Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-112/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-29
Bylos Nr.
1S-112/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Albinas Bielskis
Kaltinamasis
R. D.
Advokatai
Mansuras Muksinovas
Kategorijos
Byla Nr. 1S-112/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 29 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,gynėjui advokatui Mansurui Muksinovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. D. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2010 m. birželio 26 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 2 dalyje, t.y., jis 2007 m. liepos 10 d., apie 16.30 val., Kalvarijoje, Suvalkų gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, iš anksto susitaręs ir bendrai veikdamas su Ž. C. , L. G. , apgaule pasikvietė G. E. į automobilį „Mersedes Benz (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodydamas, jog reikia pasikalbėti, kuriame važiuojant keliu Kaunas – Marijampolė - Suvalkai, Kalvarijos savivaldybės ribose, panaudodami psichinį smurtą, grasino automobilyje turėtu peiliu nupjauti G. E. kojas, panaudoti fizinį smurtą - nuvežti į mišką ir sumušti bei Ž. C. panaudojant fizinį smurtą - suduodant ne mažiau 2 smūgius ranka G. E. į veidą, klausė kur namuose padėti pinigai, privertė nukentėjusįjį paskambinti E. M. , kad jis paimtų iš jo tėvo J. E. ir atvežtų jo namų raktą, kurį E. M. atvežė ir perdavė R. D. , kuris kartu su Ž. C. , palikę G. E. saugoti L. G. , išvažiavo E. M. priklausančiu automobiliu „BMW 525“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tariamai į G. E. namus, esančius Kalvarijos sav., Santakos k., ieškoti pinigų, tačiau jų tariamai neradę ir sugrįžę atgal, grasindami panaudoti fizinį smurtą - sumušti, privertė paskambinti savo broliui R. E. ir pasiskolinti 25000 Lt bei juos perduoti jam, tačiau R. E. neturėjus reikalaujamos pinigų sumos, o pasiskolinus tik 15000 Lt, užvaldė nukentėjusiojo 15000 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. E. 15000 Lt turtinę žalą.

Be to, R. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, t.y., jis, bendrai veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą užvaldyti T. Z. priklausančius pinigus, apgaulės būdu, t. y. pranešdamas T. Z. , kad jis galės įsigyti cigarečių su rusiškomis banderolėmis, 2007 m. liepos 24 d., apie 2 val. paskambino E. M. ir pasakė atvežti T. Z. į autobusų stotelę, prie sankryžos į Liudvinavą, kelyje Marijampolė-Kalvarija, Marijampolės sav., Turgalaukio k., kur, apie 3 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, panaudodami fizinį smurtą- suduodami vieną smūgį kumščiu į veidą T. Z. , prievarta jį įsisodino į automobilį „VW Transporter“, kurio valstybiniai numeriai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, užmetė jam ant galvos audeklą, grasindamas pistoletu, peiliu ir panaudodami fizinį smurtą - suduodamas nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, privertė nukentėjusįjį T. Z. paskambinti savo draugui E. M. , kad jis atvežtų piniginę su joje buvusiais pinigais, likusią jo automobilyje ir ją padėtų po E. M. automobilio „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio autobusų stotelėje ratu, iš kur juos paėmė R. D. ir tokiu būdu užvaldė nukentėjusiojo 32000 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. Z. 32000 Lt turtinę žalą.

Be to, R. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, t.y., jis 2007 m. rugpjūčio mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - 17,998 g heroino, kurią iki 2007 metų rugpjūčio 23 d. neteisėtai laikė motinos R. D. bute, esančiame Kalvarijoje, Vytauto g. 76, kol kratos metu narkotines medžiagas surado ir išėmė Kalvarijos policijos komisariato pareigūnai.

Kaltinamasis R. D. 2007 m. rugpjūčio 23 d. laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnio tvarka. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 2 mėnesiams, kurios terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartimi R. D. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismo nutartyje nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog R. D. kaltinamas padaręs labai sunkų ir du sunkius nusikaltimus, už kuriuos gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, nesaistomas tvirtais socialiniais ryšiais, nedirbantis yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios atsakomybės ir bausmės neišvengiamumą gali bėgti (slėptis) teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, yra pagrindas manyti, kad laisvėje kaltinamasis darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje, nurodytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kadangi anksčiau net 5 kartus teistas, o nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas R. D. šioje byloje, yra įtraukti į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą.

Šalies argumentai

Kaltinamasis R. D. skunde prašo paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, pakeisti į užstatą. Skunde nurodo, jog apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi teisminis bylos nagrinėjimas tęsiasi nepagrįstai ilgai, ko pasekoje yra pažeidžiami proceso koncentruotumo ir protingumo principai. Suimtas jis yra jau treji metai, todėl kiekviena laisvės atėmimo diena riboja jo galimybes įsitvirtinti visuomenėje. Taip pat nurodo, kad yra jauno amžiaus, turi gyvenimo draugę su kuria planuoja kurti šeimą, o pakeitus kardomąją priemonę, nesusijusia su laisvės atėmimu, turėtų galimybę įsidarbinti. Mano, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog jo atžvilgiu gali būti taikomos švelnesnės kardomosios priemonės.

Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė R. D. skundą atmesti, gynėjas – skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. D. skundas atmetamas.

Visų pirma, Apeliacinės instancijos teismas atkreipia kaltinamojo dėmesį į tai, kad negali būti tenkinamas jo prašymas pasiskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, pakeisti į užstatą. Aukštesnysis teismas, BPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, nagrinėja skundus dėl suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo. Pirmiau nurodyto straipsnio nuostatos nesuteikia aukštesniajam teismui teisės pakeisti suėmimą kita kardomąja priemone. Tokia teismų praktika įtvirtinta ir Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“, kurio 26 punkte nurodyta, jog išnagrinėjęs suimtojo skundą arba jo gynėjo skundą BPK 130 straipsnio tvarka, aukštesniojo teismo teisėjas gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį skirti suėmimą arba pratęsti jo terminą. Tačiau, aukštesniojo teismo teisėjas negali pakeisti paskirtos arba pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone. Tokie prašymai nagrinėjami pirmosios instancijos teisme BPK 139 straipsnio numatyta tvarka, kurio žinioje yra byla. Šiuo metu R. D. baudžiamoji byla yra Kauno apygardos teismo žinioje.

Kauno apygardos teismas 20010m. birželio 3 d. nutartimi kaltinamajam R. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 125 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų bei protingumo ir koncentruotumo principų nepažeidė. Suėmimas R. D. buvo pratęstas nustačius tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – bėgs (slėpsis) nuo teismo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – darys naujus, šio straipsnio 4 dalyje, nurodytus nusikaltimus.

BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo metu R. D. baudžiamoji byla, kaip jau buvo minėta, nagrinėjama Kauno apygardos teisme, todėl Apeliacinis teismas mano, jog byloje pakanka duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad R. D. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje. Tai patvirtina kaltinamojoje išvadoje nurodomi duomenys: kitų kaltinamųjų, liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai, kratos, daiktų apžiūros protokolai, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokoluose užfiksuoti duomenys, telefoniniai pokalbiai bei sujungimo duomenų analizės, specialistų išvados ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Kauno apygardos teismo išvada, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo R. D. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, galimo apkaltinamojo nuosprendžio įvykdymą.

R. D. kaltinamas padaręs labai sunkų ir du sunkius nusikaltimus, todėl, jei jo kaltė būtų įrodyta, grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Teismas pažymi, jog gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Taip pat iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis nesaistomas tvirtis socialiniais ryšiais, nes yra nevedęs, niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, yra be pastovios gyvenamosios vietos.

Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą apygardos teismas nustatė pagrįstai.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte išaiškinta, kad pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. D. praeityje net 5 kartus teistas. Šioje byloje kaltinamas labai sunkaus ir dviejų sunkių nusikaltimų padarymu, kurie yra numatyti BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Be to, viena, iš R. D. inkriminuojamų nusikalstamų veikų, padaryta bendrininkų grupe, jam būnat organizatoriumi. Šie duomenys patvirtina, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, todėl apygardos teismas pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą - pagrįstą manymą, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

R. D. skunde nurodo, kad yra jauno amžiaus, turi gyvenimo draugę su kuria planuoja kurti šeimą, o pakeitus kardomąją priemonę, turėtų galimybę įsidarbinti, tačiau šios aplinkybės, siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje, negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu.

Kaltinamasis skunde teigia, kad suimtas jau yra treji metai, o kiekviena laisvės atėmimo diena riboja jo galimybes įsitvirtinti visuomenėje. Teismas pažymi, kad šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra baigtas, baudžiamosios bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl kardomoji priemonė – suėmimas yra svarbi procesinė prievartos priemonė, nes taip siekiama užtikrinti netrukdomą bylos išnagrinėjimą teisme. Kitaip taikyti BPK 119 straipsnio nuostatų šiuo metu teismas neturi jokio pagrindo. Pažymėtina, kad maksimalus leistinas kaltinamojo buvimo suėmime terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje baudžiamojo proceso įstatymuose nėra konkrečiai apibrėžtas. Jis priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių: bylos sudėtingumo ir apimties, kaltinimų sunkumo. Teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga bylos vilkinimo šioje stadijoje nenustatė, todėl ilgai trunkantis R. D. suėmimo laikotarpis, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, šiuo metu dar yra pateisinamas.

Kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo tvarka pažeista nebuvo. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo R. D. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Albinas Bielskis