- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- TA-74-442/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00091-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Romanas Klišauskas (pirm.), Virginija Volskienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Pareiškėjas
- M. J.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK), 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje (toliau – ir areštinė, Panevėžio AVPK areštinė) laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2019 m. sausio 29 d. buvo kalinamas netinkamomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, Panevėžio AVPK areštinėje nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, sanitariniuose mazguose nebuvo sėdimo unitazo, nebuvo įrengtos lentynėlės higienos reikmenims susidėti. Dėl tokių laikymo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Panevėžio AVPK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pabrėžė, kad nėra duomenų, jog Panevėžio AVPK atliko veiksmus, kuriais būtų siekta pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinius sukrėtimus ar skriaudą. Teisės pažeidimo pripažinimas savaime gali būti pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas padavė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovo atstovas pateikė prieštaringus duomenis. Taip pat pažymėjo, kad jo patirta neturtinė žala turi būti kompensuota priteisiant neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVPK, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo nesiremti Panevėžio AVPK pateiktais duomenimis apie pareiškėjo kalinimo areštinėje laikotarpius, dėl to pabrėžė, jog byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpis yra nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2019 m. sausio 25 d.
7. Teismas pažymėjo, kad bylos aplinkybės yra pagrindas išvadai, jog Panevėžio AVPK areštinės kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo kalinamas pareiškėjas, sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios paskirties ploto buvo atskirti 120–130 cm aukščio pertvaromis. Be to, Panevėžio AVPK pripažino, kad areštinėje laikomi asmenys specialiomis sanitarinių mazgų uždangomis nebuvo aprūpinami, jie sanitarinius mazgus užsidengdavo jiems išduodamomis arba savo turimomis paklodėmis. Teismas, vadovaudamasis suformuota Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, sprendė, kad įrengtomis pertvaromis sanitariniai mazgai nebuvo visiškai atitverti (izoliuoti) nuo gyvenamosios patalpos dalies, todėl tinkamai neužtikrino suimtojo privatumo, nes jis galėjo būti matomas kartu kamerose laikomų suimtųjų ir policijos pareigūnų. Tai vertinama kaip pareiškėjo teisių pažeidimas, sukėlęs jam neigiamus išgyvenimus, susijusius su atsakovo atstovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu.
8. Teismas, vertindama atsakovo atstovo atsiliepimo teiginius, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė sanitarinį mazgą užsidengti audeklu, pabrėžė, kad LVAT yra nurodęs, jog tualetą atskiriantis audeklas nelaikytinas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų. Taip pat asmens teisė į privatumą naudojantis kameroje įrengtu sanitariniu mazgu negali būti paneigta saugumo užtikrinimu areštinės kamerose, todėl policijos įstaiga turi parinkti tokius areštinės kamerose laikomų asmenų saugumo užtikrinimo būdus, kurie nesikirstų su pagrindinėmis žmogaus teisėmis, įtvirtintomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija).
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teigė, jog neturtinę žalą sukėlė ir tai, kad Panevėžio AVPK areštinės kamerų sanitariniuose mazguose buvo įrengti tupimi klozetai, kuriais nepatogu naudotis. Panevėžio AVPK pripažino, kad areštinės kamerose įrengti turkiško tipo (tupimi) tualetai. Teismas vertino, kad nesėdimo klozeto įrengimas areštinėje pažeidžia kalinamo asmens teises.
10. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad ginčo laikotarpiu 68 paras dėl atskiro tualeto neįrengimo (tinkamo jo neizoliavimo nuo bendros kameros erdvės) bei sėdimo klozeto neįrengimo pareiškėjo teisė naudotis Panevėžio AVPK areštinės kamerose įrengtais tualetais taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas, buvo pažeista.
11. Teismui nekilo abejonių, kad nustačius, jog dėl atsakovo atstovo neveikimo pareiškėjui policijos įstaigos areštinės kamerose buvo sudarytos netinkamos kalinimo sąlygos, jis patyrė nepatogumus, išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nenustatęs, kad minėti pažeidimai sukėlė sunkių ir nepataisomų pareiškėjui fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimų ar sukėlė kitokią reikšmingą žalą, teismas konstatavo, kad dėl 2018 m. kovo 5 d.–2019 m. sausio 25 d. laikotarpiu nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti adekvati suma yra 100 Eur.
III.
12. Atsakovo atstovas Panevėžio AVPK padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti ir pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo faktą, kaip pakankamą satisfakciją jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
12.1. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas areštinės kamerose vienas tokiu metu: nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2018 m. kovo 14 d., nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. ir 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. Atsižvelgiant į teismų praktiką, tomis dienomis, kai pareiškėjas buvo kalinamas kameroje vienas, jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) negalėjo būti pažeistas, nes kiti sulaikytieji jo negalėjo matyti.
12.2. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis turėjo sveikatos sutrikimų, objektyviai apsunkinusių jo galimybes pasinaudoti turkiško tipo (nesėdimo tipo) klozetu. Pareiškėjas nusiskundimų dėl nesėdimo tualeto nebuvo reiškęs.
Šalies argumentai
12.3. Pareiškėjas nurodė tik subjektyvius teiginius apie jo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimas yra pakankamas pareiškėjo teisėms apginti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl kilo neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas Panevėžio AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2019 m. sausio 29 d.
14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo atstovas Panevėžio AVPK padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti ir pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo faktą, kaip pakankamą satisfakciją jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.
15. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis (b. l. 8–10, 15), bylą nagrinėdama apeliacinio skundo ribose, pripažįsta, kad pareiškėjo teisė į privatumą laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2019 m. sausio 25 d. naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), kuris nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės (t. y. buvo atskirtas 120–130 cm aukščio pertvara ir nebent audeklu), buvo pažeista. Toks sanitarinio mazgo (tualeto) atskyrimas neužtikrina asmens, besinaudojančiu juo, privatumo tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tiek pagal šio teismo praktika grindžiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-875-756/2020). Tik minėtų laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2019 m. sausio 25 d. pareiškėjas areštinėje buvo laikomas 65 paras, o ne 68 paras, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas. Dėl pažeistos teisės į privatumą yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą.
17. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo atstovo argumentų dėl turkiško tipo (tupimo) klozeto, pažymi, kad teisinis reguliavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti sėdimą klozetą (unitazą). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausioje ir dominuojančioje praktikoje sėdimų tualetų neįrengimas nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020). Taigi vien tik asmens pageidavimas, kad kameroje būtų įrengtas sėdimas unitazas (ar pageidavimas apgyvendinti kameroje, kurioje įrengtas tokios konstrukcijos unitazas), nesant medicininių duomenų, kad dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija asmeniui sudarytų nepatogumus juo naudotis, nesuponuoja pareigos užtikrinti, kad kamerų tipo patalpoje būtų įrengtas sėdimas unitazas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-624/2020). Tad šioje byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas dėl savo sveikatos negalėjo naudotis tupimo tipo tualetu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo teisių pažeidimą dėl suteiktų sąlygų naudotis tik tupimo tipo tualetu konstatavo nepagrįstai.
18. Visgi nustačius, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje buvo kalinamas pažeidžiant jo teisę į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) (pažeistas Konvencijos 8 str.), pripažintina, kad atsakovo atstovas šiuo aspektu veikė neteisėtai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.), o dėl minėto padaryto pažeidimo (neteisėtų veiksmų) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą pinigais dėl nustatyto teisės į privatumą pažeidimo. Įvertinusi padaryto pažeidimo pobūdį ir trukmę (tai sunkaus pobūdžio pažeidimas, nes pareiškėjas 51 parą buvo laikomas kameroje ne vienas, dėl to, jį, besinaudojantį tualetu, matė ir kiti asmenys kartu su juo laikyti kameroje), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priteisė adekvačią sumą pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio (100 Eur) nėra pagrindo mažinti.
20. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė pareiškėjo teisių pažeidimą dėl naudojimosi tupimo tipo tualetu, tačiau pagrįstai nustatė pareiškėjo teisių pažeidimą dėl naudojimosi nuo bendros kameros erdvės nevisiškai atskirtu tualetu, dėl to pagrįstai priteisė 100 Eur kompensaciją pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Tuo pagrindu atsakovo atstovo paduotas apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą
Nutartis neskundžiama.