Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-02-23 · Civilinė byla Nr. e2YT-3981-454/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-23
Bylos Nr.
e2YT-3981-454/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-25042-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Šafronas
Pareiškėjas
A. J.
Suinteresuotas asmuo
G. L., Valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3981-454/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-25042-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.4.9.3.3; 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 23 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. L., Valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, jos sutuoktinis A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti.

Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. J. tėvas A. J.. Nepraleisdamas įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti, pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarę Gintę Kuzabavičienę dėl palikimo atsiradusio po A. J. mirties, priėmimo. Kreipusis į notarę paaiškėjo, jog A. J. nėra kreipęsis dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinės, pareiškėjo motinos R. J. mirties (duomenys neskelbtini). A. J. dėl palikimo priėmimo į notarų biurą per tris mėnesius nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė, kadangi pradėjo paveldimą turtą faktiškai valdyti. Mirus palikėjai, jos vardu viešajame nekilnojamo turto registre įregistruoto turto nebuvo. Nekilnojamojo turto registre, A. J. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, kuris buvo įgytas santuokos metu – butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Butas buvo įgytas 1992 m. balandžio 1 d. „Pirkimo–pardavimo sutarties pagal 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374“ Nr. 19-462 pagrindu, taigi A. J. ir palikėjai R. J. gyvenant santuokoje, todėl šis turtas laikytinas bendrąja sutuoktiniu nuosavybe. Mirus palikėjai jos palikimą sudarė ½ dalis nurodyto buto. Palikimą po savo sutuoktinės mirties A. J. priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti – visų pirma, jis liko gyventi bute, priėmė ir toliau naudojosi palikėjai R. J., priklausiusias jos asmeniniais daiktais – įvairiais stalo įrankiais, servizais, knygomis, šeimos nuotraukomis ir kitais daiktais buvusius jų gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties, A. J. ne tik liko gyventi bute, tačiau jį administravo, naudojosi ir valdė kaip savo turtą – mokėjo su buto išlaikymu susijusius mokesčius, gerino jo būklę ir kitaip juo rūpinosi. Paveldėjimo byla po palikėjos R. J. mirties (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į jos gyvenamąją ir nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto buvimo vietą, užvesta nebuvo. Palikėjos vaikai – A. J. ir G. L. dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi žinojo ir neprieštaravo, jog palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, priėmė A. J..

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjo prašymą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo G. L. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad sutinka su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje pateikto medicininio mirties liudijimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. J., gim. (duomenys neskelbtini). Iš pateikto mirties liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. J., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokos liudijimas patvirtina, kad A. J. ir R. J. susituokė (duomenys neskelbtini). Iš pateikto gimimo liudijimo matyti, kad pareiškėjas A. J. yra mirusių A. J. ir R. J. sūnus. Iš pateikto suinteresuoto asmens G. L. atsiliepimo nustatyta, kad A. J. buvo jos patėvis, o R. J. – jos motina. Nekilnojamojo turto registre, A. J. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, kuris buvo įgytas santuokos metu – butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Butas buvo įgytas 1992 m. balandžio 1 d. „Pirkimo–pardavimo sutarties pagal 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374“ Nr. 19-462 pagrindu. Kauno miesto 12-ojo notaro biuro notarės Gintės Kuzabavičienės raštas patvirtina, kad po R. J. mirties Kauno miesto 12-ajame notaro biure paveldėjimo byla neužvesta. A. J. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų sąskaitų ir apmokėjimo kvitų matyti, kad A. J. mokėjo mokesčius už butą, adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nurodo, kad palikimą po savo sutuoktinės mirties A. J. priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti – visų pirma, jis liko gyventi bute, priėmė ir toliau naudojosi palikėjai R. J., priklausiusias jos asmeniniais daiktais – įvairiais stalo įrankiais, servizais, knygomis, šeimos nuotraukomis ir kitais daiktais buvusius jų gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties, A. J. ne tik liko gyventi bute, tačiau jį administravo, naudojosi ir valdė kaip savo turtą – mokėjo su buto išlaikymu susijusius mokesčius, gerino jo būklę ir kitaip juo rūpinosi. Šias aplinkybes patvirtino ir suinteresuotas asmuo G. L..

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Pažymėtina, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjo pareiškime išdėstytos aplinkybės, suinteresuotų asmenų pozicija, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), perėmė ir pradėjo valdyti velionės turtą, t. y. faktiškai priėmė R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą. Duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į R. J. turtą, nėra.

Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Artūras Šafronas