- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-08-01
- Bylos Nr.
- A6.-13-1170/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01216-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Pažeidėjas
- A. M.
administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. M. ir jo įgaliotam atstovui advokatui A. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius finansinius įsipareigojimus (duomenys neskelbtini), nesant galimybės atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą (pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo) ar imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo, šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymas) 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 1 bei 2 punktuose numatytos pareigos neįvykdė ir nesiėmė veiksmų, siekiant atkurti įmonės mokumą, ar į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini) nesikreipė.
Teismo posėdžio metu A. M. nurodė, kad rašytiniuose paaiškinimuose, minimose datose, du mėnesius nuo (duomenys neskelbtini) jis sirgo. Pridėti nedarbingumo išrašai. Paskui dėl įmonės finansinės sudėtingos situacijos buvo nemokamose atostogose. Tam, kad kreiptis į teismą dėl bankroto bylos, reikėjo paruošti visą balansą ir finansinę atskaitomybę. Tuo metu neveikė kasos modeliai, su kuriais įmonė dirbo, dėl to negalėjo to padaryti. Kai sugebėjo tai padaryti, sumokėjo per akcininkus. Akcininkai sumokėjo skolą įmonei. Tada sutvarkė buhalterė atskaitomybę, balansus ir tada jau jie kreipėsi dėl nemokumo proceso. Bendrovėje jis pradėjo dirbti nuo pradžių – nuo (duomenys neskelbtini), tačiau jis vadovu buvo ne iš pradžių. Pripažįsta, kad bendrovė skolinga valstybei. Viskas prasidėjo dėl Covid-19 pandemijos, vėliau prasidėjo karas Ukrainoje, ko pasėkoje (duomenys neskelbtini) srautai sumažėjo. Reikėjo mokėti nuomą. Jis žinojo apie (duomenys neskelbtini) sprendimus, juos gaudavo, vėliau buvo nedarbingume. Jo vadovaujama bendrovė ėmėsi priemonių, bandė rasti investuotoją, kadangi įmonė buvo veikianti. Jis galvojo, kad tikrai bus proga pasidengti visas skolas. Galimai buvo siunčiami raštai (duomenys neskelbtini), bet dabar nepatikslins. Įmonė negalėjo gauti buhalterinės paslaugos dėl buhalterinės sistemos, kuri sujungta su kasos moduliais, kurie neveikė tinkamai (b. l. 121-123).
Teismo posėdžio metu A. M. įgaliotas atstovas advokatas A. G. nurodė, kad jis atstovavo šią įmonę nuo pat įsteigimo, todėl pakankami gerai žino įmonės situaciją. (duomenys neskelbtini) buvo tikrai unikalus ir sėkmingas. Turėjo plėtrą, atsidarė (duomenys neskelbtini). Prasidėjus Covid-19 pandemijai, atsiradus kitoms priežastims, susijusiomis su (duomenys neskelbtini), įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad ta vieta turėjo atskirą vadybininkę, kuri (duomenys neskelbtini) dirbo toje vietoje. Covid-19 pandemijos metu buvo sudarytos mokesčių atidėjimo sutartys ir jos buvo vykdomas. Nuo (duomenys neskelbtini) visi įsipareigojimai buvo pilnai įvykdyti. Jie buvo įvykdyti įmonei gavus papildomų lėšų, ieškant investuotojų. Buvo tikima, kad šią įmonę galima tikrai atgaivinti ir jis asmeniškai direktoriaus įmonės pavedimu ieškojo investuotojų. Pradžia buvo kaip ir sėkminga bei atrodė, kad įmonė gali tęsti veiklą. Tačiau elektros kainos tuo metu išaugo, augo darbo užmokestis, taip pat maži (duomenys neskelbtini) srautai. (duomenys neskelbtini) neginčija tos aplinkybės, kuri yra nurodyta ANK straipsnio dalyje, kad nebuvo pažeistas kreditorinių reikalavimų eiliškumo pažeidimas. Lėšos, kurios ateidavo į įmonę, būdavo paskirstomos pradžiai valstybės biudžetams ir darbuotojams. (duomenys neskelbtini) verslas, kuris yra pakankamai automatizuotas apskaitos prasme, yra labai susijęs su programine įranga. Programinės įrangos tiekėjai šiek tiek piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi. Nepaisant to, kad licencijos yra įsigyjamos ir apmokamos iš karto, skaičiuojamas aptarnavimo mokestis, kuris dažniausiai yra santykinai nedidelis, tačiau, jeigu įmonėje nėra pinigų, tai ta skola 235 Eur ir buvo ta priežastis, kodėl nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nebuvo prieigos prie sistemos. Nors (duomenys neskelbtini) atstovai teigia, kad jie neblokuoja prieigos, tačiau jie neatblokavo prieigos. Kai buvo sumokėta 235 Eur skola iš akcininkų lėšų, buvo atnaujinta buhalterinė įmonė, nors jai taip pat buvo įsiskolinimas. Po (duomenys neskelbtini) buvo paruošta atskaitomybė ir pateikta VĮ „Registrų centras“. Su (duomenys neskelbtini) A. M. kaip ir nekontaktavo. Nors raštai ateidavo per buhalterinę įmonę, neginčija, kad raštai buvo žinomi. Buvo daromi veiksmai, kad būtų atkurtas įmonės mokumas. Įmonė samdė advokatą tam, kad jis ieškotų investuotojų ir derėtųsi. Deja, šis ekonominis sprendimas nepasiteisėjo. Nėra priežasčių manyti, kad kažkas buvo kito nei ekonominė nesėkmė negu neteisėti direktoriaus veiksmai (b. l. 121-123).
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašymas nutraukti A. M. pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Pasak (duomenys neskelbtini), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. liepos 10 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024 išaiškino, kad Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkto ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą. Atsižvelgiant į naują teismų praktiką, administracinio nusižengimo teisena, pradėta A. M. atžvilgiu, turi būti nutraukta (b. l. 129-130).
Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 656¹ straipsnio 1 dalį, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Ši norma yra blanketinė ir norint tinkamai nustatyti joje numatyto administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, būtina taikyti ir aiškinti kitų teisės aktų nuostatas.
Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnyje numatyta juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Pažymėtina, jog tam, kad šis procesas būtų inicijuotas yra būtina atlikti eilę veiksmų: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punktą, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas taip pat privalo imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti ir vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui.
Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2024 m. liepos 10 d. priimdamas nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-36-594-2024, išaiškino, kad neatlikęs įstatyme įtvirtintos juridinio asmens nemokumo proceso ikiteisminės procedūros, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo neturi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos proceso pradėjimo, todėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinio nusižengimo sudėtis nenumato administracinės atsakomybės už nemokumo proceso neinicijavimą – Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkto ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai neužtraukia administracinės atsakomybės.
Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą ir jo taikymui aktualią teismų praktiką, taip pat įvertinus tai, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta, jog A. M. būtų atlikęs veiksmus įmonės mokumui atkurti, inicijavęs nemokumo procesą, ką patvirtina ir (duomenys neskelbtini) pateiktas prašymas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, pripažintina, kad A. M. veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena pastarojo atžvilgiu nutrauktina ANK 565¹ straipsnio 1 punkte numatytais pagrindais. Pažymėtina, jog priimant tokio pobūdžio teismo sprendimą neturi reikšmės bylos nagrinėjimo teisme metu nurodytos A. M. faktinės aplinkybės, todėl teismas plačiau apie jas nepasisako,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. M. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant jo veiksmuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.