Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-04-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-1322-506/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-04-25
Bylos Nr.
A6.-1322-506/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00818-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja
Pažeidėjas
N. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-1322-506/2019 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00818-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11.; 21.9.9.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. balandžio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja,sekretoriaujant Ninai Kolesnikovai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui,nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, dirbantis, traukiamas administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. J., būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – įmonė) vadovu, žinodamas, jog ši įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2018-11-26 iki 2019-01-16 nesilaikė Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nors įmonė turėjo galimybę atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau ir – VMI prie FM), tačiau, pažeisdamas VMI prie FM teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais.

Šiais veiksmais N. J. padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas N. J. teismo posėdyje nurodė, kad kaltės dėl inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nepripažįsta, ir paaiškino, jog jo vadovaujama įstaiga VMI prie FM pareiškime nurodytu laikotarpiu du kartus teikė prašymus dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, tačiau kreditorė priėmė sprendimą atsisakyti išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, visai neįvertindama aplinkybės, kad įstaiga buvo pajėgi iš karto sumokėti visą priskaičiuotą mokestinę nepriemoką, tačiau tokiu atveju būtų sužlugdyta įstaigos veikla. Kadangi VMI prie FM nenustatė, kad įstaiga neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, tad nepagrįstai vertino imperatyviai įtvirtintą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatos taikymą. Šiuo metu įstaiga jau visiškai atsiskaitė ir yra neskolinga VMI prie FM. Prašė nuobaudos neskirti.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo faktą ir N. J. kaltę įrodo byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš VMI prie FM pareiškimo bei jo priedų – Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų, – matyti, jog įmonės mokestinė nepriemoka susidarė įmonei pateikus Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2018 metų spalį ir nesumokėjus šioje deklaracijoje apskaičiuotos sumos. (8 b. l. antroji pusė). Įmonė 2018-11-26 ir 2019-01-16 pateikė VMI prie FM prašymus išdėstyti pridėtinės vertės mokesčio už 2018 metų spalį sumokėjimą (9 b. l. abi pusės), su prašymais pateikė ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB, išrašą už laikotarpį nuo 2018-11-26 iki 2019-01-16 (10-30 b. l., pastarojo pirma pusė). Sąskaitos išrašo duomenų analizė parodo, kad įmonė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais: kai mokestinė nepriemoka sudarė 235328 eurų, atsiskaitė 2018-11-28 su (duomenys neskelbtini), UAB, ir UAB (duomenys neskelbtini), sumokėdama atitinkamai 30000 eurų ir 28107,74 euro, 2018-11-30 – su UAB (duomenys neskelbtini), sumokėdama 50997,13 euro; kai mokestinė nepriemoka sudarė 167701,35 euro, atsiskaitė 2018-12-03 su UAB (duomenys neskelbtini), sumokėdama 18164,34 euro, 2018-12-05 – su (duomenys neskelbtini), AB (du kartus), (duomenys neskelbtini), UAB, UAB (duomenys neskelbtini), sumokėdama atitinkamai 10245,25 euro, 10245,25 euro, 26620 eurų, 19208 eurus, 2018-12-17 – su UAB (duomenys neskelbtini), sumokėdama 40000 eurų, 2018-12-18 ir 2018-12-21 – su UAB „(duomenys neskelbtini)“, sumokėdama 41866 ir 22869 eurus, 2018-12-21 ir 2018-12-31 – su (duomenys neskelbtini), UAB, sumokėdama 50000 ir 10000 eurų; kai mokestinė nepriemoka sudarė 80905 eurus, atsiskaitė 2019-01-03 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, sumokėdama 17122,11 euro, 2019-01-08 su (duomenys neskelbtini), AB ir UAB (duomenys neskelbtini), sumokėdama 10245,25 euro ir 101640 eurų, 2019-01-09 – su (duomenys neskelbtini), UAB, sumokėdama 10000 eurų, 2019-10-10 – su UAB (duomenys neskelbtini) (19513,54 euro), UAB (duomenys neskelbtini) (41589,88 euro), (duomenys neskelbtini) (du kartus) – 15078,74 euro ir 30157,51 euro, UAB (duomenys neskelbtini) (32389,03 euro), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (23676,18 euro), 2019-01-11 – su UAB (duomenys neskelbtini) (60000 eurų), 2019-01-15 – su (duomenys neskelbtini), UAB (100000 eurų), 2019-01-16 – su UAB (duomenys neskelbtini) (10259 eurus), (duomenys neskelbtini), AB (10245,25 euro), UAB (duomenys neskelbtini) (50000 eurų).

Laikotarpiu nuo 2018-11-26 iki 2019-01-16 į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso gauta 1125149,50 euro, sąskaitos išlaidos nagrinėjamu laikotarpiu – 1139271,65 euro.

Įmonė visomis atsiskaitymo su kitais kreditoriais dienomis turėjo mokestinę nepriemoką, o į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėjo 15805,46 euro pagal įmokų kodus 1001, 1311 ir 1411. Įmonės prašymai dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo nebuvo patenkinti. (30 b. l. antra pusė, 34 b. l. pirma pusė).

VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nors ir pateikusi prašymus išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Mokesčių mokėtojas laikomas neskolingu tik tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas atidėtas/išdėstytas pagal mokestinės paskolos sutartis (Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo klasifikatoriaus, patvirtinto VMI prie FM 2005-09-16 įsakymu Nr. VA-67 „Dėl Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“, 2.2.1 eilutė). Kadangi įstaigos vadovas nežinojo, ar bus prašymai dėl išdėstymo patenkinti, taip pat nebuvo sudaryta ir mokestinės paskolos sutartis, tad įstaiga laikotarpiu nuo 2018-11-26 iki 2019-01-16 buvo skolinga ir privalėjo atsiskaitymus vykdyti įstatymų nustatyta tvarka.

Bylos duomenimis nustatyta, kad įstaiga, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. (10-30 b. l., pastarojo pirma pusė)

Aptartų įrodymų visuma – paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais bei prašymais išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, banko sąskaitos išrašo duomenimis, – yra visiškai įrodyta, kad N. J., būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas, jog ši įstaiga turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2018-11-26 iki 2019-01-16 nesilaikė Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nors įstaiga turėjo galimybę atsiskaityti su VMI prie FM, tačiau, pažeisdamas pastarosios teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tai yra, darė išmokas tiek aukščiau šiame nutarime nurodytiems kreditoriams, tiek ir kitiems kreditoriams, matomiems byloje esančiame minėtame banko sąskaitos išraše.

Tokia N. J. administracinė veika atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius.

N. J. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas N. J. prašė nuobaudos neskirti, nes nusižengimo nepadarė. Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju N. J. klaidingai vertina savo veiksmus, nes iš jo paties paaiškinimų matyti, kad savalaikiai atsiskaityti su VMI prie FM įstaiga neturėjo galimybės, nes būtų sužlugdyta jos veikla. Be to, jis paaiškino, kad du kartus teikė prašymus dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, tačiau VMI prie FM priėmė sprendimą atsisakyti išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą. Šie paaiškinimai įrodo, kad N. J., nors ir vadovaudamasis tuo motyvu, jog būtina išsaugoti veikiančią įstaigą, vis dėlto padarė inkriminuotą nusižengimą.

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos, tai yra, administracinė nuobauda švelninama arba iš viso neskiriama, tik išskirtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014).

Teismas, skirdamas nuobaudą N. J., atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį bei pavojingumą (nors VMI prie FM kaip kreditoriaus teisės buvo pažeistos ne vieną kartą, tačiau visais atvejais buvo atsiskaitoma su kreditoriais turint tikslą išsaugoti įstaigos veiklą, nusižengimas truko gana neilgą laikotarpį, nuo 2019-02-27 įstaiga jau neskolinga), į pažeidėjo asmenybę (dirba, administracinėmis nuobaudomis nebaustas), į tai, jog nėra nustatytų jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais, mano, kad N. J. yra tikslinga skirti nuobaudą – švelnesnę baudą, nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais, teismas

nutaria:

N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-1322-506/2019.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lilija Tarčevskaja