- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-02-03
- Bylos Nr.
- A6.-540-1015/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-16214-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Pažeidėjas
- K. M.
teismo posėdyje išnagrinėjusi K. M., gim. (duomenys neskelbtini) d. Baltarusijoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. M. įvykdė smulkią vagystę, kai pagrobto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, o būtent: jis 2016 m. gruodžio 20 d., apie 19.00 val., parduotuvėje „Ikea“, esančioje Vikingų g. 1, Vilniuje, paėmė tris kroviklius „Findla“, vieneto kaina – 12,99 eurų, bei praėjo pro kasas nesumokėjęs už prekes 38,97 eurų. Tokiais savo veiksmais jis padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnyje numatytą nusižengimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. M. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies bei nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis parduotuvėje buvo su draugu. Jis pats praėjo pro parduotuvės kasą bei nesumokėjo už du kroviklius „Findla“, jo draugas turėjo vieną kroviklį, tačiau pareiškime kažkodėl nurodyta, kad jis vienas turėjo tris kroviklius. Būdamas parduotuvėje IKEA jis nepastebėjo, jog yra kaltinamas trijų kroviklių vagyste. Apie tai jis pasakė policijoje, tačiau jam buvo paaiškina, kad viską išsamiau galės paaiškinti teisme. Kroviklius paėmė parduotuvės apsaugos darbuotojai, jis iš parduotuvės nieko neišsinešė. Krovikliai iš jo buvo paimti iki policijos atvykimo. Teigia, jog pasielgė negražiai ir jam dėl to labai gėda.
Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu K. M. prisipažino padaręs teisės pažeidimą, gailėjosi, tik nurodė, kad paėmė du kroviklius, o ne tris (b.l. 2).
Liudytojas V. P. nurodė, kad jis dirba parduotuvėje IKEA apsaugos darbuotoju. Nagrinėjamo įvykio dieną, t.y. 2016 m. gruodžio 20 d., dirbant parduotuvėje, per vaizdo kameras buvo pastebėtas K. M. su draugu, kurie įsidėjo į rankinę kroviklius, todėl už kasų buvo sulaikyti. Po sulaikymo jie pirmiausiai parodė prekes, kurias pirko parduotuvėje. Pirktos prekės buvo sutikrintos su pateiktu čekiu. K. M. kaltės iš karto nepripažino. Tik parodžius jam vaizdo įrašą bei pasakius, kad bus kviečiami policijos pareigūnai, kurie jį apieškos, K. M. ištraukė iš krepšio tris kroviklius, iš K. M. draugo buvo paimtas dar vienas kroviklis. Paėmus iš K. M. kroviklius, buvo iš karto surašytas poėmio aktas, kurį pasirašė liudytojas ir parduotuvės pamainos vadovė, kuri taip pat matė paimtus kroviklius. Liudytojas nurodė, kad krovikliai „Findla“ yra nedideli, cigarečių pakelio dydžio ir vaizdo įraše matosi, kaip K. M. paima tris kroviklius ir dedasi juos į rankinę.
K. M. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, nurodytą administracinio teisės pažeidimo protokole, yra grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:
- parduotuvės „Ikea“ 2016 m. gruodžio 20 d. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 20 d., apie 19.00 val. parduotuvėje, stebint per vaizdo kameras, buvo pastebėtas K. M., kuris prekybos salėje paėmė tris mobiliųjų telefonų kroviklius ir eidamas per kasas, už juos nesumokėjo. Jis buvo patikrintas apsaugos darbuotojo ir buvo rastos neapmokėtos prekės, kurių bendra vertė yra 38,97 eurų. Prekės neapgadintos ir grąžintos į prekybą (b.l. 3);
- 2016 m. gruodžio 20 d. poėmio aktu, kuriuo iš sulaikyto asmens buvo paimti trys krovikliai „Findla“ (b.l. 4);
- policijos pareigūnės M. S. 2016 m. gruodžio 20 d. tarnybiniu pranešimu dėl smulkaus svetimo turto pagrobimo (b.l. 5);
- parduotuvės IKEA pateiktu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas K. M. daromas teisės pažeidimas.
Įvertinęs byloje esančius duomenis, kurie patvirtina bei papildo vienas kitą, teismas sprendžia, jog K. M. pareikštas kaltinimas dėl trijų kroviklių vagystės pasitvirtino visiškai.
Motyvuojamoji dalis
K. M. kaltę dėl nedidelio svetimo turto pagrobimo patvirtino tiesiogiai nagrinėjamą įvykį stebėjęs parduotuvės apsaugos darbuotojas V. P., kuris duodamas parodymus teisme, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, aiškiai nurodė per vaizdo kameras matęs, kaip K. M. paėmė tris kroviklius bei įsidėjo juos į krepšį. Sulaikius K. M., parodžius jam vaizdo įrašą ir nurodžius, kad atvykę policijos pareigūnai jį apieškos, jis pats ištraukė tris kroviklius ir atidavė juos apsaugos darbuotojui. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, kadangi jis asmeniškai K. M. nepažįsta, todėl neturi jokio pagrindo jo apkalbėti. Be to, šio liudytojo parodymai neprieštarauja ir kitai byloje esančiai medžiagai, t.y. parduotuvės administracijos pareiškimui, adresuotam policijai, iš kurio matyti, kad sulaikius K. M. pas jį buvo rasti būtent trys krovikliai (b.l. 3), kurie poėmio aktu iš jo buvo paimti ir grąžinti į prekybą (b.l. 4).
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginį, kad jis buvo paėmęs tik du kroviklius, o trečią kroviklį paėmė kartu su juo buvęs draugas, paneigė teismo posėdyje liudytoju apklaustas parduotuvės apsaugos darbuotojas V. P., kuris kategoriškai patvirtino teismui, jog iš K. M. buvo paimti trys krovikliai, o iš kartu su juo buvusio draugo dar vienas kroviklis. Šio liudytojo teigimu, šį faktą patvirtina byloje esantis poėmio aktas, kuriame be jo parašo, yra parduotuvės pamainos vadovės parašas, kuri taip pat matė šiuos kroviklius bei grąžino juos į prekybą. Be to, peržiūrėjus vaizdo įrašą, matyti, kad K. M. draugas, su kuriuo jis buvo parduotuvėje, paima tris įkroviklius (tokią išvadą leidžia daryti paimtų įkroviklių storis, jų optinis vaizdas), juos įdeda į pirkinių krepšį, o nueidamas K. M. paima dar vieną.
Taigi įvertinus nurodytus duomenis visumoje, konstatuotina, kad K. M. veika protokole buvo tinkamai kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnį, numačiusį administracinę atsakomybę už svetimo turto pagrobimą vagystės būdu, kai pagrobto turto vertė neviršija 3 MGL (112,98 eurų) dydžio sumos.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 108 straipsnyje nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio ATPK 50 straipsnyje numatytą pažeidimą, t. y. smulkųjį svetimo turto pagrobimą, už kurį buvo numatyta galimybė skirti baudą nuo 86 iki 260 eurų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis šio įstatymo 2 straipsniu, darytina išvada, kad ANK 108 straipsnyje administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta ATPK 50 straipsnyje, kadangi ATPK 50 straipsnyje tarp galimų skirti nuobaudų buvo numatytas ir administracinis areštas. Atsižvelgiant į tai, K. M. padarytas pažeidimas, protokole kvalifikuotas pagal ATPK 50 straipsnį, perkvalifikuotinas į Administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį.
Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į nustatytą K. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį (padarytas nusižengimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę), į pagrobto turto vertę (vidutinė) bei rūšį, į tai, kad žala nepadaryta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius K. M. - administracine tvarka nebaustas. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra, K. M. skirtina ANK 108 straipsnyje numatyta minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
K. M. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) eurų baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16064132547 ir įmokos kodą - 1001.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).