Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties, kuria netenkintas V. J. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarimu nubaustas už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 25 d., apie 10.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Renault Master“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į gale stovintį automobilį „Mitsubishi Space Star“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Minėtu nutarimu V. J. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 868 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

2017 m. birželio 20 d. V. J. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu sutrumpinti jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartimi šio prašymo netenkino.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 329 straipsnyje numatyta, jog jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Nagrinėjamu atveju, teisę teikti teismui prašymą dėl specialiosios transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo V. J. įgijo 2017 m. birželio 18 d., t. y. praėjus pusei paskirtojo laiko.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nuobaudą paskyrusi Institucija, spręsdama klausimą dėl specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, privalo įvertinti visas įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. V. J. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu naujų administracinių ar kitų teisės pažeidimų nepadarė, nuo specialiosios teisės atėmimo praėjo daugiau nei pusė termino. Nagrinėjamu atveju, yra visi formalieji pagrindai, kurie leidžia svarstyti ATPK 329 straipsnio taikymo V. J. galimybę, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Vis dėlto, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą netrumpinti V. J. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nustatęs formaliųjų pagrindų buvimą, visų specialiosios teisės atėmimo termino klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių neįvertino ir padarė nepagrįstą išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai pasiekti nebuvo.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nagrinėjant bylą V. J. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino tik iš dalies, tačiau šiuo metu apeliantas visiškai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina kritiškai. Be to, į dalinį kaltės pripažinimą teismas atsižvelgė skirdamas nuobaudą. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantui paskirtą baudą priverstine tvarka išieškojo antstolis, tačiau V. J. teigia, jog baudos savanoriškai nesumokėjo dėl pinigų trūkumo. Šias aplinkybes patvirtina apelianto pateikti dokumentai dėl darbo praradimo. Pažymėtina ir tai, kad jis baigė papildomą vairuotojų mokymų kursą.

Nors pažeidėjo asmenybė buvo įvertinta skiriant apeliantui administracinę nuobaudą, tačiau ši aplinkybė gali būti vertinama ir nagrinėjant prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Juo labiau, kad, vadovaujantis teismų praktika tokio pobūdžio bylose, pažeidėjo asmenybę įvertinti yra būtina. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. J. buvo baustas administracine tvarka už keletą nešiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, baudas sumokėjęs, be to, niekada nebuvo baustas už vairavimą išgėrus ar kitus itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Asmuo taip pat nebuvo teistas. Tokios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad apeliantas nėra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimų ar daryti kitokio pobūdžio teisės pažeidimus. Taip pat atkreiptinas ir dėmesys į tai, kad ATPK 329 straipsnyje nėra įsakmiai nurodyta, už kokio pobūdžio pažeidimus yra galimas specialiosios teisės atėmimo termino trumpinimas, taigi nėra eliminuojama galimybė šias normas taikyti ir asmeniui, baustam už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Būtina vertinti tiek pažeidėjo asmenybę, tiek jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas vertino tik pažeidėjo dalinį kaltės pripažinimą, priverstinį baudos išieškojimą ir apelianto patiriamus nepatogumus, visiškai neanalizuodamas ir nepasisakydamas dėl aukščiau paminėtų aplinkybių.

V. J. teisės vairuoti transporto priemones neturi jau beveik du metus. Įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, pastarojo kritišką požiūrį į padarytus pažeidimus, taip pat elgesį specialiosios teisės atėmimo metu, teismas neabejoja, jog per šį laikotarpį apeliantas patyrė pakankamai nepatogumų ir suvaržymų, susijusių su asmeniniu gyvenimu, darbu. Šiuo metu yra pagrindas manyti, kad didesnės dalies administracinės nuobaudos įvykdymas pakankamai paveikė V. J., kad šis toliau laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų, t. y. administracinės nuobaudos tikslai yra pasiekti ir tai sudaro pagrindą sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, Vilniaus mieto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis priimta nepakankamai įvertinus apelianto asmenybę, jo elgesį po nuobaudos paskyrimo, todėl yra naikintina, tenkinant apelianto prašymą ir sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki šio nutarimo priėmimo dienos, t. y. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį ir priimti naują nutartį.

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarimu paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 2017 m. rugpjūčio 30 d.