- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- 1A-89-337/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16546-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Danutė Švitinienė, Daina Vaidachavičienė
- Nuteistasis
- E. K.
- Nukentėjusysis
- E. K.
- Civilinis ieškovas
- E. K.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės ir Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 18 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo E. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas laisvės apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, iki 2021 m. gegužės 18 d. atlyginti nukentėjusiajam E. K. nusikalstama veika padarytą 55 Eur turtinę žalą bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Priteista iš E. K. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. K. 55,00 Eur turtinei žalai ir 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. E. K. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. kovo 31 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, apie 13.00-14.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam atvykus tęsti remonto darbų, suėmė nukentėjusįjį E. K. už marškinėlių, ties krūtine, nutempė į vonios kambarį, kur pradėjo nukentėjusįjį mušti, t. y. abiejų rankų delnais sudavė ne mažiau šešių smūgių į galvos sritį, pataikydamas į abu skruostus, dešinės pusės žandikaulį, kairės pusės smilkinį, tuo sukeldamas E. K. fizinį skausmą ir padarydamas apatinio žandikaulio dešinės pusės aštunto danties lūžį, kuris kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. nežymiai sužalojo E. K.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir paskirti jam viešuosius darbus arba sutrumpinti paskirto laisvės apribojimo terminą bei sumažinti skundžiamu nuosprendžiu priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti dydį. Skunde nurodoma, kad paskirta bausmė riboja nuteistojo galimybę išvykti į užsienį užsidirbti, kadangi jis Lietuvoje neturi darbo, o Užimtumo tarnyba jam nesiūlo jokio darbo. Neturint darbinių pajamų, nuteistasis negali atlyginti nukentėjusiajam padarytos žalos. Tuo tarpu dėl skundžiamu nuosprendžiu priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisingai nustatė 700 Eur neturtinės žalos dydį, kuris vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, turi būti sumažintas. Juolab pats nukentėjusysis su savo darbuotojais padarė turtinės žalos nuteistojo motinai priklausančiame bute, dėl ko įvyko konfliktinė situacija su nukentėjusiuoju.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis E. K. prašo nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau keliami klausimai dėl bausmės individualizavimo ir skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio pagrįstumo. Dėl to būtent šiais klausimais apygardos teismas ir pasisako šioje nutartyje.
6. Visų pirma, vertinant nuteistojo keliamą klausimą dėl bausmės individualizavimo skundžiamame nuosprendyje, pažymėtina, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-262-303/2018). Teismas, skirdamas kaltininkui bausmę, turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.
7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą nuteistajam paskyrė švelnesnę iš įstatymo sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių rūšių – laisvės apribojimo bausmę ir parinko trumpesnį terminą už įstatymo numatytą šios bausmės rūšies vidurkį, kartu nustatant BK 48 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) 5 dalyje numatytus atitinkamus įpareigojimus, kurie padės pasiekti bausmės tikslus. Teisėjų kolegija su tokia nuteistajam paskirta bausme neturi pagrindo nesutikti. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visus turinčius reikšmės bausmės skyrimui bylos duomenis, apibūdinančius tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo padarytą nusikaltimą, bei jam skiriamą bausmę pakankamai motyvavo. Teisėjų kolegija vertina skundžiamame nuosprendyje nustatytas aplinkybes, kad nuteistasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (recidyvas). Be to, pirmos instancijos teismas išsamiai išdėstė bei įvertino ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, kurie tik neigiamai apibūdina patį nuteistąjį, t. y. jis yra teisiamas antrą kartą, ankstesniu nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę atlikęs, tačiau naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, taip pat nekartą teistas Danijoje ir Italijoje, anksčiau baustas administracine tvarka, įskaitant ir už pasikartojančius nedidelius viešosios tvarkos pažeidimus, turi galiojančią neįvykdytą administracinę nuobaudą, nedirbantis, nors ir registruotas Užimtumo tarnyboje. Visa tai pagrindžia, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, ankstesniu nuosprendžiu jam skirta reali laisvės atėmimo bausmė teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, naujai nusikalto dar neišnykus teistumui, juolab nuteistasis sistemingai nesilaiko įstatymų reikalavimų ir daro administracinius nusižengimus. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi visus šiuos aptartus bylos duomenis, pripažįsta, jog nuteistajam paskirta laisvės apribojimo bausmė su tikslingai parinktais įpareigojimais yra adekvati jo padarytam smurtiniam nusikaltimui, atitinka jo asmenybę, bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nuteistojo dėstomos aplinkybės apie jo ribotą galimybę išvykti į užsienį užsidirbti ir atlyginti nusikaltimu padarytą žalą nėra tinkamos nagrinėjamu klausimu, kadangi BK nenumatyti tokie pagrindai švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Juolab bausmė neišvengiamai siejama su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik jis pats.
8. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia ir apeliaciniame skunde keliamą klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo. Pažymėtina, kad nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijus – į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų bei praktikos dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
9. Teisėjų kolegijai, įvertinusiai byloje surinktų įrodymų visumą, nekilo abejonių, kad nukentėjusysis E. K. dėl nustatytų nuteistojo E. K. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą, tad turi teisę į šios žalos atlyginimą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Taip pat, įvertinus prieš tai išdėstytus kriterijus dėl neturtinės žalos atlyginimo nustatymo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir susiklosčiusios kasacinio praktikos, priteisiant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose, esant skausmo sukėlimui ar nežymiam sveikatos sutrikdymui, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus ir pagristai nukentėjusiojo E. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino iki 700 Eur sumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu tinkamai įvertino nusikaltimu padarytas pasekmes, t. y. nustatytą nukentėjusiojo nežymų sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą bei fizinio skausmo sukėlimą, nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pobūdį ir aplinkybes (nukentėjusysis nebuvo praradęs nedarbingumo dėl patirto sužalojimo, sužalojimas nebuvo akivaizdžiai matomoje kūno vietoje, smurtas buvo naudojamas neilgą laiko tarpą). Taip pat apylinkės teismas šiuo klausimu tinkamai įvertino ir tai, kad dalis nukentėjusiojo patirtų neigiamų išgyvenimų yra susiję ne su pačiu sužalojimu, bet su patirtais išgyvenimais dėl atliktų neteisėtų veiksmų, pažeminimo prieš aplinkinius, nuteistojo išsakytų garsinimų, bei tinkamai atsižvelgė į nuteistojo sudėtingą turtinę padėtį (jis šiuo metu bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi psichologinių problemų su sveikata). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, todėl mano, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra pagrįstas ir geriausiai atitinka nukentėjusiojo bei nuteistojo interesų pusiausvyrą. Mažinti skundžiamu nuosprendžiu nustatytos neturtinės žalos dydį nesudaro pagrindo ir apeliaciniame skunde nuteistojo išdėstytas bendro pobūdžio prašymas šiuo atveju vadovautis bendraisiais teisės principais ar aplinkybe, kad pats nuketėjusysis su savo darbuotojais padarė turtinės žalos nuteistojo motinai, kas yra pagrindas kilti savarankiškam civiliniams ginčui, tačiau netinkamas pagrindas mažinti priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti dydį.
10. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir jį keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.