- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-18
- Bylos Nr.
- 2S-521-577/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31699-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- G. V., H. V.
- Ieškovas
- I. K.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovams G. V. ir H. V. dėl skolos išieškojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. D..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų G. V. ir H. V. 40 000 Lt skolos, 5 procentus metinių procesinių palūkanų ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2015-01-20 ieškovės I. K. atstovas advokato padėjėjas A. N. ir atsakovas G. V. pateikė teismui taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5760-910/2015 pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovams G. V. ir H. V. dėl skolos išieškojimo patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:
1. G. V. įsipareigoja sumokėti I. K. 25 000 Lt, kas atitinka 7240,50 EUR sumą.
2. G. V. įsipareigoja padengti 1 150 Lt I. K. patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas atitinka 333,06 EUR sumą.
3. Iš viso G. V. įsipareigoja I. K. sumokėti (1 ir 2 taikos sutarties punktai) 26 150 Lt, kas atitinka 7 573,57 EUR sumą.
4. Trečiame taikos sutarties punkte nurodytą sumą G. V. įsipareigoja sumokėti per trijų mėnesių terminą nuo šios taikos sutarties patvirtinimo dienos.
5. I. K. šioje byloje atsisako reikalavimo H. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)
Civilinė byla Nr. 2-5760-910/2015 pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovams G. V. ir H. V. dėl skolos išieškojimo buvo nutraukta bei buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas G. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas tvirtina, kad ginčijama nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nėra kompromiso, ši sutartis nebuvo sudaryta laisvo apsisprendimo būdu, todėl neatitinka tikrosios atsakovo valios. Pažymi, kad jis apskritai nėra skolinęsis iš ieškovės jokių pinigų. Pasak apelianto, taikos sutarties, kuri buvo pasiūlyta ieškovę atstovavusio advokato padėjėjo, tekstas yra klaidinantis, todėl atsakovas, kuris nebuvo atstovaujamos kvalifikuotų teisininkų, negalėjo suprati taikos sutarties esmės ir teisinių pasekmių. Be to, atsakovas savo atskirajame skunde išreiškia abejones ir dėl to, ar pačiai ieškovei apskritai yra žinoma, kad jos vardu buvo pareikštas ieškinys, o vėliau sudaryta taikos sutartis, kadangi ji niekada pati nedalyvavo teismo posėdžiuose.
Atsiliepimas
Ieškovė I. K. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad nesutinka su atsakovo atskiruoju skundu, prašė pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Tvirtina, kad taikos sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į abiejų šalių siūlymus. Pažymi, kad atsakovas, būdamas verslininkas, negalėjo nesuprasti apie ką bylos nagrinėjimo metu yra kalbama. Be to, nurodo, kad atsakovas pats apsisprendė nesinaudoti kvalifikuotų teisininkų paslaugomis, todėl jo atskirojo skundo argumentas, jog jis negalėjo suprati taikos sutarties sąlygų, nes nebuvo atstovaujamos teisininko, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Taip pat, ieškovė pažymi, kad ją šioje byloje atstovavo profesionalus teisininkas, o taikos sutartis buvo patvirtinta jos valia.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta tarp šalių pasirašyta taikos sutartis ir byla nutraukta, teisėtumas ir pagrįstumas.
Vadovaujantis CPK 140 str. 3 d., bet kurioje civilinio proceso stadijoje šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą ir užkerta jam kelią ateityje (CK 6.983 str. 1 d.). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str.). Taikos sutartį teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (CK 1.80 str., 1.81 str., 1.84 str., 1.86 str., 6.984 str., 6.986 str., CPK 42 str. 2 d.). CPK 42 str. 2 d. numatyta teismo pareiga nepriimti ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju teismo posėdyje bylos šalys paprašė teismo patvirtinti šalių sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį. Teismas, nenustatęs jokių imperatyvių įstatymo normų pažeidimo, skundžiama nutartimi šią taikos sutartį patvirtino, o civilinę bylą nutraukė. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta tarp šalių pasirašyta taikos sutartis, tvirtina, kad ji neatitinka tikrosios jo valios.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta šalių įrodinėjimo pareiga įpareigoja šalį įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai šalis remiasi CPK 182 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad pasirašydamas taikos sutartį ir prašydamas teismo ją patvirtinti jis buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų prasmės ar jų valdyti, arba kad suklydo ir šis suklydimas buvo esminis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pasirašytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra sudėtingos, yra aiškiai išdėstytos, todėl jų supratimui nebuvo reikalinga profesionalaus teisininko pagalba. Be to, pastebėtina, kad atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kuriomis apeliantas ginčija ieškinio pagrįstumą, nėra naujos, t. y. jomis jau buvo ginčijamas ieškinio pagrįstumas dar iki taikos sutarties pasirašymo.
Kaip matyti iš ginčijamos taikos sutarties turinio, šia sutartimi atsakovas įsipareigojo per tris mėnesius nuo Taikos sutarties patvirtinimo dienos ieškovei sumokėti 25 000 Lt (7 240,50 EUR) sumą ir padengti ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 1 150 Lt (333,06 EUR) (Taikos sutarties 1,2,3 ir 4 punktai). Tuo tarpu ieškovė penktu Taikos sutarties punktu atsisakė visų reikalavimų šioje byloje atsakovės H. V. atžvilgiu. Taigi, pagal sudarytą taikos sutartį, ieškovė prarado teisę reikalauti iš atsakovų likusios skolos, o atsakovas (apeliantas) įsipareigojo sumokėti mažesnę, nei ieškinyje prašė ieškovė, skolos sumą, t.y. 25 000 Lt ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, per trijų mėnesių terminą nuo Taikos sutarties patvirtinimo dienos. Esant nurodytoms aplinkybėms, atskirojo skundo argumentas, kad ginčijamoje taikos sutartyje nėra kompromiso, laikytinas nepagrįstu. Taip pat laikytinos visiškai nepagrįstomis ir atskirajame skunde dėstomos apelianto abejonės dėl to, ar pačiai ieškovei apskritai yra žinoma, kad jos vardu buvo pareikštas ieškinys, o vėliau sudaryta taikos sutartis, kadangi ji niekada pati nedalyvavo teismo posėdžiuose. Pažymėtina, kad ieškinį buvo pasirašiusi pati ieškovė, o vėliau, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme atstovavimo sutarčių pagrindu ją atstovavo advokato padėjėjas A. N. (b.l 61) bei advokato padėjėja L. S. (b.l. 73), todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti tuo, kad ginčijama Taikos sutartis buvo pasirašyta ieškovės valia.
Taip pat teismas nagrinėjamo klausimo kontekste atkreipia dėmesį, kad šiuo konkrečiu atveju taikos sutarties tvirtinimo klausimas buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka teismo posėdyje, kad šalys derybas dėl taikos sutarties sudarymo vedė ilgą laiką, kol galiausiai pasirašė taikos sutartį ir pateikė ją teismui, o iš teismo posėdžio įrašo matyti, jog pats atsakovas teismo posėdžio metu teismui nurodė, kad jam yra aiškios taikos sutarties pasirašymo pasekmės.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas neįrodė buvus jo valios trūkumų, pasirašant teismui pateiktą tvirtinti taikos sutartį (CPK 178 str.), o vėlesnis nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo tikslingumo pasikeitimas nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingas, todėl, remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.