Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Rotušės a. 10“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Medžiotojų užeiga“ atstovo advokato V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17558-199/2016 pagal ieškovių Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Rotušės a. 10“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Medžiotojų užeiga“ patikslintą ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl patalpų pripažinimo bendrojo naudojimo objektais, dėl priėmimo-perdavimo akto pripažinimo iš dalies negaliojančiu bei ginčo patalpų perdavimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Meno mūza“, A. Č., R. M., S. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama byla pagal ieškovių Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Rotušės 10“ ir UAB „Medžiotojų užeiga“ patikslintą ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl patalpų pripažinimo bendrojo naudojimo objektais, dėl priėmimo-perdavimo akto pripažinimo iš dalies negaliojančiu bei ginčo patalpų perdavimo.

2. Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 4 d. nutartimi patenkino ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė areštuoti negyvenamąsias patalpas - 14,97 kv. m. patalpas, pažymėtas indeksu 6-1, 1,25 kv. m. patalpas, pažymėtas indeksu 6-5, ir 15,36 kv. m. patalpas, pažymėtas indeksu 9-17, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) esančias (duomenys neskelbtini) priklausančias Kauno miesto savivaldybei, uždraudžiant sudaryti šio turto nuosavybės perleidimo sandorius ar kitaip jį apsunkinti.

3. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė: 1. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; 2. Laikinųjų apsaugos priemonių nepanaikinus, taikyti 327 000 Eur dydžio atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 13 d. nutartimi nutarė iš dalies sutikti su atsakovės Kauno miesto savivaldybės atskiruoju skundu ir įpareigojo ieškoves galimų, atsakovių nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2016 m. liepos 4 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, atlyginimo užtikrinimui įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 135 000 Eur sumą arba pateikti 135 000 Eur sumai banko garantiją per 30 dienų nuo nutarties įteikimo dienos, priešingu atveju taikytos 2016 m. liepos 4 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos.

5. Teismas nustatė, kad ginčo turtą aukcione atsakovė pardavė už 327 000 Eur, o pradinė ginčo turto pardavimo kaina buvo 192 000 Eur. Teismas, įvertinęs tai, kad net ir atmetus ieškinį bei varžytinių laimėtojui atsisakius nupirkti ginčo turtą, atsakovė nuosavybės į ginčo turtą neprarastų, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės galimų nuostolių suma yra lygi skirtumui tarp didžiausios varžytinėse pasiūlytos kainos ir pradinės (minimalios atsakoves tenkinusios kainos), t. y. 135 000 Eur.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskirajame skunde ieškovių atstovas prašė Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutarties dalį, kurioje buvo tenkintas atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti atsakovės prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1. Teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti atsakovės prašymo, nes tarp taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovės nurodytų galimų nuostolių neegzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys;

1.2. Atsakovės turtinių teisių suvaržymą lėmė ne ieškovių pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinimas, bet pats ginčo pobūdis ir objektas, kadangi teismas dar iki ieškovių prašymo patenkinimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (2016 m. liepos 4 d.), CPK 137 str. 6 d. nustatyta tvarka, viešojo registro tvarkytojui pateikė pranešimą (2016 m. birželio 28 d.) dėl su nekilnojamuoju turtu iškeltos bylos, kurio įregistravimas viešajame registre (2016 m. birželio 29 d.) pats savaime ir apriboja daikto savininko teises sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo sandorį, kuriam reikalinga notarinė forma.

1.3. Atsakovė, dar iki aukciono žinodama apie ginčo nekilnojamojo daikto suvaržymus, nesustabdydama aukciono elgėsi nesąžiningai ir nerūpestingai. Tokiais savo veiksmais atsakovė pati sukėlė savo nuostolių atsiradimo grėsmę.

7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė negautų 327 000 Eur pajamų pagal teisėtai įvykusį ginčo nekilnojamojo daikto aukcioną.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

9. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties dalies, kuria ieškovės įpareigotos užtikrinti atsakovės nuostolių galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Pagal CPK 146 straipsnio 1 dalies nuostatą šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo, per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą. Toks atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Nurodytos teismo taikomos priemonės paskirtis – užtikrinti nuostolių, kurie gali būti patirti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą. Akivaizdu, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, dėl jų paprastai patiriama tam tikrų suvaržymų ir dėl to gali atsirasti nuostolių. Taikant galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, tokie nuostoliai turi būti realiai prognozuojami, ir įrodyti, t. y. šalis, prašanti taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, privalo pateikti įrodymus, kad būtent dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo ji patirs tam tikrų nuostolių ir jų atlyginimas gali būti apsunkintas, nurodant preliminarių nuostolių dydį, jų apskaičiavimą bei ir kitos šalies finansinį nepajėgumą tuos nuostolius atlyginti. Taigi tam, kad taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, būtinos dvi sąlygos – nuostoliai, galintys atsirasti, ir jų atlyginimo apsunkinimas. Tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

11. Bylos medžiaga patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštuotos negyvenamosios patalpos - 14,97 kv. m. patalpos, pažymėtos indeksu 6-1, 1,25 kv. m. patalpos, pažymėtos indeksu 6-5, ir 15,36 kv. m. patalpos, pažymėtos indeksu 9-17, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo patalpos), priklausančios atsakovei Kauno miesto savivaldybei, uždraudžiant sudaryti šio turto nuosavybės perleidimo sandorius ar kitaip jį apsunkinti.

12. Atsakovės Kauno miesto savivaldybės prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo buvo grindžiamas tuo, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neįvyktų ginčo patalpų pirkimo - pardavimo sandoris ir atsakovė negautų 327 000 Eur pajamų.

13. Kauno apylinkės teismas, priėmęs ieškovių patikslintą ieškinį dėl ginčo patalpų pripažinimo bendrojo naudojimo objektais, dėl priėmimo-perdavimo akto pripažinimo iš dalies negaliojančiu bei ginčo patalpų perdavimo, CPK 137 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, 2016 m. birželio 28 d. pranešimu viešo registro tvarkytojui pranešė apie civilinės bylos, susijusios su nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad minėto pranešimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2016 m. birželio 29 d. padarytas įrašas apie civilinės bylos iškėlimą, susijusią su nekilnojamuoju daiktu - patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

14. Notariato įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai. Notaras, atlikdamas jam įstatymo nustatytas funkcijas, privalo užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1 d.). Atsižvelgiant į Notariato įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2016 m. birželio 29 d. įrašu Nekilnojamojo turto registre, patvirtinančiu juridinį faktą apie egzistuojantį teisminį ginčą dėl ginčo patalpų, yra eliminuojama galimybė notariškai patvirtinti ginčo patalpų pirkimo-pardavimo sandorį. Ginčo patalų pirkimo-pardavimo sandoriui yra privaloma notarinė forma, kurios nesilaikymas daro sandorį negaliojantį (CK 6.393 str. 1-2 d.).

15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad atsakovės teisių sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo sandorį suvaržymą nulėmė ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, o juridinio fakto apie iškeltą bylą, susijusią su ginčo patalpomis, įregistravimas Nekilnojamojo turto registre 2016 m. birželio 29 d. dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2016 m. liepos 4 d. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tarp atsakovės nurodytų galimų nuostolių ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys neegzistuoja.

16. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės Kauno savivaldybės prašymas atmetamas (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p.).

17. Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys į tai, kad nepaisant to, jog atsakovės prašymas dėl nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo buvo įrašytas 2016 m. liepos 11 d. atskirajame skunde dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nutarties, minėtas prašymas nėra atskirojo skundo dalykas, todėl yra išnagrinėtas atskirai nuo atskirojo skundo. Byloje nėra duomenų apie pirmosios instancijos teismo atliktus CPK 334 straipsnio 2 dalyje nustatytus procesinius veiksmus su atsakovės 2016 m. liepos 11 d. atskiruoju skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nutarties.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutarties dalį dėl nuostolių atlyginimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovės Kauno savivaldybės prašymą dėl nuostolių atlyginimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.