- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-02-27
- Bylos Nr.
- II-60-899/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00037-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kategorijos
- 16.9.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.18.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.19.11pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausioji patrulė M. D. 2018 m. spalio 20 d. L. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 424 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad L. K. 2018 m. spalio 20 d. 12.59 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, perdavė vairuoti transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturinčiam teisės ją vairuoti. Protokolą surašiusi pareigūnė, nustačiusi ANK 424 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, į administracinio nusižengimo protokolą įrašė administracinį nurodymą, siūlydama L. K. iki 2018 m. spalio 26 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą sumokėti 30 Eur baudą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. K. atsisakė pasirašyti ant administracinio nusižengimo protokolo. Bylos nagrinėjimo data buvo paskirta 2018 m. lapkričio 19 d.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas D. M. 2018 m. lapkričio 19 d. L. K. perrašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį dėl to, kad L. K. 2018 m. spalio 20 d. 12.59 val. Šiauliuose, Aerouosto gatvėje, perdavė vairuoti transporto priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturinčiam teisės ją vairuoti. Pareigūnas, nustatęs ANK 424 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, į administracinio nusižengimo protokolą įrašė administracinį nurodymą, siūlydama L. K. iki 2018 m. gruodžio 4 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą sumokėti 30 Eur baudą. Administracinėn atsakomybėn traukiamam L. K. buvo išaiškinta, kad per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, šis administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio nusižengimo bylą.
Suėjus administraciniame nurodyme nustatytam baudos sumokėjimo terminui ir paaiškėjus, kad L. K. per nustatytą terminą administraciniu nurodymu skirtos baudos nesumokėjo, jam 2018 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 90 Eur bauda.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2019 m. sausio 18 d. gautas L. K. skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo. Skunde paaiškino, kad jo nepilnametis sūnus V. K., gim. (duomenys neskelbtini). spalio 9 d., nors 2018-10-20 12.59 val. (duomenys neskelbtini), sėdėjo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo sėdynėje, tačiau transporto priemonės nevairavo - transporto priemonė nejudėjo, o teisės vairuoti transporto priemones neturintis V. K. judančios transporto priemonės nevaldė. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo institucijoje metu liudytojomis buvo apklaustos pareigūnės I. Š. ir M. D., o taip pat buvo tirti ir kiti įrodymai - policijos automobilyje įmontuota vaizdo įrašymo įranga nufilmuota vaizdo medžiaga, apie kurios turinį skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas sąmoningai nutyli, kadangi šis objektyvus įrodymas prieštarauja institucijos patikimomis laikomų liudytojų I. Š. ir M. D. parodymams. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad motociklininkų kolonai, kurią lydėjo pareigūnės, važiuojant Aviacijos gatve, Šiauliuose, automobilis, kuriame buvo jis su savo sūnumi V. K., stovėjo prie gatvės dešinio krašto pirmoje važiuojamoje juostoje, ką patvirtina ir raštu liudiję motociklininkų kolonoje važiavę asmenys. Vaizdo medžiagoje užfiksuota, kad nuo motociklininkų kolonos pravažiavimo iki policijos automobilio, lydėjusio koloną, priartėjimo apie 50 m atstumu iki jo stovinčio automobilio praėjo apie 90 sekundžių. Prieštarauja elementariai logikai pareigūnių I. Š. ir M. D. duoti parodymai, jog jo automobilis lėtai judėjo, nes niekaip nelogiška, kad galėjo leisti savo sūnui V. K., neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, pradėti važiuoti automobiliu pravažiavus motociklininkų kolonai ir per galinius automobilio veidrodėlius matant atvažiuojantį policijos automobilį. Policijos automobiliui privažiavus iki automobilio apie 50 m atstumu, vaizdo medžiagoje matosi kaip atsidaro automobilio keleivio durelės, išlipa žmogus (L. K.) ir stovi šalia stovinčio automobilio ir tik tada užsidega automobilio stop signalo žibintai. Pareigūnės klaidina, teigdamos, kad jo automobilis lėtai judėjo ir užsidegė „stop“ žibintai, tada automobilis sustojo, nes tokiu atveju pats turėjo išlipti (iššokti) iš važiuojančio automobilio. Todėl akivaizdu, kad jis išlipo iš stovinčio automobilio ir, jam jau išlipus iš stovinčio automobilio, užsidegė „stop“ žibintai, o iki jo išlipimo iš automobilio jokie automobilio žibintai nei užsidegė, nei užgeso. Vaizdo medžiagoje policijos automobilio salone užfiksuota, kaip pati abejodama pareigūnė I. Š. klausia pareigūnės M. D., ar ji matė važiuojantį automobilį. Pareigūnė M. D. pasukiojo galvą į šonus, taip patvirtindama, kad nematė važiuojančio automobilio. Tuo tarpu institucijoje nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pareigūnė M. D. liudijo, jog matė važiuojantį automobilį. Taip pat pareigūnė M. D. administracinio nusižengimo bylos institucijoje nagrinėjimo metu liudijo apie jo ir pareigūnės I. Š. pokalbio turinį, nors ji viso incidento metu sėdėjo policijos automobilyje ir jokiu būdu negalėjo girdėti, apie ką jis kalbėjo su pareigūne I. Š., kuri apklausinėjo jį stovėdama prie automobilio už maždaug 10 metrų nuo policijos automobilio. Pareigūnė I. Š., sėdėdama policijos automobilyje, su kažkuo ilgai kalbėjo telefonu, konsultuodamasi, kokį administracinį nusižengimą jis galimai padarė, prieš liepiant pareigūnei M. D. rašyti protokolą. Nusižengimo protokolą surašė pareigūnė M. D., nors ji nei matė važiuojančio automobilio, nei kalbėjo su juo. Skundžiamame nutarime klaidingai nurodoma, kad jis nedalyvavo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime. Šios administracinio nusižengimo bylos institucijoje nagrinėjimas vyko 2018-11-19, 2018-12-14, 2018-12-16 ir 2018-12-20. Visuose posėdžiuose pats dalyvavo, išskyrus 2018-12-20 11.40 val. posėdyje, kuriame buvo skelbiamas skundžiamas nutarimas ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas D. M. jį žodžiu informavo, kad jo dalyvavimas šiame posėdyje nėra būtinas, kadangi šio posėdžio metu bus skelbiamas nutarimas ir paties dalyvavimas jo niekaip neįtakos.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nustatė visas objektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą, L. K. veiksmams davė teisėtą, teisingą ir pagrįstą teisinį įvertinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje L. K. skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad policijos išorės ir vidaus kamerų filmuota medžiaga atitinka jo parodymus. Matosi, kad stovimame automobilyje sūnus sėdi už vairo, bet automobilis niekur nevažiuoja. Nurodyta data ir laikas atitinka. Gatvės pavadinimas iš pradžių buvo nurodytas klaidingai. Automobilis priklauso įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba. Buvo savaitgalis. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gatvės kokie 5-6 km. Atvažiavo automobiliu. Tą dieną su sūnumi važiavo ne tik ten. Vaiką pasiėmė iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kadangi yra išsiskyręs ir su vaiku daug laiko praleidžia automobilyje, o ne namuose. Daug važinėjasi. Tiesiog važiuoja, kur sugalvoja: į kairę, į dešinę. Namuose būti negali, nes tarp dabartinės žmonos ir jo sūnaus yra „kibirkštys“. Apie vykstantį renginį nežinojo. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę, ten akligatvis, su vaiku kalbėjo stovinčiame automobilyje, automobilis išjungtas. Vaiko gimtadienis buvo neseniai, jis prašė „labai noriu išmokti vairuoti, išmokyk mane vairuoti“. Pasodino vaiką už vairo ir parodė jam svirtis, aiškino apie eismo juostas. Jie pasikeitė vietomis, to niekas nematė. Automobilyje buvo dviese. Stovėjo apie 15-20 minučių. Filmuotoje medžiagoje matosi, kad pravažiuoja kolona automobilių. Tuo metu, kai transporto priemonės pravažiavo, jie stovėjo, vaikas dar paklausė „kaip gali automobiliai važiuoti per eismo juostas?“. Per veidrodėlį pamatė važiuojantį pareigūnų automobilį, pagalvojo, kad atsiveja juos ir baus. Tuomet pats išlipo atsisėsti į vairuotojo vietą. Vaikas persėdo į keleivio kėdę viduje automobilio. Vaikui yra 11 metų. Jie išlipę ten buvo, nežino, kodėl tuomet vaikas neišlipo. Asmenų, kas matė, kad stovi ten, nepažįsta. Pats „facebooke“ pasiskelbė ir paprašė, kad, jei kas matė stovintį automobilį, atsilieptų. Kolona sustojo akligatvyje. Atstumas iki kolonos buvo apie 200 m, įraše jos nesimato, nes ten yra kalnuota. Priekyje jo dar buvo sustabdę kažką. Kolonai važiuojant, jis su vaiku automobilyje sėdėjo jau susimainę. Manė, kad ten saugi vieta. Ten akligatvis, todėl saugesnės negali būti. Kol važiavo iki tos vietos, nesutiko nei vienos mašinos. Teoriškai vaikui paaiškino Kelių eismo taisykles, juostas, svirtis. Vaikas nuspaudė stabdį, užsidegė „stop“ signalai. Pats tuo metu jau buvo išlipęs. Automobilis nebuvo užvestas. Iki jo išlipimo neveikė jokie s ignalai, jie kalbėjosi, radiją klausėsi. Kalbėjo ne tik apie eismą. Pareigūnių iki tol nėra matęs. Negali suprasti, kaip pareigūnės matė, kad automobilis judėjo. Pareigūnėms nepatiko, ką jis atsakė. Jos paklausė „ką čia veikiate?“. Sako „kalbame“. Sako „galvok ką kalbi, mes įrašome“. Rodė jam į daiktą ir sako „galvok ką kalbi“, rodė ant krūtinės prisegtą daiktą. Melavo, nes jokio įrašo nėra. Kalbėjo apie daug ką, gal pusę valandos. Vaiko gimtadienis spalio 9 dieną. Ką pareigūnės nurodė, tai yra ištrauka iš konteksto apie sūnaus gimtadienį. Atėjo pareigūnė, jis atidarė langą, bet pareigūnė neima dokumento ir prašo 3 kartus vaiko dokumento. Vaikas patyrė stresą ir pradėjo verkti. Pareigūnė neklausė, kas vairavo automobilį, vaiko prašė dokumentų. Iki tos vietos automobilį atvairavo pats. Stovinčio automobilio niekas nevairavo. Mano, kad pareigūnės vadovavosi emocijomis. Filmuotoje medžiagoje matosi, kad ateina į tarnybinį automobilį ir abejodama klausia ten buvusios pareigūnės „ar matei, kad judėjo automobilis?“, ji purto galvą ir vis tiek surašomas protokolas. Įraše girdisi, kad pareigūnė kalba netiesą. Mano, kad filmuota medžiaga yra įrodymas. Pareigūnių melavimo tikslo nežino. Stebisi pareigūnių elgesiu. Stovėjo metro atstumu nuo krašto. Automobilis nejudėjo, motociklininkai elgėsi neadekvačiai ir galėjo į juos įvažiuoti. Sūnui buvo pritraukęs sėdynę, buvo saugos diržas uždėtas. Norėjo važiuoti namo, tai 90 sekundžių klausimas, kol atvyko pareigūnės. Lipo lauk, nes atidaryti duris buvo nesaugu važiuojant kolonai. Dar pravažiavo 15 motociklų, paskui policijos pareigūnai važiavo paskutiniai. Pats tuo tarpu atsidarė duris ir ruošėsi važiuoti namo, nes buvo nesaugu. Kai pamatė per veidrodėlį, policijos pareigūnai buvo 300 m atstumu, praėjo 30 sek., kol jis išlipo. Tuo laiku niekas nevyko. Iš karto per 1 min. 30 sek. neišlipo, nes laukė, kol pravažiuos kolona. „Porą metrų pavažiuoti nėra nusikaltimas“- yra paimtas kratinys iš konteksto. Žmoniškumo nebuvo, nes sakė „imk dokumentus ir eik darbą daryti“. Pats įsivaizduoja, kad galbūt automobilis nepariedėtų, sūnus paspaudė stabdį, pats įsivaizdavo, kad pariedėjo ir kad vaikas paspaudė stabdį. Mano, kad nepariedėjo. Pokalbis, stovi automobilis išjungta pavara, automobilis parieda. Kelia klausimą, ką bausti. Iš pareigūnių akivaizdžiai matosi, kad pinasi aplinkybės ir nurodymai, nes viena sako apie vieną greitį, kita – kitą. Atstumu 300 m neįmanoma pastebėti, ar automobilis juda, jei pats judi 20 km/h, pasakyta nesąmonė. Filmuotoje medžiagoje matosi, kad automobilis stovėjo ir „stop“ žibintai užsidegė pareigūnams neprivažiavus, kažkur 150 m, tai pastebėti, ar automobilis judėjo, neįmanoma. Du metrai – tai buvo diskusija apie automobilio pariedėjimą, jei automobilis pajudėtų du metrus ir niekam jokios žalos nepadaro, tai teorinė diskusija. Ar tokiu atveju reikėtų ką nors nubausti. Nemažai važinėja po Europos Sąjungą, pareigūnai prieina prie vairuotojo, paklausia „Can I help you?“, o čia pareigūnė pasakė „stopudovai nubausiu“, tai yra nuostata, išankstinis nusistatymas.
Liudytoja M. D. teismo posėdyje parodė, kad yra policijos pareigūnė, dirba 5 mėnesius. L. K. matytas įvykio metu spalio mėnesį, tikslios datos negali prisiminti, dirbo su I. Š.. Važiuojant (duomenys neskelbtini). pastebėjo juodos spalvos automobilį, kuris lėtai judėjo pirma eismo juosta. Priartėjus prie automobilio, jis jau buvo sustojęs, arčiau privažiavus, pastebėjo išlipantį ir atsisėdantį į vairuotojo vietą vyrą. Sustojo, kolegė apie įvykį pranešė budėtojui ir nuėjo prie automobilio pabendrauti su vairuotoju. Kolegė parėjusi pasakė, kad vyras mokino vaiką vairuoti. Pažeidimo metu pati dar buvo kuruojama, kolegė surašė protokolą ir nuėjo jį įteikti vyrui. Tarnybiniame pranešime aplinkybes nurodė, kiek prisiminė. Vairuotojai apsikeitė vietomis, perdavė vairuoti automobilį neturinčiam teisės. Iš tolo matė, kad automobilis lėtai judėjo. Automobilio gale degė šviesos ir lėtai judėjo. Pačios važiavo apie 15 km/h greičiu. Atsiliko nuo kolonos. Kai judėjo link automobilio, kolona jau buvo nutolusi. Negali pasakyti, kokiu atstumu pastebėjo automobilį. Automobilis riedėjo iš vietos. Automobilį matė nepertraukiamai. Pati matė kaip vyras išlipo iš keleivių pusės. Iš vairuotojo pusės niekas neišlipo. Su vairuotoju nebendravo. Kolegė pasakė, kad asmuo vaiką mokė vairuoti. Tuo metu, kai pamatė automobilį, kitų automobilių nebuvo. Prieš tai jos lydėjo motorizuotą koloną. Matė kaip L. K. automobilis lėtai riedėjo, atstumo negali prisiminti, gal buvo 400-500 m atstumu. Kolegė papasakojo grįžusi į automobilį. Kai sustojo, šalia nebuvo jokios transporto priemonės. Atstumo tarp elektros stulpų nežino. Negali pasakyti atstumo iki pastebėto automobilio. Gal matė iš arčiau nei 400-500 m, tiksliai negali pasakyti.
Liudytoja I. Š. teismo posėdyje parodė, kad yra policijos pareigūnė, dirba 5 metus. L. K. matytas, su juo yra susidūrusi tarnybiniais klausimais. Patruliuojant su kolege M. D. lydėjo motociklininkų palydą. Palydėjo ją iki (duomenys neskelbtini), ten gatvė nebaigta tvarkyti iki galo, todėl nusprendė nuvykti pažiūrėti, ar viskas tvarkoje. Važiuojant pastebėjo priekyje važiuojantį tamsų automobilį, jį pralenkė. Negali prisiminti, ar neprivažiavus ar pravažiavus pamatė automobilį. Automobilis tikrai važiavo, tai tikrai matė, nes degė galiniai žibintai ar gabaritinės šviesos. Automobilis judėjo, kokiu atstumu buvo iki automobilio, negali pasakyti. Negali pasakyti, ar atstumas buvo 330 metrų iki judančio automobilio. Buvo tamsios spalvos, gal „(duomenys neskelbtini)“ automobilis. Greitai nevažiavo. Jų automobilis judėjo gal 20-30, iki 40 km/h, neatkreipė dėmesio. Ten nebaigta tvarkyti gatvė, ženklai nesudėti, tikslaus leistino greičio negali pasakyti. Artėjo link automobilio. Jis nelėkė, kad reikėtų vytis, bet, kad judėjo matėsi. Buvo įjungtas šviesų signalas. Pati matė, kad judėjo automobilis. Aplenkė jį ir įtarimą sukėlė, kai pamatė, kad išlipęs vyras eina link vairuotojo pusės. Joms privažiavus, automobilis stovėjo, automobilį aplenkė, išlipo žmogus, tuo metu užsigesino šviesos. Tuo metu matė stovintį automobilį. Lempos degė, bet neištisai. Joms priartėjus, šviesos jau nebedegė. Jei galiniai stabdžiai paspaudžiami, tai lempos užsidega. Jei automobilis važiuoja, lempos ir dega. Nežino, kada šviesos turi išsijungti. Mano, kad pagal automobilio šviesas galima spręsti, kad automobilis judėjo. Gali automobilis stovėti ir su įjungtomis šviesomis. Pati žiūrėjo tiesiai į automobilį ir matė, kad jis judėjo. Vien šviesomis nesiremia. Kokiu atstumu pamatė, negali pasakyti. Kai priartėjo prie automobilio gal 50-100 m atstumu, automobilis nejudėjo. Išvažiavo į antrą juostą. Apvažiavus pastebėjo žmogų, kuris perėjo į vairuotojo pusę. Kilus įtarimui, kad tai neblaivus asmuo, atbuline eiga privažiavo prie automobilio. Priartėjus automobiliui atbuline eiga, vairuotojo sėdynėje buvo vyras. Berniukas buvo keleivio pusėje. Berniukas galėjo perlipti per sėdynes. Matė, kad išlipo vyras iš keleivio vietos, priėjo prie vairuotojo vietos, atsitraukė sėdynę ir atsisėdo. Berniuko išlipančio nematė. Automobilyje sėdėjo asmuo – L. K.. Priėjus prisistatė, paprašė pateikti dokumentus. Pasilenkus prie automobilio, paklausė „vairuotojau, pateikite dokumentus“, matė tiek vaiką, tiek jį. Negali prisiminti, ar prašė vaiko dokumentų. Savo automobilį pastatė už jo. Joms aplenkiant automobilį, kai jis nebuvo parėjęs į keleivio pusę, tai užsigesino lempos, jis atsitraukė sėdynę. Tikrai matėsi, kad ne jis vairavo. Keleivio sėdynėje sėdėjo šviesiaplaukis berniukas, kuris matėsi, jog nepilnametis. Su berniuku nebendravo. Vyras teigė, kad „aš vairuotojas“. Negali prisiminti, ar automobilio variklis dirbo. Po to kalbėjo, kad niekas nevairavo. Sakė „matėme, kad atėjote iš keleivio vietos“. Perspėjo, kad bus surašomas protokolas už perdavimą vairuoti nepilnamečiui. Pradžioje vyras sutiko, kad tai pažeidimas, kai suprato, kad bus rašomas protokolas nebesutiko. Jis pasakojo, kad porą metrų pavažiavimas nėra nusikaltimas, kad neseniai buvo vaiko gimtadienis, jis sapnuoja apie vairavimą, jie yra važiavę žvyrkeliu. Prasidėjo žodinis konfliktas, jis sakė „aš jį tik mokinau, mes niekur nevažiavome, porą metrų nėra nusikaltimas, turėkite žmogiškumo“. Ramiai viską išaiškino, paėmė dokumentus ir grįžo į automobilį, paaiškino kolegei kaip ir kas, nes kolegė atėjo neseniai dirbti. Davė jai rašyti protokolą. Kadangi reikėjo sūnaus duomenų, grįžo prie automobilio paklausti sūnaus duomenų. Tuomet vyras pradėjo stipriau konfliktuoti. Gavus duomenis, grįžus į automobilį, baigė rašyti protokolą, nunešė pasirašyti. Vyras elgėsi agresyviai, ant jos šaukė, kad pravirkdė jo vaiką, nors realiai vaikas labiau išsigando riksmo. Palinkėjo, kad sudalyvautų savo vaiko laidotuvėse ir panašiai, suglamžė protokolą, sakė, kad nieko nepasirašys. Atspausdino antrą protokolą, negali prisiminti, ar pasirašė, ar atsisakė pasirašyti, protokolą įteikė ir išvažiavo. Vairuodama žiūrėjo tiesiai. Ar vairuodama kalbėjo su kolege, negali prisiminti. Ką kalbėjo su kolege tarnybiniame automobilyje, ar kolegė matė važiuojantį automobilį, negali prisiminti. Kiek metrų automobilis pajudėjo, negali pasakyti. Kalba buvo apie du metrus. Automobilis galėjo pajudėti du metrus, negali pasakyti. Berniukas neturi teisės vairuoti, įgūdžių, berniukas atrodė nedidelio ūgio, realia gal nemato, kas už vairo dedasi. Ten pravažiavo motociklininkai. Važiuojant motociklininkams, automobilis galėjo judėti, nes viskas užtruko iki minutės. Pastebėjo pirmoje juostoje važiuojantį automobilį, tuo metu kitų transporto priemonių nebuvo. Mano, kad jeigu motociklininkai matė, kad jis judėjo, sustojo, vėl pradėjo judėti. Negali patvirtinti, ar kiti asmenys matė, kad automobilis judėjo. Telefonu gal kalbėjo apie tolimesnę forminimo seką, ar reikia tarnybinio pranešimo dėl vaiko nepriežiūros. Klausė dėl papildomų veiksmų surašant protokolą. Parodymų nekeitė peržiūrėjus vaizdo medžiagą, gal įsivėlė techninė klaida. Buvo suklydusi įrašyti gatvę, todėl yra du tarnybiniai pranešimai. Gatvė - Aviacijos, o iš pradžių įvardino Aerouosto gatvę. Yra žmonių, kurie padarę pažeidimą ginasi ir sako, kad nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 424 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perdavimas vairuoti transporto priemonę neturinčiam teisės ją vairuoti asmeniui ar neturinčiam teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones asmeniui užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos ir L. K. skundo argumentų bei jo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog L. K. pozicija dėl fiksuoto administracinio nusižengimo yra nuosekli ir vienareikšmė, t. y. jis kategoriškai neigė padaręs administracinį nusižengimą ir tvirtino, jog jo nepilnametis sūnus V. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., nors 2018-10-20 12.59 val. (duomenys neskelbtini), sėdėjo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo sėdynėje, tačiau transporto priemonės nevairavo - ji nejudėjo, o teisės vairuoti transporto priemones neturintis V. K. judančio automobilio nevaldė, su vaiku kalbėjo stovinčiame automobilyje, variklis buvo išjungtas, pasodino vaiką už vairo ir teoriškai jam paaiškino Kelių eismo taisykles, juostas, svirtis; vaikas nuspaudė stabdį, užsidegė „stop“ signalai.
Teismo nuomone, tokia asmens išreikšta pozicija nėra paneigta byloje surinktais duomenimis.
Byloje yra filmuota medžiaga iš policijos patrulinio automobilio, tačiau iš jos negalima daryti kategoriškos išvados apie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Iš filmuotos medžiagos matosi, kad policijos automobiliui priartėjus prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šis kelyje nejudėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Policijos pareigūnių I. Š. ir M. D. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2018 m. spalio 20 d. apie 12.59 val. patruliuojant (duomenys neskelbtini), kur buvo atlydėta motociklininkų palyda, buvo pastebėtas tamsios spalvos automobilis, kuris lėtai judėjo pirmąja eismo juosta nuo miesto link (duomenys neskelbtini) pabaigos; aplenkus minėtą automobilį jis sukėlė įtarimą, stabtelėjo ir per galinio vaizdo veidrodėlį stebėjo tolimesnius automobilio keleivių veiksmus; pastebėjo, kaip automobilis sustojo, išjungė šviesas; tada iš priekinės keleivio vietos išlipo suaugęs vyras ir apėjęs automobilį atsidarė vairuotojo dureles, atsitraukė sėdynę ir įsėdo; kadangi automobilis ir jo keleiviai sukėlė įtarimą, privažiavo prie jo; privažiavus prie automobilio paaiškėjo, kad tai „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio vairo jau sėdėjo L. K., gim. (duomenys neskelbtini) (vyras, kuris iš priekinės keleivio vietos persėdo prie vairo); taip pat pastebėjo, kad priekinėje keleivio vietoje sėdėjo berniukas; vyro paklausus, kas ką tik vairavo „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, jis teigė, kad jis; pasakius, kad matė, kaip automobilis judėjo ir jam sustojus užsidegė „stop“ žibintai, jis persėdo iš keleivio vietos į vairuotojo vietą, vyras pripažino, kad mokino sūnų vairuoti, kadangi sūnaus gimtadienis ir jam labai patinka vairuoti. Gana panašias aplinkybes pareigūnės nurodė ir teisme. I. Š. parodė, kad važiuojant pastebėjo priekyje važiuojantį tamsų automobilį, jį pralenkė; negali prisiminti, ar neprivažiavus ar pravažiavus pamatė automobilį; automobilis tikrai važiavo, tai tikrai matė, nes degė galiniai žibintai ar gabaritinės šviesos; automobilis judėjo, kokiu atstumu buvo iki automobilio, negali pasakyti; buvo įjungtas šviesų signalas; pati matė, kad judėjo automobilis; aplenkė jį ir įtarimą sukėlė, kai pamatė, kad išlipęs vyras eina link vairuotojo pusės; joms privažiavus, automobilis stovėjo, automobilį aplenkė, išlipo žmogus, tuo metu užsigesino šviesos; tuo metu matė stovintį automobilį; lempos degė, bet neištisai; joms priartėjus, šviesos jau nebedegė; pati žiūrėjo tiesiai į automobilį ir matė, kad jis judėjo; vien šviesomis nesiremia; kokiu atstumu pamatė, negali pasakyti. Liudytoja M. D. parodė, kad važiuojant pastebėjo juodos spalvos automobilį, kuris lėtai judėjo pirma eismo juosta; iš tolo matė, kad automobilis lėtai judėjo; automobilio gale degė šviesos ir lėtai judėjo; priartėjus prie automobilio, jis jau buvo sustojęs, arčiau privažiavus, pastebėjo išlipantį ir atsisėdantį į vairuotojo vietą vyrą; vairuotojai apsikeitė vietomis, perdavė vairuoti automobilį neturinčiam teisės; negali pasakyti, kokiu atstumu pastebėjo automobilį; automobilis riedėjo iš vietos; automobilį matė nepertraukiamai; pati matė kaip vyras išlipo iš keleivių pusės; iš vairuotojo pusės niekas neišlipo; matė kaip lėtai riedėjo, atstumo negali prisiminti, gal buvo 400-500 m atstumu, tiksliai pasakyti negali.
Šiuo atveju neginčytinai nustatyta, jog L. K. nepilnametis sūnus V. K. sėdėjo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekinėje sėdynėje, vairuotojo pusėje, to teisme neneigė ir pats pareiškėjas, ką patvirtina ir byloje esantis vaizdo ir garso įrašas (kompaktinis diskas pav. 2018-10-20 12.30-13.20 val., aut. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vaizdo kam. įrašai 00 ir 01 kom., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurio matyti, jog pareigūnėms privažiavus prie pareiškėjo ir paklausus, kas sėdėjo už vairo, L. K. patvirtino, kad sėdėjo vaikas, tačiau tuo pačiu paaiškino, jog jis nevažiavo, tik sėdėjo.
Teisme liudytojomis apklaustos policijos pareigūnės tvirtino, jog jos matė važiuojantį L. K. automobilį. Tačiau iš minėto vaizdo ir garso įrašo (12:59:14 laiku) matyti, jog pareigūnei I. Š. paklausus kolegės M. D., ar ji matė, kad automobilis važiavo, M. D. pasukiojo galvą į šonus, taip iš esmės patvirtindama, kad važiuojančio automobilio ji nematė, po ko I. Š. pasakė, jog matė, kad degė gabaritai, o M. D. pritarė, jog taip pat matė degančias šviesas. Šios vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės leidžia pagrįsti abejoti faktu, kurį nurodo pareigūnės, t. y., kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ kelyje judėjo. Tai, kad apie automobilio judėjimą sprendė apie įjungtas šviesas, pareigūnė I. Š. iškart paminėjo ir teismo posėdžio metu: „automobilis tikrai važiavo, tai tikrai matėme, nes degė galiniai žibintai ar gabaritinės šviesos“; „manau, kad pagal automobilio šviesas galima spręsti, kad automobilis judėjo“. Akivaizdu, kad tai yra klaidinga nuomonė apie situacijos vertinimą, nes automobilio žibintai gali šviesti ir nejudančiame automobilyje.
Iš byloje esančio kito vaizdo įrašo (kompaktinis diskas 2018-10-20 12.30-13.20 val., aut. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)vaizdo kam. įrašai 02 kom., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, jog tarnybiniam automobiliui važiuojant pro tamsios spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, šis stovėjo vietoje, nejudėjo, iš automobilio priekinės keleivio pusės išlipo vyras, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, nuėjo prie vairuotojo pusės ir įsėdo į automobilį, kas iš esmės vėlgi paneigia liudytojų I. Š. ir M. D. nurodytas aplinkybes, kad automobilis judėjo. Taigi, šiuo atveju liudytojomis apklaustų policijos pareigūnių teisme duoti parodymai ir tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės neatitinka vaizdo įrašuose užfiksuotų aplinkybių ir yra prieštaringi. Be to, pati pareigūnė I. Š. teisme pripažino, kad tarnybiniame pranešime yra netikslumų, nors tarnybinis pranešimas buvo rašytas nusižengimo fiksavimo dieną, kas taip pat leidžia abejoti jame nurodytomis aplinkybėmis.
Teismas, vertindamas liudytojų I. Š. ir M. D. teisme duotus parodymus dėl aplinkybių, susijusių su automobilio judėjimu, atkreipia dėmesį ir į tai, kad apie svarbesnes aplinkybes, kurios tokio pobūdžio administracinio nusižengimo bylose turi būti gana tiksliai nustatytos, liudytojos teigė nežinančios, negalinčios pasakyti, t. y. negalėjo aiškiai įvardinti, kokiu atstumu pamatė važiuojantį automobilį (M. D. teisme tik iš kelinto karto perklausta, atsakė kad buvo gal 400-500 m atstumu, gal matė iš arčiau, tiksliai negalėjo pasakyti, nors iš pradžių pasakė, kad tokio atstumo apskritai negali įvardinti; I. Š. minėto atstumo iš viso negalėjo įvardinti), kokį atstumą automobilis „(duomenys neskelbtini)“ galėjo pavažiuoti, ar automobilio variklis buvo įjungtas ir kt. Sutiktina, jog pareiškėjo L. K. skuboti veiksmai, t. y. greitas persėdimas į vairuotojo pusę, vaiko persėdimas į keleivio pusę neišlipant iš automobilio, pasirinkta vieta ir kt., kelia abejonių dėl pareiškėjo galimai neteisėto elgesio, tačiau šiuo atveju galima daryti tik prielaidas, kad automobilis buvo perduotas vairuoti neturinčiam teisės ją vairuoti V. K.. Prielaidomis pagrįsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės negalima, o visi neaiškumai ir abejonės pagal pamatinį teisės principą in dubio pro reo turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Įvertinus policijos pareigūnių nenuoseklius ir prieštaraujančius objektyviems byloje surinktiems įrodymams (vaizdo įrašuose užfiksuotoms aplinkybėms) parodymus, nėra pagrindo juos vertinti kaip neabejotinai patvirtinančius L. K. galimai padarytą administracinį nusižengimą. Teismo vertinimu, nenuoseklūs ir prieštaringi policijos pareigūnių paaiškinimai niekaip negali paneigti pareiškėjo L. K. nurodomų aplinkybių, jog jo sūnui sėdint prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, automobilis iš vietos nejudėjo, neriedėjo ir V. K. jo nevairavo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiamą nutarimą priėmusi institucija netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena L. K. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veikoje ANK 424 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu, teismas
nutarė:
pareiškėjo L. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo L. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 90 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 1 dalį L. K. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.