėl darbo funkcijų bei atlyginimo. Teismo nuomone, realaus darbo faktas įmonės naudai bei darbo teisinių santykių požymiai byloje įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolu (2, 3 b. l.), pirminiais L. B., D. Č. ir A. V. paaiškinimais (4, 9, 10 b. l.), nelegalaus darbo tyrimo aktu (5 b. l.), duomenimis, gautais iš VSDFV (6-8 b. l.), L. B., D. Č. ir A. V. parodymais pirmosios instancijos teisme (48-50, 59, 60 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog L. B. dirbo įmonės naudai, t. y. inspektavimo metu dirbo prie kasos, tačiau darbo sutartis su L. B. sudaryta nebuvo ir apie jos darbą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Iš bylos medžiagos matyti ir kiti būtini nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties požymiai: L. B. įmonėje dirbo paklusdama darbdavio nustatytai tvarkai, t. y. vilkint uniformą, buvo sutarta dėl darbo pobūdžio, darbo vietos, laiko, laikotarpio bei dėl darbo užmokesčio.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nelegalaus darbo faktas byloje įrodytas. Prieštaringus L. B. parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teismas vertina kaip jos suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi ji buvo D. Č. darbuotoja. Pažymėtina, kad darbuotojai dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, kadangi kai kuriais atvejais nelegaliai dirbę asmenys gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius (pvz., esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui pasidalyti ir pasisavinti mokesčius, mokėtinus į valstybės biudžetą). Nors posėdžio pirmosios instancijos teisme metu L. B. paaiškino, kad pirminius parodymais ji rašė būdama streso būsenoje ir rašė tai, ką liepė darbo inspektorius (49 b. l.), tačiau, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tikėti šiomis L. B. nurodytomis aplinkybėmis.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. traukiamas specialus subjektas – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Tačiau nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis gali būti nustatyta ir tokiais atvejais, kai kiti įmonės darbuotojai, t. y. ne įmonės vadovas ar kitas jo oficialiai įgaliotas asmuo, turėdami žodinį įmonės direktoriaus pavedimą, organizuoja asmenų įdarbinimą. Tokiais atvejais įmonės vadovas žino, jog įmonėje dirbamas nelegalus darbas, bet nesiima jokių priemonių darbo santykius įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo gali būti traukiami keli asmenys: tiek įmonės vadovas, padaręs administracinį teisės pažeidimą neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, tiek aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 240-241). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. Č. negali būti laikoma darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu nagrinėjamuose teisiniuose santykiuose. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek pirminiame L. B. paaiškinime, tiek jos parodymuose pirmosios instancijos teismo posėdyje nuosekliai nurodoma, jog dėl darbo ji tarėsi su D. Č. (4, 49, 50 b. l.). Vadovaujantis byloje pateikta medžiaga, darytina išvada, kad D. Č. buvo įgaliota kepyklėlėje „(duomenys neskelbtini)“ organizuoti darbą bei atrinkti tinkamus asmenis dirbti įmonėje. Tai patvirtino tiek pati D. Č., tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. V., apklausiami pirmosios instancijos teismo posėdyje (48, 49, 59 b. l.). Nors darbo sutarties sudarymo funkciją atliko įmonės direktorius A. V., tačiau D. Č. realiai organizavo darbuotojų darbą kepyklėlėje „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad D. Č. laikytina tinkamu Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektu. Taigi D. Č., susitarusi su L. B. dėl visų darbo sutarties sąlygų ir leidusi jai dirbti iki rašytinės darbo sutarties sudarymo, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn D. Č. nepatraukta nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nesivadovavo teismų suformuluota praktika sprendžiant panašias bylas, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-11-08 nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d. įtvirtinta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Teisės pažeidimas, dėl kurio D. Č. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pagal savo pobūdį yra trunkamasis teisės pažeidimas, todėl nuobaudos skyrimo termino eiga prasidėjo ne nuo pažeidimo padarymo dienos, o nuo jo paaiškėjimo dienos. Taigi, D. Č. teisės pažeidimo padarymo faktas šioje byloje paaiškėjo VDI inspektoriui atliekant situacinį inspektavimą ir terminas administracinei nuobaudai skirti turi būti skaičiuojamas nuo inspektavimo atlikimo datos (2012-06-13). Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 7 p. numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 str. numatyti terminai. Atsižvelgiant į tai, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas nagrinėjamoje byloje pasibaigė 2012-12-13, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 7 p., administracinių teisės pažeidimų bylos teisena tokiu atveju turi būti nutraukta. Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos skyrimo termino atnaujinimo institutas ATPK nenumatytas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas, o D. Č. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 7 punktu, 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-11-08 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.