Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2015 m. gegužės 4 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. 2018 m. rugpjūčio 31 d. apie 19.40 val. A. B. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia tris kartus peiliu dūrė J. O. į kairę šlaunį, taip padarydamas jam durtinius-pjautinius kairės šlaunies sužalojimus, kairės šlauninės paviršinės venos pažeidimą, poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, kas dėl durtinio-pjautinio kairės šlaunies sužalojimo su kairės šlauninės paviršinės venos pažeidimu komplikavosi išoriniu kraujavimu, nukraujavimu, šoku po nukraujavimo ir taip sukėlė nukentėjusiajam J. O. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, D. B. 2018 m. rugpjūčio 31 d. apie 19.40 val. A. B. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia vieną kartą peiliu dūrė savo sutuoktinei V. B. į kairę šlaunį, taip padarydamas jai durtinę-pjautinę žaizdą kairės šlaunies užpakaliniame paviršiuje, taip sukeldamas savo šeimos narei V. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. B. kaltu prisipažino, gailisi nusikaltęs, savo poelgį vertina blogai ir paaiškino, kad įvykio metu laikinai gyveno pas draugą (duomenys neskelbtini). Grįžęs namo, pas draugą, pas kurį laikinai gyveno, rado lovoje gulinčius savo sutuoktinę ir J. O.. Jų paklausė kas vyksta, jie atsakė, kad ne jo reikalas. Jis buvo išgėręa, labai susijaudino, nuėjo į virtuvę, pasiėmė į peilį ir grįžo į kambarį. Gulinčiam J. O. dūrė 3 kartus, paskui dūrė stovinčiam, kai jis kėlėsi. V. B. dūrė vieną kartą dėl to, kad gulėjo su juo. Jei nebūtų vartojęs alkoholio, nebūtų taip įvykę. Viskas buvo „ant karšto“. Po įvykio kalbėjo su nukentėjusiaisiais, atsiprašė, jam atleido. Civilinį ieškinį ligonių kasai bandys atlyginti dalimis.

Nukentėjusieji V. B. ir J. O. kaltinamajam atleido, pretenzijų neturi.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, nepageidaujant įrodymų tyrimo, jis, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

2018 m. gruodžio 6 d. ikiteisminio tyrimo metu D. B. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesį laikinai gyveno pas A. B., žmona V. B. kartu negyveno, ji nuomojosi kambarį kitu adresu. Ji tik kartais ateidavo. 2018 m. rugpjūčio 31 d., apie 17 val. paskambino V. ir pasakė, kad yra pas jį ir laukia grįžtančio. Dirbo statybose pagalbiniu darbininku, po darbo išgėrė alkoholio ir grįžo į tuos namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno. Grįžo apie 19.40 val. Įėjęs į kambarį, pamatė, kad žmona V. B. guli lovoje, maigo savo telefoną, o šalia jos guli namo šeimininko pusbrolis J. O., kuris buvo apsikabinęs V.. Jie abu buvo neblaivūs. Iš anksčiau buvo girdėjęs kalbų, kad V.su J. bendrauja, visur kartu važinėja, todėl labai supyko, paklausė, kas čia darosi, ką jie čia veikia. J. atsakė, kad ne jo reikalas. Tada nuėjo į virtuvę, iš peilių dėklo, kuris buvo ant virtuvinio stalo, paėmė virtuvinį peilį, pribėgo prie gulinčio J. ir tris kartus peiliu dūrė jam į kairės kojos šlaunį. Jis pradėjo rėkti „gelbėkit“ ir išbėgo į lauką. Tada atsisuko į V. ir jai tuo pačiu peiliu vieną kartą įdūrė į kairę šlaunį. Peilį nunešė atgal į virtuvę, paliko ar tai ant stalo, ar ant šaldytuvo, gerai neatsimena. Tada išbėgo į lauką ir pamatė, kad išėjusi J. mama ir žmona, o J. vis šaukė „gelbėkit“. Išėjo iš kiemo ir ėjo gatve, ketino eiti pas kurį nors draugą, eidamas sutiko policijos pareigūnus, kurie sulaikė ir uždarė į areštinę. Žino, kad savo veiksmais J. O. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, o žmonai - nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl to nuoširdžiai gailisi, pažada ateityje nenusikalsti. Kai J. ir V. įdūrė peiliu, kambaryje be jo ir jų nieko nebuvo, to niekas nematė. Dėl padaryto kūno sužalojimo žmonos V. B. atsiprašė, ji lygtai atleido (b. l. 126, 127).

Nukentėjusioji V. B. 2018 m. rugpjūčio 31 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d., apie 17 val. ji nuėjo į svečius pas A. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Atėjo kartu su jo pusbroliu J. O., su kuriuo prieš tai susitiko prie parduotuvės „Maxima“. J. O. gyvena tuo pačiu adresu kaip ir A. B., tik kitame, greta esančiame name. A. B. namuose, kambaryje gėrė alų. Apie 19.40 val., pritrūkus alaus, A. B. išėjo į parduotuvę nupirkti dar. Maždaug po 10 min. į namus netikėtai atėjo jos sutuoktinis D. B.. Jis galimai žinojo, kur ji yra, nes abu ten lankydavosi. Įėjęs sutuoktinis pradėjo rėkti, priekaištauti neva ji jam neištikima su J. O.. Ką tiksliai sakė, nesuprato. Sutuoktinis nubėgo į virtuvę ir netrukus grįžo nešinas virtuviniu peiliu. Jis staiga peiliu dūrė J. O. į koją. J. O. atsistojo ir rėkdamas išbėgo iš namo. Tada sutuoktinis tuo pačiu peiliu įdūrė jai į kairės kojos šlaunies užpakalinę dalį. Sužalojęs nieko nesakė ir iš karto pasišalino. Kambaryje buvo daug kraujo, nes J. O. labai kraujavo. Jo žmona iškvietė pagalbą. Netrukus atvykusi policija sulaikė jos sutuoktinį, o ją ir J. O. greitosios medicinos pagalbos automobilis išvežė į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių (b. l. 59, 60).

2018 m. rugsėjo 20 d. papildomai apklausta V. B. parodė, kad savo ankstesnius parodymus prisimena, juos visiškai tvirtina. Papildomai nori pareikšti, kad D. B., sužalodamas, padarė fizinės ir moralinės žalos, todėl prašo šiame ikiteisminiame tyrime pripažinti nukentėjusiąja. Turtinė žala nepadaryta, todėl civilinio ieškinio byloje nereiškia. 2018 m. rugpjūčio 31 d. policijos pareigūnai įteikė užduotį nuvykti pas teismo medicinos specialistus dėl kūno sužalojimo sunkumo nustatymo. Pas specialistus dar nenuvyko. Pažada ryt nuvykti. Taip pat papildo, kad nematė, kur D. B. numetė peilį, kuriuo vieną kartą įdūrė į kairės kojos šlaunį. Sėdėjo užsiėmusi už žaizdos, buvo šokas. Su D. B. kartu jau negyvena nuo 2018 birželio mėnesio pabaigos, tikslios datos neatsimena. Šiuo metu ruošiasi skyrybų procesui. Mano, kad D. B. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, prisiglaudžia tai pas vieną draugą, tai pas kitą. (b. l. 61, 62).

Nukentėjusysis J. O. 2018 m. rugsėjo 7 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. B. pažįsta apie 30 metų, užaugę tame pačiame kaime. 2018 m. rugsėjo 31d., apie 17 val. Kauno m., Medekšinės g. prie parduotuvės „Maxima“, eidamas su pusbroliu A. B., susitiko V. B.. Ar V. buvo išgėrusi, ar ne, neatsimena. Pats jau buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, A. buvo blaivus. Visi parėjo į A. namus, esančius tame pačiame kieme, kaip ir jo namai – Kauno m., (duomenys neskelbtini). Pas A. visi gėrė alų. Apie 19.40 val., kol dar parduoda alkoholį, A. B. nuėjo į „Maximą“ dar parnešti alaus. Kai jis išėjo, atsigulė pagulėti, kadangi jautėsi itin neblaivus. Gal ir V. prigulė šalia. Praėjus nedaug laiko, tiksliai neatsimena kada, pajuto smūgį į kairę koją, kai atsibudo, pamatė, kad peiliu pradurta koja. Iš karto pašoko ir išbėgo į kiemą. Prieš išbėgant, pamatė, kad pas A. namuose stovi D. B.. Ar turėjo rankose peilį, ar ne, nespėjo pamatyti. Ar buvo blaivus, ar ne, taip pat nepamatė. Išbėgęs iš namo, bėgo link savo namų apie 15 metrų, sušuko „mama“ ir parkrito. Greičiausiai prarado sąmonę. Žino, kad greitąją medicininę pagalbą iškvietė žmona V. O.. Atsigavo Kauno klinikose. Klinikose sanitaras pasakė, kad yra atvežta peiliu sužalota V. B.. Suprato, kad D. B. sužalojo ir ją. Kaip buvo sužalota V., nematė. Kai jį ir V. D. B. sužalojo, A. B. namuose nebuvo, nebuvo ir kitų pašalinių asmenų, niekas to nematė. Klinikose operavo, po to dvi dienas gulėjo palatoje. Po to grįžo namo toliau gydytis ambulatoriškai, šiuo metu turi nedarbingumą. Kas antrą dieną vaikšto į perrišimus Šilainių poliklinikos filiale, esančiame Kauno m., Chodkevičių gatvėje. Šiuo nusikaltimu padaryta fizinė, moralinė žala, dėl to prašo pripažinti nukentėjusiuoju. Turtinė žala nepadaryta, todėl civilinio ieškinio byloje nereiškia. Su gauta užduotimi kūno sužalojimo laipsniui nustatyti nuvyks pas teismo medicinos specialistus (b. l. 65, 66).

Liudytoja V. O. 2018 m. rugpjūčio 31 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su sutuoktiniu J. O., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu esančiame kiemo name gyvena sutuoktinio pusbrolis A. B., gim. 1969 m., kuris nuolat girtuokliauja, pas jį į namus vis eina asocialūs asmenys. 2018 m. rugpjūčio 31 d., apie 6.30 val. išėjo į darbą, sutuoktinis namuose miegojo. Apie 19.20 val. grįžo po darbo į namus. Namo pusrūsyje, esančiame kambaryje, gėrė kavą. Apie 19.30 val. matė, kaip A. išėjo iš savo namų. Jo namų durys nerakinamos. Netrukus į kiemą pro vartus, esančius iš (duomenys neskelbtini), atėjo vienas nežinomas vyras, bet yra jį mačiusi anksčiau, jis lankęsis pas A.. Vyras vidutinio sudėjimo, daugiau nieko neįsidėmėjo, jis buvo su šunimi. Jis įėjo į namus pas A.. Netrukus pamatė, kad iš A. namo išeina sutuoktinis, pamanė, kad girtas. Būdama pusrūsio kambaryje, išgirdo, kaip sutuoktinis šaukė „mama“. Išėjo į kiemą pažiūrėti. Kieme ant trinkelių rado gulintį vyrą, kuris buvo sąmoningas, kruvinas, kraujavo kairė koja. Vyras nieko nesakė, pati iškvietė greitąją medicininę pagalbą ir laukė (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kada A. grįžo į namus, nežino. Laukiant greitosios, gatvėje praėjo nepažįstama moteris, pasirodė,kad ji išėjo iš kiemo. Vėliau sužinojo, kad buvo sužeista ir moteris. Dėl ko kilo konfliktas, nežino, jokio triukšmo negirdėjo, kas ir kaip sužalojo jos vyrą, nežino. Kada pasišalino vyras su šunimi, nežino, nematė (b. l. 71).

2018 m. rugpjūčio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrint geltono medinio namo kiemą, ant grindinio, vedančio link mūrinio namo, matomos raudonos spalvos dėmės. Apžiūrint namą, virtuvėje ant spintelės, šalia šaldytuvo mediniame padėkle rastas 27 cm ilgio peilis, medine rankena su raudonos spalvos dėmėmis. Peilis paimtas apžiūrint įvykio vietą. Kambaryje ant grindų bei ant lovos matomos raudonos spalvos skysčio dėmės (b. l. 11-24).

2018 m. spalio 23 d. peilio apžiūros protokolu, pasitelkiant specialistą R. Ž., apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis – 273 mm ilgio peilis, geležtės ilgis 150 mm, 36,5 mm pločio ir 1,6 mm storio. Peilis buitinės paskirties ir prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas (b. l. 35, 37).

2018 m. rugpjūčio 31 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad D. B. pateikė savo šortus, avėtus nusikalstamos veikos padarymo metu (b. l. 39, 40).

2018 m. spalio 10 d. daiktų apžiūros protokolu, šortai apžiūrėti kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir nustatyta, kad apžiūrimi įtariamojo D. B. šortai yra mėlynos spalvos, šonuose su baltos spalvos intarpais bei raudonos spalvos juostelėmis. Šortai pagaminti iš sintetinio audinio, dėvėti, purvini. Ant šortų dešinės klešnės baltos spalvos intarpo matomos rusvos spalvos dėmės. Apžiūrėjus šortus, ant jų daugiau ikiteisminiam tyrimui naudingų pėdsakų nėra (b. l. 41-43).

Specialisto išvadoje Nr. G2943/2018(02) nurodyta, kad V. B. konstatuota durtinė pjautinė žaizda kairės šlaunies užpakaliniame paviršiuje. Sužalojimas padarytas aštriu, duriančių pjaunančių savybių daiktų paveikus kairės šlaunies užpakalinį paviršių, vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018 m. rugpjūčio 31 d. Sužalojimas negalėjo būti padarytas krintant, spiriant, smūgiuojant rankomis (b. l. 50).

Specialisto išvadoje Nr. G2767/2018(02) nurodyta, kad J. O. konstatuoti durtiniai- pjautiniai kairės šlaunies sužalojimai, kairės šlauninės paviršinės venos pažeidimas, poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, padarytos aštriu, duriančiu-pjaunančiu daiktu, trimis trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl durtinio-pjautinio kairės šlaunies sužalojimo su kairės šlauninės paviršinės venos pažeidimu, kas komplikavosi išoriniu kraujavimu, nukraujavimu, šoku po nukraujavimo, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 53, 54).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 11126 2018 m. rugpjūčio 31 d., 20.54 val. D. B. nustatytas 2.91 promilių girtumas (b. l. 93).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad D. B. pareikštas kaltinimas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo J. O. ir nežymaus sveikatos sutrikdymo savo sutuoktinei V. B. pasitvirtino.

Kaltinamasis D. B. dėl J. O. sunkaus sveikatos sutrikdymo bei savo sutuoktinės V. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo savo kaltę visiškai pripažino, paaiškino, kad tokiam jo elgesiui įtakos turėjo jo girtumas bei tai, kad rado savo sutuoktinę kartu su J. O. pas savo draugą A. B., pas kurį jis laikinai gyveno, ant vienos lovos. Tai sukėlė jo įtūžį, dėl ko jis pasiėmęs iš virtuvės peilį, juo tris kartus dūrė J. O. į koją ir vieną kartą peiliu į koją dūrė V. B.. Analogiškai įvykio aplinkybes paaiškino ir nukentėjusieji J. O. ir V. B.. Kad abu nukentėjusieji buvo sužaloti būtent tokiu būdu – peiliu, patvirtina ir teismo medicinos specialistų išvados, kurioje nurodyta, jog V. B. konstatuota durtinė pjautinė žaizda kairės šlaunies užpakaliniame paviršiuje, sužalojimas padarytas aštriu, duriančių pjaunančių savybių daiktų paveikus kairės šlaunies užpakalinį paviršių, vienu trauminiu poveikiu ir kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. O J. O. konstatuoti durtiniai- pjautiniai kairės šlaunies sužalojimai, kairės šlauninės paviršinės venos pažeidimas, poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, buvo padaryti aštriu, duriančiu-pjaunančiu daiktu, trimis trauminiais poveikiais. Durtinis-pjautinis kairės šlaunies sužalojimas su kairės šlauninės paviršinės venos pažeidimu komplikavosi išoriniu kraujavimu, nukraujavimu, šoku po nukraujavimo, dėl ko ir buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas.

L. V. O. parodymai patvirtina, kad nors ji ir nematė paties įvykio aplinkybių, tačiau po įvykio kieme išgirdo vyro pagalbos šauksmą, rado jį sužalotą ir iškvietė medicininę pagalbą.

Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog D. B. durdamas peiliu tiek J. O., tiek V. B., suvokė, jog atlieka veiksmus, keliančius pavojų nukentėjusiųjų sveikatai, numatė, kad durdamas peiliu, neabejotinai juos sužalos ir to siekė, tai yra, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į D. B. veiksmais sukeltus padarinius, tai yra, sunkų J. O. sveikatos sutrikdymą bei sutuoktinės V. B., pagal BK 248 straipsnio 2 dalies nuostatas – kaltinamojo šeimos narės, nežymų sveikatos sutrikdymą, kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami kaip baigti nusikaltimai, numatyti BK 135 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš kaltinamojo parodymų ir įvykio aplinkybių galima spręsti, jog jis taip pasielgė išprovokuotas nukentėjusiųjų – sutuoktinę rado su draugo giminaičiu lovoje, namuose, kuriuose jis pats (D. B.) buvo laikinai apsigyvenęs. Teismo vertinimu, visos situacijos kontekste būtent nukentėjusios V. B. provokuojantis elgesys – atėjimas į namus, kuriuose laikinai buvo apsistojęs jos sutuoktinis D. B., atsigulimas į lovą, kurioje gulėjo ir J. O. (kaltinamojo draugo giminaitis), kaltinamajam sugrįžus ir tokį vaizdą pamatyti nesitikint, iššaukė kaltinamojo ypatingai aštrią reakciją. D. B., panaudodamas peilį nukentėjusiesiems žaloti, priėmė neadekvatų sprendimą, bet, kartu pažymėtina, jis nesitaikė į gyvybiškai svarbias vietas, jiems peiliui dūrė į kojas ir atsitiktinai J. O. pateikė į stambiąją kraujagyslę. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis D. B. su V. B. kartu negyveno, jis buvo teistas 2015 m. gegužės 4 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl V. B. sužalojimo, tokiu būdu, išeidamas atskirai gyventi, nors santuoka dar nebuvo nutraukta, jis vengė jų tarpusavio konfliktų ir iš to sekančių pasekmių. Nukentėjusioji V. B. tokias kaltinamojo pastangas su ja nesusitikti ir nebendrauti ne tik ignoravo, bet savo veiksmais, aptariamo įvykio metu kaltinamojo D. B. atžvilgiu, elgėsi žeminančiai ir įžeidžiai. Dėl šių aplinkybių, teismo vertinimu, pripažįstama kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios V. B. elgesys. Tačiau, teismo nuomone, kaltinamojo elgesį šioje situacijoje iš dalies įtakojo ir jo girtumas, kuris pripažintinas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Bausmės skyrimas

D. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios V. B. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kaip minėta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, taip pat nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 10 metų, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmę D. B., teismas įvertina tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos – viena sunkiam, kita – nesunkiam nusikaltimams, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimai baigti, į dvi atsakomybę lengvinančias ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Į tai, kad nukentėjusieji atleido kaltinamajam, pretenzijų neturi. Vertinant D. B. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas antrą kartą, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui už tyčinį nesunkų nusikaltimą, tačiau jau būdamas atlikęs Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtąją viešųjų darbų bausmę bei skirtus įpareigojimus. Ankstesni teistumai išnykę. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, bausmės tikslai siekiant sulaikyti tokį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytas nusikalstamas veikas bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, šiuo atveju gali būti pasiekti tik paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamajam D. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 118-120). Laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d., 20.15 val. iki 2018 m. rugsėjo 2 d., 11.05 val. (b. l. 95) įskaitytinas į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką (BK 66 straipsnis).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 310,88 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 139-143). Savo ieškinį grindė tuo, kad nukentėjusysis J. O. pateikė nedarbingumo pažymėjimus už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. Bylos duomenimis nustatyta, jog dėl D. B. kaltės J. O. buvo padaryta žala sveikatai, dėl kurios jam buvo skirta minėto dydžio ligos išmoka.

Pagal LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, juridiniai arba fiziniai asmenys ,<...> kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta turtinė žala fondui, privalo žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalimi žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytasis atvejais ir neturtinė žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Pagal LR Civilinio kodekso 6.290 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatas, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

Įvertinus teisinį reglamentavimą bei baudžiamosios bylos duomenis, darytina išvada, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius turi teisę pareikšti civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje, o D. B., tyčiniais nusikalstamais veiksmais sutrikdžius nukentėjusiosios J. O. sveikatą, kyla pareiga atlyginti ieškovui padarytą turtinę žalą, susijusią su ligos išmokomis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys pagrįstas į bylą pateiktais nedarbingumo pažymėjimais bei pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas (b. l. 140-143), ir laikytina, kad ieškinys įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis ir kaltinamojo D. B. šortai, 5 vokai su tyrimui reikšminga medžiaga, perduoti saugoti Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Materialiojo aprūpinimo poskyriui nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kompaktinė plokštelė su fotonuotraukomis prie įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 23) paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalies– laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, bausmes subendrinti jas apimant, ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti galutinę bausmę 2 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d., 20.15 val. iki 2018 m. rugsėjo 2 d., 11.05 val. (dvi paras).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš nuteistojo D. B. 310,88 eurų turtinės žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (kodas 188677437) AB „Luminor Bank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį ir kaltinamojo D. B. šortus, 5 vokus su tyrimui reikšminga medžiaga, saugomus Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Materialiojo aprūpinimo poskyryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, kompaktinę plokštelę su fotonuotraukomis, esančią bylos medžiagoje prie įvykio vietos apžiūros protokolo, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.