Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Tomui Žukauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 149 straipsnio 1 dalį – 5 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - 5 metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. rugsėjo 11 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - 8 metai laisvės atėmimo.

Iki bausmės vykdymo pradžios nuspręsta palikti galioti G. R. kardomąją priemonę - dokumento paėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. spalio 13 d. apie 21.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, G. Č. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia įrėmė R. R. peilį į kaklą ir sudavė atbula ranka du smūgius į barzdą ir vieną smūgį į kaklą, kas sukėlė nukentėjusiajam R. R. fizinį skausmą.

2. Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. spalio 13 d. apie 21.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, G. Č. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. nustūmęs nukentėjusiąją G. Č. nuo įėjimo į jos butą durų, šiai pargriuvus, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t. y. rankoje laikydamas peilį ir sakydamas, kad tuoj papjaus, liepė G. Č. nusirengti ir atsigulti į lovą, jai atsigulus į lovą, rankomis praskėtė jos kojas, lietė G. Č. lyties organus, liepė liesti nukentėjusiajai jo lyties organus rankomis, po to, užlipo ant nukentėjusios ir savo rankų pagalba įvedė savo lyties organą G. Č. į makštį, taip atliko lytinį aktą prieš nukentėjusios valią , t. y., ją išžagino.

3. Kauno apylinkės teismas, priimdamas G. R. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo G. R. gynėja palaikė nuteistojo apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo G. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. R. veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, prašo ją švelninti bei grąžinti jo rūbus. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl bausmės

8. Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nuosprendį, baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo atžvilgiu pritaikyti tinkamai.

9. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

10. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas bausmę skiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas minėtas kitas bylos aplinkybes bei padaręs išvadą, kad kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, t. y. gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam G. R. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas ir paskyręs aiškiai neteisingą bausmę.

12. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę G. R., nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad G. R. padarė du nusikaltimus (nesunkų ir sunkų), praeityje teistas net 16 kartų (vyrauja teistumai už nusikalstamas veikas turtui ir turtinėms teisėms, tame tarpe ir už išžaginimą), administracine tvarka baustas, Akmenės rajono PSPC Psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse registruotas. Diagnozės: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Lengvas protinis atsilikimas. VĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriuje Marių sektoriuje 2017 metų laikotarpyje gydytas du kartus, diagnozė: F 10.8, F 10.2, F 70.1, Z91.5. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje nėra nustatyta G. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatytos net dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikos padarytos būnant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui ir būnant recidyvistu.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, G. R. ankstesni teistumai bei aplinkybė, kad dvi nusikalstamos veikos padarytos teistumui neišnykus, nepraėjus nė metams nuo paleidimo iš įkalinimo įstaigos, atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir šiuo metu nėra vertas teismo pasitikėjimo. Teismas pažymi, kad G. R. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, kaip jau minėta, praeityje net 16 kartų teistas, tad teistumai bei teisių suvaržymas ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo, kad jis ir toliau elgėsi neatsakingai, kad darė naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausią straipsnio dispozicijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kadangi anksčiau skirtos švelnesnės bausmės rūšys savo tikslų nepasiekė.

14. Įvertinus aukščiau paminėtas nuteistojo G. R. asmenybę bei veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant G. R. paskirtą bausmę buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą.

Dėl daiktų grąžinimo

15. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. R. taip pat prašo grąžinti jo rūbus. Iš byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad jame kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra nurodyti G. R. pateikti rūbai: vyriški sportiniai bateliai, pilkos spalvos vyriškos sportinės kelnės, melsvos spalvos vyriška striukė, juodos spalvos trumpikės, tamsios spalvos vyriški marškiniai, vyriškas bliuzonas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad netinkamai buvo išspręstas G. R. priklausančių nurodytų daiktų klausimas, neišklausyta jo nuomonė dėl pageidavimo ar nepageidavimo juos atsiimti, o nutarta, nuosprendžiui įsiteisėjus, šiuos daiktus sunaikinti, taip netinkamai išsprendžiant daiktų grąžinimo klausimą. Tai patvirtina teisiamojo posėdžio protokolas.

16. BK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis G. R. išreiškė prašymą grąžinti jam priklausančius rūbus, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas, nuteistajam G. R. grąžinant jam priklausančius rūbus.

Dėl kitų klausimų

17. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu yra priimtas, remiantis tik nukentėjusiosios parodymais, tačiau neatsižvelgiant į ekspertizės išvadą. Su šiuo apelianto argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Visų pirma, pažymėtina, kad nukentėjusio asmens parodymai yra vienas iš įrodymų šaltinių, grindžiant kaltinamojo kaltę. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiosios G. Č. parodymai dėl BK 149 straipsnio 1 dalyje jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos yra logiški, iš esmės sutampantys tiek duoti ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme. Byloje nėra nustatytas jos priešiškumas nuteistajam, siekis apkalbėti ar jam pakenkti, todėl teismas jos parodymais kaip patikimais ir neprieštaraujančiais įrodymų visumai, pagrįstai rėmėsi. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina nukentėjusiojo R. R. parodymai, liudytojos J. L. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G3026/2017 bei G3027/2017 t. 1 b. l. 177-178, 184), Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(6664)-IB1-1649 (t. 1 b. l. 190-196), daiktų apžiūros protokolas (t. 2 b. l. 6-11). Tuo remiantis, G. R. pagal BK 149 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu pagrįstai, remiantis ne tik nukentėjusiosios parodymais, bet ir byloje esančių įrodymų visetu.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios bei rezoliucinės dalies matyti, kad, apylinkės teismo vertinimu, ištyrus byloje esančius įrodymus, padaryta išvada, kad G. R. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų yra įrodyta ir jis pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei 149 straipsnio 1 dalį. Pabrėžtina, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje buvo perkeltas kaltinimas iš kaltinamojo akto, nurodant – kaltinamas tuo. Toks nusikalstamų veikų aprašymas aprašomosiose nuosprendžių dalyse formuluojamas, kai kaltinamasis yra išteisinamas, o šiuo atveju asmuo buvo pripažintas kaltu dėl dviejų nusikaltimų padarymo.

19. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Atsižvelgiant į šią įstatymo normą, iš nuosprendžio aprašomosios dalies nusikalstamų veikų aplinkybių aprašymo šalintinos frazės: ,,kaltinamas tuo, kad“, kadangi, kaip minėta, aprašomojoje dalyje turi būti nurodytos tik tos nusikalstamų veikų aplinkybės, kurios pripažįstamos įrodytomis.

20. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas), G. R. grąžinant jo rūbus bei iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalinant nurodytas formuluotes.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. sausio 16 d. nuosprendį pakeisti:

G. R. rūbus: vyriškus sportinius batelius, pilkos spalvos vyriškas sportines kelnes, melsvos spalvos vyrišką striukę, juodos spalvos trumpikes, tamsios spalvos vyriškus marškinius, vyrišką bliuzoną, saugomus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) – grąžinti G. R..

Iš Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti frazes - ,,kaltinamas tuo, kad“.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. sausio 16 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.