- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-28
- Bylos Nr.
- 2S-1772-431/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15689-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- E. Š.
- Atsakovas
- AB DNB bankui
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui AB DNB bankui dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė E. Š. pareikštu ieškiniu prašo pakeisti kredito sutarties 2009 m. rugpjūčio 5 d. susitarimo Nr. K-2500-2007-760/1 bendrosios dalies 46.5 punktą, nustatant, jog kai „iš esmės pablogėja įkeistas turtas, sumažėja įkeisto turto vertė dėl bankui įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertės pokyčių dėl objektyvių nuo šalių valios nepriklausančių priežasčių (pvz.: nekilnojamojo turto rinkos esminiai pokyčiai), ar kiekis, įkeistas turtas sunaikinamas ar išeikvojamas, galimas priverstinis įsiskolinimo pagal sutartį išieškojimas iš Bankui įkeisto nekilnojamo turto atidedamas 5 metų terminui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo pakeisti sutarties sąlygas įsiteisėjimo arba šalių susitarimo pakeisti sutarties sąlygas dienos, t. y. bankas neturi teisės iki nustatyto termino pabaigos vykdyti priverstinio įsiskolinimo pagal sutartį išieškojimo iš bankui įkeisto nekilnojamojo turto. Laikoma, jog kredito ir turto rinkos vertės santykio pažeidimas išnyksta, jei kredito ir bankui įkeisto turto rinkos vertės santykis pasiekia sutartyje nurodytą santykį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė pateikė pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui AB DNB bankui ar atsakovo prašymu (nurodymu) bet kokiems kitiems asmenims (tame tarpe ir antstoliams) atlikti bet kokius vykdymo (išieškojimo) veiksmus (tame tarpe ir varžytynes) susijusius su įkeistu turtu - žemės sklypu 8, 6100 ha bendro ploto, (duomenys neskelbtini), gyvenamuoju namu, (duomenys neskelbtini), ūkio pastatu, (duomenys neskelbtini), tvora, (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų valymo įrenginiu, (duomenys neskelbtini) vandens gręžiniu, (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-07-31 nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas pažymėjo, jog 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsižvelgdamas į tai, jog nebuvo pateikti duomenys, kad atsakovas ėmėsi aktyvių išieškojimo veiksmų iš įkeisto turto. Teismas nustatė, jog ieškovė reiškia pakartotinį prašymą nepateikdama jokių naujų duomenų. Šiuo atveju ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia 2013 m. liepos 5 d. vykdomuoju įrašu išduotu Vilniaus m. 31 – ojo notarų biuro. Pažymėtina, kad vykdomojo įrašo išdavimas yra pagrindas pradėti vykdymo veiksmus, bet nereiškia tokių veiksmų pradžios, t. y. vykdymo veiksmai pradedami antstoliui priėmus patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė E. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-31 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui AB DNB bankui ar atsakovo prašymu (nurodymu) bet kokiems kitiems asmenims (tame tarpe ir antstoliams) atlikti bet kokius vykdymo (išieškojimo) veiksmus (tame tarpe ir varžytines) susijusius su įkeistu turtu – 8, 6100 ha žemės sklypu, gyvenamuoju namu, ūkio pastatu, tvora, buitinių nuotekų valymo įrenginiu, vandens gręžiniu, esančiais (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. 2013-07-18 ieškovei buvo įteiktos 2013-07-05 vykdomųjų įrašų kopijos. Šios aplinkybės, aiškiai rodančios atsakovo aktyvius veiksmus, sudaro svarų pagrindą manyti, jog atsakovas su minėtais vykdomaisiais įrašais kreipsis ar jau yra kreipęsis į antstolius dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka. Atsakovui gavus vykdomuosius įrašus ir juos įteikus ieškovei, atsiranda reali grėsmė, jog atsakovas bet kada gali kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Priešingu atveju, būtų nelogiška, jei atsakovas kreiptųsi į notarą dėl vykdomųjų įrašų gavimo, o gavęs juos ir įteikęs ieškovei, nesiimtų tolesnių veiksmų (kreipiantis į antstolį) priverstine tvarka išieškoti įsiskolinimą. Notaro išduodamas vykdomasis įrašas lemia vykdymo veiksmų pradžią, kadangi būtent šio įrašo pagrindu kreditorius turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai teigia, kad notaro vykdomojo įrašo išdavimas nereiškia vykdymo veiksmų pradžios.Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra prevencinė, siekiant užkirsti kelią asmenų veiksmams, kurie gali įtakoti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones yra siekiama, kad šalių finansinė padėtis ar pats ginčo objektas per visą bylos nagrinėjimo laiką išliktų tokie, kokie buvo prieš pradedant nagrinėti bylą. Tam, kad atsirastų reali grėsmė ar tikimybė, jog ieškovės reikalavimas gali likti nepatenkintas, pakanka žinoti, jog atsakovas jau pradėjo aktyvius veiksmus, siekdamas priverstine tvarka išieškoti įsiskolinimą.Ieškovės ieškinys yra tiesiogiai susijęs su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tai yra ieškovė ieškiniu prašo pakeisti kredito sutarties 2009-08-05 susitarimo Nr. K-2500-207-760/1 bendrosios dalies 46.5 punktą, nustatant, jog kai iš esmės pablogėja įkeistas turtas, sumažėja įkeisto turto vertė dėl bankui įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertės pokyčių dėl objektyvių nuo šalių valios nepriklausančių priežasčių (pvz.: nekilnojamojo turto rinkos esminiai pokyčiai), ar kiekis, įkeistas turtas sunaikinamas ar išeikvojamas galimas priverstinis įsiskolinimo pagal sutartį išieškojimas iš bankui įkeisto nekilnojamo turto atidedamas 5 metų, kuris pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo pakeisti sutarties sąlygas įsiteisėjimo arba šalių susitarimo pakeisti sutarties sąlygas dienos, t. y. bankas neturi teisės iki nustatyto termino pabaigos vykdyti priverstinio įsiskolinimo pagal sutartį išieškojimo iš bankui įkeisto nekilnojamojo turto. Todėl neuždraudus priverstinių skolos išieškojimo veiksmų iš įkeisto turto, teismui priėmus galimai palankų ieškovei sprendimą, jo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas, kadangi parduoto turto nebus galima susigrąžinti iš jį įsigijusių sąžiningų trečiųjų asmenų, o kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimas nebeturės nei teisinės, nei praktinės reikšmės, kadangi išieškojimo procedūros jau bus įvykdytos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės E. Š. atskirąjį skundą atsakovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-31 nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, jog Kreditavimo sutartis Nr. K-2500-2007-760 buvo ieškovo vienašališkai nutraukta dar 2013-03-11, tai yra prieš ieškovei pareiškiant šį ieškinį. Kreditavimo sutartis buvo nutraukta ne ieškovės prašomo pakeisti Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 46.5 punkto pagrindu, bet vadovaujantis Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 46.1, 46.12, 48 punktais, kurių ieškovė neginčija. Kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumas šioje byloje taip pat nėra ginčijamas. Taigi, ieškovės prašomas pakeisti 46.5 punktas neturėjo jokios įtakos Kreditavimo sutarties nutraukimui, taip pat jis nebėra aktualus ir negalioja po Kreditavimo sutarties nutraukimo. Ieškinio patenkinimas neturėtų jokios įtakos atsakovo teisei vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto, nes Kreditavimo sutartis išliktų nutraukta ir atsakovas turėtų teisę nukreipti į skolos išieškojimą pagal sutartį. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka jos reiškiamo reikalavimo. Preliminariai vertinant ieškovės ieškinio argumentus bei pateiktus įrodymus, akivaizdu, jog ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti ir negalės būti tenkinami, nes esant nutrauktai Kreditavimo sutarčiai, jos pakeitimas neįmanomas. Ieškovės nurodoma pasaulinė ekonominė krizė nevertintina kaip aplinkybė, įrodanti sutartinių prievolių pagal Kreditavimo sutartį pusiausvyros iš esmės pasikeitimą. Ieškovės siūlomi Kreditavimo sutarties pakeitimo būdai neatitinka CK 6.204 str. reikalavimų ir negali būti taikomi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-31 nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pakeisti Kredito sutarties 2009-08-05 susitarimo Nr. K-2500-2007-760/1 Bendrosios dalies 46.5 punktą, nustatant, jog iš esmės pablogėjus įkeistam turtui, sumažėjus įkeisto turto vertei dėl bankui įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertės pokyčių dėl objektyvių nuo šalių valios nepriklausančių priežasčių (pvz.: nekilnojamojo turto rinkos esminiai pokyčiai), ar kiekiui, įkeistas turtas sunaikinamas ar išeikvojamas, galimas priverstinis įsiskolinimo pagal sutartį išieškojimas iš Bankui įkeisto nekilnojamo turto atidedamas 5 metų terminui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo pakeisti sutarties sąlygas įsiteisėjimo arba šalių susitarimo pakeisti sutarties sąlygas dienos, t. y. bankas neturi teisės iki nustatyto termino pabaigos vykdyti priverstinio įsiskolinimo pagal sutartį išieškojimo iš bankui įkeisto nekilnojamojo turto. Laikoma, jog kredito ir turto rinkos vertės santykio pažeidimas išnyksta, jei kredito ir bankui įkeisto turto rinkos vertės santykis pasiekia sutartyje nurodytą. Taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui atlikti bet kokius vykdymo veiksmus, susijusius su įkeistu turtu. Byloje nustatyta, jog ieškovė su atsakovu 2007-12-10 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 2500-2007-760, pagal kurią atsakovas suteikė ieškovei 246177,02 eurų būsto paskolą nebaigto statyti gyvenamojo namo užbaigimui, o ieškovė įsipareigojo suteiktą kreditą grąžinti iki 2047-11-26, taip pat prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeitė žemės sklypą ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą. Susidūrusi su finansiniais sunkumais, ieškovė 2012-07-12 kreipėsi į atsakovą, prašydama atidėti kredito grąžinimą. Pakartotinai ieškovė kreipėsi į atsakovą 2013-02-26, prašydama arba pakeisti Kreditavimo sutarties sąlygas ir atidėti skolos mokėjimą 5 metams, arba leisti parduoti įkeistą turtą ieškovės surastam pirkėjui už kainą pagal pateiktus turto vertinimus. Ieškovei nevykdant sutarties sąlygų ir nemokant periodinių įmokų, atsakovas nuo 2013-03-11 vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį. Atsakovas taip pat kreipėsi į notarą, kuris 2013-07-05 atliko vykdomuosius įrašus dėl hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo išieškojimo.
Pagal CPK 587 straipsnio 8 punktą notaro vykdomieji įrašai yra vykdomieji dokumentai. Tačiau pagal CPK 650-651 straipsnių nuostatas, kad būtų pradėtas vykdymo procesas, notaro vykdomasis įrašas turi būti pateiktas antstoliui, kuris per tris darbo dienas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Tik antstoliui priėmus vykdomąjį dokumentą pradedami vykdomieji veiksmai. Taigi, vien notaro vykdomojo įrašo išdavimas nereiškia, jog yra pradėti vykdomieji veiksmai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas būtų pateikęs 2013-07-05 notaro vykdomuosius įrašus antstoliui, ir būtų pradėti vykdomieji veiksmai. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo argumentu, kad vien tik vykdomojo rašto išdavimas nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog ieškinyje yra reikalaujama pakeisti Kreditavimo sutarties sąlygą, tačiau pati Kreditavimo sutartis buvo nutraukta dar iki ieškinio pateikimo. Ieškinyje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, todėl nėra pagrindo ir taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemonės, kuriomis būtų draudžiama atsakovui siekti skolų pagal nutrauktą sutartį išieškojimo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.