Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Olego Fedosiuko, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas:

– pagal BK 225 straipsnio 4 dalį už kyšio priėmimą iš L. P. J. atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje vieneriems metams; pagal BK 225 straipsnio 4 dalį už kyšio priėmimą iš G. R. – atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje vieneriems metams; pagal BK 225 straipsnio 4 dalį už kyšio priėmimą iš R. D. – atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje vieneriems metams; pagal BK 225 straipsnio 4 dalį už kyšio priėmimą iš A. J. Z. – atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje vieneriems metams; pagal BK 225 straipsnio 4 dalį už kyšio priėmimą iš P. M. – atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje vieneriems metams; pagal BK 225 straipsnio 4 dalį už kyšio priėmimą iš D. K. – atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje vieneriems metams; pagal BK 225 straipsnio 4 dalį už kyšio priėmimą iš K. K. ir A. Š. – atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje vieneriems metams, pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (10 000 Lt) dydžio bauda; Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 6 dalimi, pagal BK 228 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, ir galutinė bausmė paskirta 80 MGL (10 000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas nuo 2006 m. rugsėjo 26 d. iki 2006 m. rugsėjo 28 d. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, ir, vadovaujantis BK 65 straipsniu, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginus 2 MGL dydžio baudai, neatlikta bausmės dalis nustatyta 76 MGL (9500 Lt) dydžio bauda.

Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis, kuria nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas – Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų (toliau – RAAD, PAVN) skyriaus vedėjas,

2006 m. gegužės 30 d., apie 15 val., Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Panevėžio RAAD) tarnybiniame kabinete Nr. 36, esančiame Panevėžyje, Žvaigždžių g. 7, už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus iš L. P. J. priėmė mažesnės negu 1 MGL dydžio kyšį – 25 Lt vertės alkoholinį gėrimą „Alitos brendis“;

2006 m. birželio 21 d., apie 10.10 val., tame pačiame kabinete už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus iš G. R. priėmė mažesnės negu 1 MGL dydžio kyšį – 100 Lt;

2006 m. birželio 22 d., apie 10.30 val., tame pačiame kabinete už teisėtą ir neteisėtą veikimus vykdant įgaliojimus iš R. D. priėmė mažesnės negu 1 MGL dydžio kyšį;

2006 m. birželio 22 d., apie 10.45 val., tame pačiame kabinete už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus iš A. J. Z. priėmė mažesnės negu 1 MGL dydžio kyšį – 10 Lt vertės alkoholinį gėrimą „Raki“ (turkišką anyžinę degtinę);

2006 m. birželio 27 d., apie 10.12 val., minėtame kabinete už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus iš P. M. priėmė mažesnės negu 1 MGL dydžio kyšį – 40 Lt vertės alkoholinį gėrimą (škotišką viskį);

2006 m. liepos 4 d., apie 9.50 val., tame pačiame kabinete už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus iš D. K. priėmė mažesnės negu 1 MGL dydžio kyšį – 20 Lt vertės alkoholinį gėrimą;

2006 m. rugpjūčio 18 d., apie 15.50 val., tame pačiame kabinete už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus iš K. K. ir A. Š. priėmė mažesnės negu 1 MGL dydžio kyšį – 22 Lt vertės alkoholinį gėrimą „Alitos brendis“.

Be to, V. K. nuteistas už tai, kad tyčia, savanaudiškais kitų asmenų naudai tikslais, pasinaudojo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, neturėdamas teisinio pagrindo ir viršydamas tarnybinius įgaliojimus Panevėžio RAAD organizavo statinio projekto aplinkosauginės dalies suderinimo (ūkinio pastato, projektuojamo R. ir N. K. žemės ūkio paskirties sklype) veiksmus, t. y.:

2006 m. liepos 4 d., apie 14 val., nagrinėdamas minėto statinio projektinę dokumentaciją (Panevėžio RAAD gautą 2006-07-04, reg. Nr. V2-2826) ir žinodamas, kad Panevėžio RAAD neteisėtai išdavė statinio projektavimo sąlygas (išvada Nr. 5-2006, 2006 m. liepos 9 d., kurią parengė V. K.); kad statinys projektuojamas ne sodininkų bendrijos teritorijoje, o neleistinai žemės ūkio paskirties sklype bei paviršinio vandens telkinio apsaugos zonoje; kad pateiktame ir vertinamame statinio techniniame projekte nėra privalomos statinio projekto aplinkos apsaugos dalies; kad suprojektuotas ūkinis pastatas priskiriamas nesudėtingiems statiniams, todėl turi būti rengiamas supaprastintas statinio projektas, o statant paviršinio vandens telkinio apsaugos zonoje, tikrinti minėtą projektą turi teisę tik savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, projekto vadovui V. L. pažadėjo žinomai neteisėtai suderinti minėto statinio projekto aplinkosauginę dalį. Įgyvendindamas duotą pažadą, 2006 m. liepos 5 d., apie 16.20 val., savo tarnybiniame kabinete pavaldinei V. K. duodamas neteisėtą nurodymą suderinti minėto statinio projekto aplinkos apsaugos dalį, įtikindamas ją tokio sprendimo teisėtumu ir pasinaudodamas suklaidinta pavaldine, kuri, pagal V. K. pateiktus duomenis, Panevėžio RAAD vardu parengė ir reikiamai patvirtino išvadą Nr. N5-2563, 2006-07-10, kuria suderino ūkinio pastato, esančio Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini), projekto aplinkos apsaugos dalį. Taip jis pažeidė Pareigybės aprašymo, patvirtinto Panevėžio RAAD direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. V 1–77 II, III, IV skyriaus ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai 12.2.1.3 punktų reikalavimus. Neteisėtai organizuodamas supaprastinto statinio projekto aplinkosauginės dalies derinimo Panevėžio RAAD veiksmus, viršydamas įgaliojimus piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes, tyčiniais ir neteisėtais savo veiksmais ignoruodamas Lietuvos Respublikos įstatymus, sumenkino valstybinės aplinkos apsaugos institucijos autoritetą visuomenėje bei diskreditavo valstybės pareigūno vardą.

Kasatorius teigia, kad savo kaltę dėl priimtų alkoholinių gėrimų pripažino. Šie buvo įteikti jam per prievartą (jam nereikalaujant) kaip suinteresuotų žmonių atsilyginimas už konsultacijas, darbo viršvalandžius, darbą poilsio dienomis ar per šventes, siekiant, kad projektuotojas gautų išvadas ar sprendimus skubos tvarka. Teismas, pripažindamas jį kaltu dėl baudžiamųjų nusižengimų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Jo veiksmai dėl baudžiamojo nusižengimo dalyko vertės laikytini mažareikšmiais. Teisės norma, t. y. BK 37 straipsnis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, nes šis įstatymas nenumato galimybės atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl baudžiamojo nusižengimo mažareikšmiškumo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad BK 225 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, padariniai nėra būtinas šios veikos sudėties požymis. Tačiau apeliaciniame skunde buvo keliama teisės normos antikonstitucingumo problema. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nesikreipė į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl minėto BK 37 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Be to, kasatorius teigia, kad jam, esančiam 62 metų amžiaus, sumokėti 10 000 Lt baudą yra sudėtinga. Šiuo metu jis pradėjo dirbti, tačiau dėl sudėtingos sveikatos būklės – hipertoninės ligos turi nuolat gydytis. Santaupų, iš kurių galėtų sumokėti teismo skirtą piniginę baudą, jis neturi, be to, padeda sūnaus G. K. šeimai, kurioje auga visišką negalią turintis nepilnametis vaikas, dėl cerebrinio paralyžiaus visiškai priklausomas nuo kitų žmonių paramos, taip pat padeda kitam sūnui, kuris rengiasi mokytis magistratūroje.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo nuteistojo V. K. kasacinį skundą atmesti.

BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėdamas kasacinę bylą, nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, kasacinės instancijos teismas patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasaciniame procese faktinės bylos aplinkybės nenagrinėjamos, įrodymai nerenkami. Dalis nuteistojo kasaciniame skunde išdėstytų argumentų orientuojami būtent į tokius klausimus, kurie nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Neigdamas savo kaltę dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, kasatorius nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad R. K. ūkinio pastato, kurį buvo numatyta statyti sklype, esančiame Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini), projektavimo sąlygos (2006 m. sausio 9 d.) buvo išduotos neteisėtai, kad V. K. ir jo vadovaujamo Panevėžio rajono apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo (toliau – Panevėžio RAAD PAVN) skyriaus darbuotojai pagal savo įgaliojimus negalėjo derinti minėto statinio projekto apsauginės dalies ir kad tą V. K. žinojo. Kasatorius siūlo kitaip vertinti S. G., A. G., V. K. parodymus, nesutinka su specialistų išvadomis, kad tiek V. K., tiek jam pavaldūs darbuotojai neturėjo teisinio pagrindo derinti projekto aplinkosauginės dalies, nes sklypas, kuriame buvo numatoma statyti projektuojamą statinį, nepriklausė sodų bendrijos žemei, o buvo žemės ūkio paskirties, kad sklype yra vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, be to, Panevėžio RAAD vertintuose dokumentuose nebuvo statinio projekto aplinkos apsaugos dalies privalomų dokumentų. Analogiški argumentai išdėstyti ir nuteistojo apeliaciniame skunde. Dėl jų motyvuotai pasisakė apeliacinės instancijos teismas, todėl tokio pobūdžio argumentai, prokuroro nuomone, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. K. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamojoje byloje surinktais ir teismo tinkamai įvertintai įrodymais nustatyta, kad V. K. ne tik pats neteisėtai parengė ir 2006 m. sausio 9 d. išdavė R. K. ūkinio pastato projektavimo sąlygas, bet ir, duodamas neteisėtą nurodymą bei suklaidindamas savo pavaldinę V. K., neteisėtai organizavo šio supaprastinto statinio projekto aplinkosauginės dalies derinimo Panevėžio RAAD veiksmus. Neginčijamai nustatyta, kad V. K. neteisėtai veikė kitų asmenų – projekto užsakovo bei jo vadovo naudai, nes šiems asmenims nereikėjo pateikti visų projekto derinimui privalomų dokumentų. Priešingai, nei teigia kasatorius, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai ir aiškiai nurodyta, kokiais neteisėtais veiksmais, kokią žalą V. K. padarė bei kuo ši žala pasireiškė. Teismas teisingai nustatė, kad V. K., veikdamas tiesiogine tyčia, pasinaudodamas užimama tarnybine padėtimi, pažeisdamas galiojančius norminius aktus bei duodamas akivaizdžiai neteisėtus ir nepagrįstus nurodymus savo tiesioginei pavaldinei, ne tik pažeidė konstitucinį visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą, bet ir sumenkino valstybinės aplinkos apsaugos institucijos autoritetą visuomenėje, o kartu diskreditavo valstybės tarnautojo vardą.

Prokuroro nuomone, atmestini kaip nepagrįsti V. K. kasacinio skundo argumentai, susiję su BK 37 straipsnio taikymu. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visiems baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga už padarytą nusikaltimą kaltininką traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme. V. K. nuteistas už septynias BK 225 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Priimdamas kyšius už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, V. K. realizavo BK 225 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Nuteistojo priimtų kyšių vertė yra nedidelė, tačiau padaryti septyni baudžiamieji nusižengimai yra pakankamai pavojingi, nes jais pasikėsinta į normalų valstybės aparato, t. y. valstybinės aplinkos apsaugos institucijos darbą, jais pakirstas pasitikėjimas valstybės institucijomis, todėl teismas visiškai pagrįstai V. K. netaikė BK 37 straipsnio nuostatų. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog baudžiamajame įstatyme nenumatyta galimybė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės armenis, padariusius baudžiamuosius nusižengimus, nerodo teisės priešingumo Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam principui, nes už baudžiamuosius nusižengimus yra numatytos žymiai švelnesnės bausmės, negu už nusikaltimus, be to, baudžiamasis įstatymas numato atvejus, kai asmenys, padarę baudžiamuosius nusižengimus, gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kitais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, padarytų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka

BPK 223 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieną baudžiamąją bylą turi išnagrinėti tos pačios sudėties teismas. Jeigu kuris nors iš teisėjų dėl kokios nors priežasties negali toliau dalyvauti teismo posėdyje, jį gali pakeisti kitas teisėjas, tačiau byla turi būti pradedama nagrinėti iš pradžių, išskyrus šio Kodekso 222 straipsnyje („Atsarginis teisėjas“) numatytus atvejus. Šiame Baudžiamojo proceso kodekso straipsnyje įtvirtintas teismo sudėties nekeičiamumo principas, užtikrinantis išsamų ir nešališką bylos išnagrinėjimą, todėl jame nustatytų reikalavimų turi būti laikomasi nagrinėjant bylas ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacine tvarka. Kiekvieną baudžiamąją bylą teisme nagrinėja tie teisėjai, kuriems nagrinėti ji paskirta (BPK 231, 323 straipsniai).

BPK 324 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties priėmimo, surašymo ir paskelbimo tvarką nustato šio Kodekso nuostatos, reglamentuojančios nuosprendžio priėmimo, surašymo ir paskelbimo tvarką pirmosios instancijos teisme. Nuosprendžius ir nutartis baudžiamojoje byloje priima bei pasirašo teisėjai, kurie šią bylą išnagrinėjo. Pagal BPK 298, 299, 302 straipsnius teisėjas, nenagrinėjęs bylos (neįėjęs į tą bylą išnagrinėjusio teismo sudėtį), ne tik negali surašyti ir pasirašyti minėtų dokumentų, bet ir būti pasitarimų kambaryje juos priimant.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, rašomas teismo posėdžio protokolas (BPK 320 straipsnio 7 dalis). Protokolas yra dokumentas, kuriame Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka patvirtinamas teismo veiksmų atlikimo faktas, jų turinys bei rezultatai (BPK 36 straipsnis).

Iš nagrinėjamojoje byloje esančio Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2008 m. birželio 9 d. patvarkymo matyti, kad šiai bylai nagrinėti buvo sudaryta trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš A. Š., A. G. ir E. V. Tačiau iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad apeliacine tvarka baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 15 d. nuosprendžio išnagrinėjo kitos sudėties teisėjų kolegija, t. y. teisėjai A. Š., E. V. ir R. G., o iš priimtos nutarties, kuria nuteistojo apeliacinis skundas atmestas, kad ją priėmė ir pasirašė teisėjai A. Š., E. V. ir ne teisėjas R. G., o A. G. Iš posėdžio protokolo matyti, kad bylos nagrinėjimas buvo ir pradėtas, ir baigtas tos pačios sudėties teisėjų kolegijos. Nagrinėjant bylą buvo daroma pertrauka, po jos tęsiant bylos nagrinėjimą dar kartą buvo paskelbta bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos sudėtis – A. Š., R. G., E. V., dar kartą išaiškinta teisė pareikšti jiems nušalinimus, todėl teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo tai, kas užfiksuota protokole, vertinti kaip techninę klaidą.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 223, 302, 323, 324 straipsnių reikalavimus, sutrukdžiusius teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), pažeidė ir nuteistojo teisę, kad jo byla apeliacine tvarka būtų išnagrinėta pagal įstatymus sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo (BPK 44 straipsnio 5 dalis), todėl priimta nutartis yra neteisėta. Panaikinus neteisėtą nutartį, byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, o kasaciniame skunde išdėstyti argumentai paliktini nenagrinėti, nes iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turės būti sprendžiami ir skunde keliami klausimai, kurie iš esmės yra tie patys, kaip ir buvo nurodyti apeliaciniame skunde.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad teismo baigiamasis aktas turi būti priimamas Lietuvos Respublikos vardu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis, BPK 324 straipsnio 10 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.