- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-26
- Bylos Nr.
- 1-1854-1009/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13186-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- J. A.
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:
1) 2009-04-22 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (tolaiu – BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), galutinė bausmė – 1 metai 6 mėn. laisvės apribojimo;
2) 2009-05-13 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 1 metai 9 mėn. laisvės apribojimo;
3) 2009-07-15 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinus su 2009-05-13 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės apribojimo;
4) 2009-09-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinus su 2009-07-15 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės apribojimo;
5) 2010-03-19 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinus su 2009-09-09 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė 1 metai 6 mėn. laisvės atėmimo. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2011-01-19 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas 2010-03-19 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2010-03-19 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta – 1 metų. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
6) 2010-07-20 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, subendrinus su Kauno miesto apylinkės teismo 2009-09-09 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 45 paros arešto;
7) 2011-05-24 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, bausmę subendrinus su 2010-03-19 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metai 2 mėn. 10 d.
8) 2011-09-29 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (du nusikaltimai), BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metai 7 mėnesiai. Nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011-05-24 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 metai.
9) 2017-07-21 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirtas terminuotas laisvės atėmimas – 1 metai 8 mėnesiai, bausmę atlikęs;
kaltinamas pagal BK 284 straipsnį, 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis J. A. pažeidė viešąją tvarką.
Veikos objektyviai pasireiškė tokiu būdu:
J. A. 2019-03-24, apie 2.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,31 promilių girtumas), užsikabinęs rankomis už lango rėmo bandė patekti (duomenys neskelbtini) butą, to nepavykus padaryti, bėgdamas apspardė (duomenys neskelbtini), stovėjusį automobilį ,,Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. K., ir (duomenys neskelbtini), stovėjusį automobilį ,,Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį M. B., taip vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, jis 2019-04-17, apie 19.20 val., prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje įžūliu elgesiu sukėlė žodinį konfliktą su T. A., šiam įbėgus į prekybos centrą, pro praviras lauko duris, mesdamas akmenį pataikė į maisto produktų šaldytuvą ir kavos aparato spintelę, tokiu būdu apgadino UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ centro įrangą, T. A. bandė suduoti smūgius ranka, tačiau išvengus smūgio išėjo iš parduotuvės, taip įžūliais ir vandališkais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis J. A. kaltu prisipažino visiškai. Jo parodymai tokie patys, kaip ir duoti ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai jis paaiškino, jog šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje, jau pusantro mėnesio gyvena su sugyventine, kartu augina jos penkiametę dukrą, siekia susirasti darbą. Su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ civiliniu ieškiniu sutinka, sutinka atlyginti likusią draudimo neatlygintą turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Be visiško J. A. prisipažinimo jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 273 straipsnio bei pagarsinti BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. A. parodė, kad 2019-03-22 apie 21.00 val, kartu su draugu (duomenys neskelbtini) , kuris gyvena (duomenys neskelbtini), pas jį namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholį gėrė tik jis ir Antanas, daugiau jokių asmenų nebuvo. Kas buvo po to nepamena. Tik pamena, kad buvo sulaikytas policijos pareigūnų, po to paleistas į namus. Pripažįsta, kad 2019-03-23, apie 2.30 val, galėjo apgadinti automobilius, tačiau kaip juos apgadino ir su kuo negali pasakyti, nes to nepamena. Taip pat nepamena, dėl ko lipo į butą (duomenys neskelbtini) ir išdaužė (duomenys neskelbtini) namo lango stiklą. Taip pat jis parodė, kad po įvykio rasti sportiniai bateliai yra jo, jis juos pametė. Sulaikant policijos pareigūnams ir visą laiką jis buvo be batų. 2019-04-17, apie 19.00 val., jis ėjo keliu (duomenys neskelbtini) g., link (duomenys neskelbtini) g. Važiuojantis keliu automobilis jam pasignalizavo, jis pamojo vairuotojui ranka. Kiek pavažiavęs automobilis sustojo. Jis priėjo prie vairuotojo ir paklausė, kas atistiko. Abu susibarė. Po to jis nuo žemės pasiėmė akmenį ir laikė rankoje, toliau barėsi, po to akmenį metė į vaikiną, tačiau nepataikė. Tuomet pasiėmė kitą akmenį nuo žemės, o vaikinas pradėjo bėgti link Skuodo g., todėl jis akmenį numetė ant žemės. (duomenys neskelbtini) g., vairuotojas įbėgo į parduotuvę ,, (duomenys neskelbtini)“, o jis iš paskos jo. Parduotuvėje toliau barėsi. Jis bandė nepažįstamajam suduoti ranka, tačiau nepataikė. Išėjo iš parduotuvės, o vaikinas stovėjo tarpduryje. Prie parduotuvės nuo žemės pats pasiėmė akmenį ir jį metė link vaikino. Kur mestas akmuo pataikė, nežiūrėjo ir nuėjo (1 t; b. l. 189-191, 194-196; 2 t.; b. l. 3-6).
Nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-03-23, apie 3 val., į buto duris paskambino policijos pareigūnas ir paklausė, ar šalia namo adresu (duomenys neskelbtini), stovi jam priklausantis automobilis ,,VolvoXC 90“. Atsakius jog taip, pareigūnas paprašė, kad jis išeitų į kiemą ir dalyvautų savo automobilio apžiūroje, nes yra sulaikytas asmuo, kuris spardė aplinkui stovinčius automobilius bei juos gadino. Apžiūrėjęs automobilį apžiūrėjo pastebėjo, kad yra įlenktos ir apibraižytos vairuotojo pusės durelės (1 t.; b. l. 43-45).
Nukentėjusysis M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-03-21 iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pirko automobilį ,,Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2019-03-22 apie 17.00 val. minėtą automobilį pastatė prie (duomenys neskelbtini), esančio namo. Automobilį pastatė techniškai tvarkingą. 2019-03-23, apie 7.30 val., pamatė, kaip prie namo sustojo policijos pareigūnai, kurie paklausė, ar jo automobilis nesugadintas. Apžiūrėjęs automobilį pamatė, kad išdaužtas galinis dešinės pusės žibintas ir priekinis kairės pusės žibintas. Taip pat pastebėjo, kad išdaužtas ir buto lango stiklas. Dėl to patyrė 300 eurų materialinę žalą. Po kelių dienų pas jį atėjo vaikinas, kaip vėliau suprato, kuris apgadino automobilį bei išdaužė buto lango stiklą ir pilnai atlygino patirtą žalą, atsiprašė, jam atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (1 t.; b. l. 62-63).
Liudytoja S. B. parodė, kad 2019-03-23, apie 7.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), buvęs sutuoktinis M. B., išėjęs į kiemą pastebėjo, kad yra apgadintas jam priklausantis automobilis ,,Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini): išdaužtas galinis dešinės pusės žibintas ir priekinis kairės pusės žibintas. Taip pat apsižiūrėjus buvo pastebėta, kad išdaužtas ir medinio namo lango stiklas. Vyras automobilį pastatė prie namo 2019-03-22, apie 17 val., techniškai tvarkingą, užrakintą, tuo metu taip pat namo langai buvo su stiklais (1 t.; b. l. 56-58).
Liudytoja R. G. parodė, kad 2019-03-23, apie 02.30 val., sėdėjo virtuvėje. Staiga išgirdo garsą lyg kažkas nukristų. Gyvena pirmame aukšte, todėl atsidarė langą pažiūrėti, kas nukrito, persisvėrusi šiek tiek per palangę pamatė prie sienos prisispaudusį jaunuolį, kurio paklausė ką daro. Jis nieko neatsakė, pradėjo lipti, kabintis rankomis ant lango rėmo, norėdamas patekti į vidų. Ji jį stūmė nuo lango, norėjo jį uždaryti, tačiau jis to neleido padaryti, nes stipriai buvo įsikabinęs į lango rėmą. Ji pradėjo šaukti sūnų. Atbėgęs sūnus pamatė, kad nepažįstamas vyriškis braunasi į namus. Sūnus nepažįstamą jaunuolį nustūmė nuo lango, tačiau jaunuolis toliau norėjo patekti į butą vėl įsibėgėjo ir kabinosi už lango rėmo. Tuo metu marti atnešė sūnui batus. Sūnus staigiai išlipo per langą ir vijosi minėtą jaunuolį, tačiau nepasivijo. Ji iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai kartu su sūnumi ieškojo minėto jaunuolio, kuris pasišalino link Kretingos gatvės. Po 10 min. minėtas jaunuolis buvo policijos pareigūnų sulaikytas. Ji jo nepažįsta. Anksčiau jo niekada nėra mačiusi. Jaunuolis nesiorientavo aplinkoje, nežino ar jis buvo vartojęs alkoholinių gėrimų ar kitų psichotropinių medžiagų, tačiau elgėsi neadekvačiai, buvo agresyvus. Ji labai labai išsigando, buvo pasipiktinusi jo tokiu elgesiu, kadangi negalėjo pailsėti. Vėliau sūnus sakė, kad buvo apspardyti kaimynų automobiliai, stovėję (duomenys neskelbtini) gatvėje. Sūnus grįžo į namus ir pro langą matė, kad pareigūnai apžiūrinėja su prožektoriais stovėjusius gatvėje automobilius (1 t.; b. l. 109-111).
Liudytojas D. P. parodė, kad 2019-03-23, apie 02.34 val., dirbant kartu su T. V., gavo pranešimą, kad reikia nuvykti (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, pasitiko pranešėja R. G., kuri paaiškino, kad kieme pamatė jaunuolį, kuris elgėsi neadekvačiai, apžiūrinėjo automobilius, jai paklausus ką jaunuolis daro, jis pribėgęs prie pranešėjos buto lango, kuris yra pirmame aukšte, pradėjo šaukti, kad išdaužys buto langus jeigu ji jo neįsileis į vidų. Pranešėjai pasakius, kad ji iškvies policiją, jaunuolis išbėgęs į (duomenys neskelbtini) g. apspardė automobilį ,,Volvo XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat jaunuolis įbėgo į kitą namo kiemą ir baiminosi, kad neapgadintų daugiau automobilių. Apžiūrint aplinkines gatves ir važiuojant (duomenys neskelbtini) g., pamatė panašų jaunuolį. Išlipus iš tarnybinio automobilio ir pareikalavus jaunuolio, kad sustotų, šis į teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus nereagavo ir bėgo kiemais. Pasivijus jaunuolį matėsi, kad jis apsvaigęs nuo alkoholio, elgėsi agresyviai, teigė, kad ką nori tą ir daro, kiek norės, tiek langų ir automobilių daužys. Jaunuolis buvo be batų. Su sulaikytu jaunuoliu grįžo prie jau minėto apgadinto automobilio, kur šalia buvusi R. G. patvirtino, kad tai tas pats jaunuolis, kuris grasino išdaužyti jos buto langus ir apspardė kojomis automobilį. Nustatė, kad automobilis priklauso V. K., kuris apžiūrėjąs automobilį pamatė, kad jis apgadintas (1 t.; b. l. 109-111).
Iš 2019-03-23 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), užfiksuoti automobilio ,,Volvo XC90", valt. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinių durelių du paviršiniai dažų apgadinimai, durelių dešinėje pusėje, žemiau rankenos, matomos purvo žymės ir avalynės pėdsako fragmentas (1 t.; b. l. 113).
Iš 2019-03-23 pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 302 matyti, jog J. A. nustatytas 2.31 promilių girtumas (1 t.; b. l. 177).
Iš 2019-03-23 įvykio vietos apžiūros protokolo matyi, jog įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), išdaužtas stiklas, stiklo šukės pabirusios priešais namą. Prieš namą, kelkraštyje, stovi automobilis ,,Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kairėje pusėje matomas apgadintas priekinio žibinto stiklas, įtrūkimas, automobilio gale, dešinėje, matomas apgadintas žibintas ir dešinio žibinto krašto (1 t.; b. l. 76-78).
Iš 2019-03-23 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), kieme ant žemės matomas juodos spalvos, baltos spalvos padu sportinis batelis. (duomenys neskelbtini), kieme ant žemės matomas juodos spalvos, baltos spalvos padu sportinis batelis. Apžiūros metu paimta sportinių batų pora, kvapo pėdsakas, foninis kvapas (1 t.; b. l. 79-87).
2019-04-12 pateikta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų išvada Nr. 20-IS1-441, kad vienas bato pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopine plokštele, paimta įvykio vietos apžiūros metu dėl apgadinto automobilio ,,Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), tinka avalynės grupinės priklausomybės nustatymui. Minėtas pėdsakas galėjo būti paliktas tirti pateiktais sportiniais bateliais arba kita panašia avalyne, kuri pagal avalynės rūšį priskiriama tai pačiai avalynės grupei, kaip ir tiriamoji avalynė (1 t,; b. l. 94-97).
2019-04-18 gautame apreiškime (duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad 2019-04-17, apie 19.20 val, prekybos centro ,, (duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vyko dviejų nenustatytų asmenų konfliktas, kurio metu vienas vijosi kitą. Vienas iš piliečių bėgdamas nuo besivejančio kito piliečio įbėgo į prekybos centrą, o kitas tuo metu sviedė į bėgantį akmenį, kuris pro atviras duris įskriejo į prekybos centrą ir pataikė į maisto produktų šaldytuvą ir kavos aparato spintelę, tokiu būdu apgadino prekybos centro įrangą. Asmenys prekybos centre pirkėjų ir darbuotojų akivaizdoje susimušė, sutrikdė normalų prekybos centro darbą. Prie pareiškimo pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, kuriame užfiksuoti analogiški duomenys (1 t.; b. l. 126, 189-191).
Liudytojas E. K. parodė, kad 2019-04-17, apie 19.20 val., dirbant parduotuvėje (duomenys neskelbtini), kasoje, staiga į parduotuvę įbėgo nepažįstamas jaunuolis bei iš karto išgirdo parduotuvėje trenksmą, paskui jį bėgo kitas jaunuolis, kuris nuo lentynos paėmė akmenį ir bandė trenkti į veidą atbėgusiam pirmam jaunuoliui. Abu jaunuoliai daug nekalbėjo ir išbėgo iš parduotuvės. Priėjęs prie lentynos pastebėjo, kad apgadintas šaldytuvo vitrinos stiklas, jis įskilęs, bei apgadintas kavos aparato staliukas. Suprato, kad antrasis jaunuolis, mesdamas akmenį iš lauko, pataikė į baldus ir juos apgadino (1 t.; b. l. 162-163).
Liudytoja J. Ž. parodė, kad 2019-04-17, apie 19.20 val., dirbant parduotuvėje (duomenys neskelbtini), prekybos salėje išgirdo prie įėjimo į parduotuvę triukšmą. Pažiūrėjusi pamatė nepažįstamą jaunuolį, kuris dengėsi veidą, po ko priėjo prie durų ir jas atidaręs aiškinosi su kitu jaunuoliu. Suprato, kad įvyko konfliktas tarp jaunuolių, jie kažką tarpusavyje aiškinosi, toks elgesys ją labai išgąsdino ir papiktino. Netrukus jaunuoliai pasišalino, apžiūrėjus parduotuvės inventorių, pastebėjo apgadintą šaldytuvo stiklą ir kavos aparato stalą (1 t.; b. l. 166-167).
Nukentėjusysis T. A. parodė, kad 2019-04-17, apie 19 val., važiavo namo. (duomenys neskelbtini) g., automobiliu viduryje kelio pastebėjo vyriškį, kuris ėjo priešais, nugara į automobilį. Vyras ėjo gatvės viduriu, todėl jam pasignalizavo, kad šis pasitrauktų į šoną, kad galėtų pravažiuoti. Kuomet sustojo prie namo, minėtas vyras priėjo prie vairuotojo durelių ir žiūrėjo į jį. Kai išlipo iš automobilio, paklausė kas yra, šypsojosi. Jam pasirodė, kad nepažįstamasis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Po kiek laiko jis paėmė nuo žemės akmenį ir metė į jį, tačiau nepataikė, tuomet paėmė dar vieną. Jis pradėjo bėgti link Skuodo g. Įbėgęs į parduotuvę, sustojo. Nepažįstamasis taip pat įbėgo iš paskos, kažką paėmė nuo šalia stovėjusios prekių lentynos ir užsimojo trenkti, tačiau jis smūgio išvengė ir išėjo iš parduotuvės. Kitą dieną iš parduotuvės darbuotojų sužinojo, jog jį užsipuolęs vaikinas parduotuvėje metė akmenį ir padarė žalos (1 t.; b. l. 170-172).
Iš įvykio vietos apžiūros prootokolo matyti, kad 2019-04-19 įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Jame užfiksuoti turto sugadinimo požymiai (1 t.; b. l. 152-159).
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikacija
Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog turto sugadinimas viešojoje vietoje gali būti vertinamas kaip vandališki veiksmai. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta - yra viešoji vieta. Viešoji vieta - tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Byloje nustatyta, kad automobiliai buvo apgadinti daugiabučio namo kieme, kur laisvai gali lankytis pašaliniai asmenys, taip pat veika buvo padaryta parduotvėje jos darbo metu, dienos metu, todėl akivaizdu, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos viešoje vietoje. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai aplinkiniai asmenys dėl kaltininko veiksmų pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų į policijos įstaigą telefonu kreipėsi R. G., nurodydama, kad nepažįstamas vyras grasina išdaužyti langus (1 t.; b. l. 17), o į įvykio vietą nuvykęs patrulis užfiksavo, jog sulaikė vyriškį, kuris apspardė automobilį ,,Volvo XC90”, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) (1 t.; b. l. 19). Taip pat liudininkė pranešė, kad apgadintas automobilis VW (1 t.; b. l. 20). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad viešoji tvarka buvo pažeista.
Kaltinamasis J. A. parodė, kad aplinkybių dėl automobilio sugadinimų neprisimena, nes buvo girtas, tačiau iš laikino sulaikymo paleistas basas. Jis atpažino pateiktus įvykio vietos apžiūros metu rastus sportinius batelius, nurodė, jog tai jo bateliai. Liudytoja R. G. parodė, kad pas ja į namus pro langą bandė įsibrauti jaunuolis, todėl ji šaukė. Atbėgęs namuose buvęs sūnus jaunuolį nustūmė nuo lango. Jaunuolis nubėgo, o ji iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai minėtą jaunuolį sulaikė. Vėliau sūnus jai sakė, kad buvo apspardyti kaimynų automobiliai (1 t.; b. l. 104-105). Liudytojas D. P. parodė, kad gavus pranešėjos R. G. iškvietimą ir nuvykus jos nurodytu adresu, moteris papildomai pasakė, kad jaunuolis apspardė automobilį ,,Volvo XC90“. Šį jaunuolį jis sulaikė, nors nestojo ir norėjo pabėgti. Jaunuolis aiškino, kad ką nori, tą ir daro, kiek norės, tiek automobilių ir daužys. Jaunuolis buvo be batų (1 t.; b. l. 109-110). Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimtas avalynės pėdsako frgamentas. Ant automobilio ,,Volvo XC90“ dešinės pusės durelių apžiūros metu matyti avalynės fragmentas, kuris nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės (1 t.; b. l. 23). Iš apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) ant žolės rasti ir paimti du sportiniai bateliai (1 t.; b. l. 79-87). Paskyrus užduotį atlikti objektų tyrimą byloje ir pateikus specialistui avalynės fragmento pėdsaką, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, bei apžiūros metu rastus sportinius batelius, gauta išvada, jog vienas bato pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopine plokštele, paimta įvykio vietos apžiūros metu dėl apgadinto automobilio ,,Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), tinka avalynės grupinės priklausomybės nustatymui. Minėtas pėdsakas galėjo būti paliktas tirti pateiktais sportiniais bateliais arba kita panašia avalyne, kuri pagal avalynės rūšį priskiriama tai pačiai avalynės grupei, kaip ir tiriamoji avalynė (1 t., b. l. 94-97). Nukentėjusysis V. K. parodė, kad atvykus policijos pareigūnams išėjo į kiemą ir apžiūrėjęs jam priklausantį automobilį ,,Volvo XC90“, pastebėjo, jog įlenktos ir apibraižytos vairuotojo durelės. Jam padaryta 175 eurų turtinė žala (1 t.; b. l. 43). Iš V. K. pateikto remonto užsakymo matyti, kad dėl dėl jo sugadinto automobilio ,,Volvo XC90“ remonto darbai kainuos 175,45 eurų (1 t.; b. l. 46). Nukentėjusysis M. B. parodė, kad 2019-03-22 ryte atvykus policijos pareigūnams ir kieme apžiūrėjus jam priklausantį automobilį ,,Ford Focus“, pastebėjo, jog išdaužtas galinis dešinės pusės žibintas ir priekinis kairės pusės žibintas, buto langas. Kaltinamasis jam turtinę žalą atlygino, atsiprašė (1 t.; b. l. 62-43). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad analogiški automobilio ,,Ford Focus“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), sugadinimo požymiai (1 t.; b. l. 76), taip pat įvykio vietos apžiūros metu rastas išdaužtas namo lango stiklas, ant žemės matyti stiklo šukės.
Surinktų įrodymų viseto pagrindu neginčijamai nustatyta, kad kaltinamsis J. A. užsikabinęs rankomis už lango rėmo bandė patekti į (duomenys neskelbtini) butą, to nepavykus padaryti bėgdamas apspardė (duomenys neskelbtini), stovėjusį automobilį ,,Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. K. ir (duomenys neskelbtini), stovėjusį automobilį ,,Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , priklausantį M. B..
Kaltinamasis J. A. parodė, kad 2019-04-17 konflikavo su kitu vaikinu, metė į jį akmenį, rastą ant žemės. Šis vaikinas įbėgo į parduotuvę ,, (duomenys neskelbtini)“, o jis iš paskos. Parduotuvėje toliau barėsi. Jis norėjo suduoti nepažįstamajam ranka, tačiau nepataikė. Po to išėjo iš parduotuvės, o vaikinas liko stovėti tarpduryje, todėl nuo žemės pasiėmė akmenį ir metė link vaikino. Kur mestas akmuo pataikė, nežiūrėjo ir nuėjo (2 t.; b. l. 3-6). Apklausto nukentėjusiojo T. A. parodymai yra analogiški (1 t.; b. l. 170-172). Tokios pačios aplinkybės dėl koflikto, vykusio parduovėje, užfiksuotos ir (duomenys neskelbtini) pareiškime bei jų pateiktame vaizdo įraše (1 t.; b. l. 126, 145-147). Apklaustas liudytojas E. K. parodė, kad į parduotuvę įbėgo du konfliktuojantrys vaikinai, vienas iš jų norėjo suduoti kitam rankoje laikomu akmeniu, paimtu nuo lentynos, tačiau nepavyko. Jaunuoliams išbėgus pamatė sugadintą šaldytuvo vitrinos stiklą, apgadintą kavos aparato staliuką (1 t.;, b. l. 162-163). Liudytoja J. Ž. parodė, kad parduotuvėje išgirdo tiukšmą, tarpusavyje kažką aiškinosi du jaunuoliai, kurie neužilgo pasišalino, o apžiūrėjusi parduotuvės inventorių pastebėjo apgadintą šaldytuvo stiklą ir kavos aparato stalą (1 t.; b. l. 166-167). Tai, jog buvo sugadintas minėtas turtas patvirtina ir įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys (1 t.; b. l. 152-159).
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų viseto pagrindu neginčytinai nustatyta, kad J. A. 2019-04-17, apie 19.20 val., prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), sukėlė žodinį konfliktą su T. A., šiam įbėgus į prekybos centrą, pro praviras lauko duris, mesdamas akmenį pataikė į maisto produktų šaldytuvą ir kavos aparato spintelę, tokiu būdu apgadino (duomenys neskelbtini) centro įrangą, T. A. bandė suduoti smūgius ranka, tačiau išvengus smūgio išėjo iš parduotuvės.
Kaltinamojo veiksmai gadinant turtą vertinti kaip vandališki, o dėl smūgiavimo kitam asmeniui kaip įžūlūs, dėl kurių buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes be jokios aiškios priežasties buvo sugadintas svetimas turtas, išvengta smūgio sudavimo. Kaltinamasis suprato, kad viešoje vietoje nakties metu gadindmas svetimus automobilius ir parduotuvėje mesdamas akmenį, suduodamas smūgį sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką. Toks kaltinamojo elgesys patvirtina jam veikus tiesiogine neapibrėžta tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio dispozicijoje, ir siekius, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Tokios kaltinamojo veikos kvalifikuotinos pagal BK 284 straipsnį.
Iš kaltinimo šalintina aplinkybė dėl sugadinto turto vertės, nes tai nėra būtinasis objektyviosios nusikaltimo, numatyto BK 284 straispnio, sudėties požymis.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę J. A., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nesunkius nusikaltimus. Jis praeityje buvo teistas 9 kartus, aštuonis iš jų, dėl nusikalstamų veikų, kurias padarė būdamas nepilnametis (2 t.; b. l. 33-61), administracine tvarka nebaustas (2 t.; b. l. 62), nedirba (2 t,; b. l. 31), registruotas Užimtumo tarnyboje, neįtrauktas į priklausomybės ligų centro įskaitą (2 t.; b. l 22), dėl psichiatrijos ligų nesigydė (2 t.; b. l. 25). Taip pat atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nusikalstamą veiką 2019-03-24 padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam straipsnių sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis skaičiuotinas nuo sankcijos vidurkio iki minimumo.
Teismas bausmes bendrina dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina trečdaliu.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015).
Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. A. teistas iki byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tik vieną kartą dėl nusikalstamos veikos, kurią padarė būdamas nepilnamečiu. Jis nėra kaltinamas sunkių nusikaltimų padarymu. Kaltinamasis gyvena kartu su sugyventine, kartu augina jos penkiametį vaiką, kas rodo, jog stengiasi kurti tvirtus socialinius ryšius, o atliekant laisvės atėmimo bausmę, šie šeiminiai ryšiai gali nutrūkti, dėl ko kaltinamajam gali tapti sunkiau integruotis visuomenėje. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis J. A. yra pakankamai jauno amžiaus, atlygino dalį padarytos turtinės žalos. Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad kaltinamajam realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padarytų itin teigiamos įtakos jo ankstesniam elgesiui. Taigi atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, į probacijos instituto galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai J. A. atžvilgiu gali būti pasiekti jam suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje, todėl jam taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas, todėl J. A. skirtinas maksimalus 3 (trejų) metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis per kurį jis visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jei jis nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, jo priežiūrą vykdanti institucija teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajai bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę. J. A. atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skirtinos pareigos, numatytos BK 75 straipsnio 2 dalyje: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tanyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
(duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 1419,88 eurų turitnei žalai atlyginti, pridėjo ieškinio dydį pagrindžiančius dokumentus (1 t., b. l. 176-177).
(duomenys neskelbtini) nurodė, kad atlygino 1212,95 eurų turtinės žalos.
Kaltinamasis J. A. paaiškino, jog su likusia civilinio ieškinio dalimi 206,93 eurų sutinka.
Civilinis ieškinys yra visiškai įrodytas ankščiau išvardintais įrodymais, todėl tenkintinas iš dalies, priteisinat iš kaltinamojo J. A. 206,93 eurų (duomenys neskelbtini) turitinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje dėl 1212,95 Eur turtinės žalos atrlyginimo byla nutrauktina, nes šią turtinę žalą atlygino (duomenys neskelbtini) (CPK 293 straipsnio 9 punktas).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktina jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Kompaktiniai diskai nuosprendžiui įsiteisėjus saugotini kartu su baudžiamąja byla. Daktiloskopinė plokštelė su avalynės pėdsaku ir sportinių batelių pora, saugomi Kauno apskrities VPK Kauno m. Panemunės PK, du stiklainiai su kvapų pėdsakais, saugomi Policijos departamento Kriminalistinių tyrimo centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdyboje, Minsko pl. 45, Vilnius nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis BPK 297 straipsniu, 303 straispnio 2 dalimi, 304 - 305, 307 straipsniais teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (2019-03-23 veika) ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Jį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (2019-04-17 veika) ir paskirti 1 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straispnio 1, 4 dalimis bausmes bendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios iš paskirtų bausmių pridedant dalį švelnesnės bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipniu paskirtą bausmę mažinti trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 1 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant per visą bausmės atidėjimo laiką: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 2) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tanyboje, 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 4) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Kompkatinius diskus (1 t., b. l. 18, 83, 86, 133) saugoti su baudžiamąja byla.
Daktiloskopinę plokštelę su avalynės pėdsaku ir sportinių batelių porą, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno m. Panemunės PK, du stiklainius su kvapų pėdsakais, saugomus Policijos departamento Kriminalistinių tyrimo centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdyboje, Minsko pl. 45, Vilnius, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš J. A. 206,93 Eur (du šimtus šešies eurus 93 ct) (duomenys neskelbtini) turtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje bylą dėl civilinio ieškinio nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).