- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-06
- Bylos Nr.
- I-4001-968/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- V. I.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. I. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. I. su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už tai, kad nuo 2010-08-26 iki 2011-05-18 Lukiškių TI-K buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
2. Skunde pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrinamas teisės aktuose nustatytas kameros plotas, sąlygos kamerose buvo antisanitarinės, tualetas nebuvo atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, dėl kamerose buvo blogas kvapas, taip pat buvo šalta, drėgna, sienos pelijo, kamerose nebuvo atliekama dezinfekcija. Kamerose nebuvo įrengta pakankamai baldų, nebuvo įrengti iškvietimo mygtukai. Patalynė buvo suplyšusi, susidėvėjusi. Pasivaikščioti gryname ore pareiškėjas galėjo tik 1 val., o pasivaikščiojimo kiemeliai buvo antisanitarinės būklės, jų stogo dangoje buvo asbesto. Lukiškių TI-K kamerose rūkantys asmenys buvo laikomi kartu su nerūkančiais. Buvimo Lukiškių TI-K metu pareiškėjas nuolat buvo kilnojamas iš vienos kameros į kitą. Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo supažindintas su tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėmis, jam nebuvo pateikta informacija apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarką, todėl anksčiau nėra teikęs skundų dėl jo laikymo sąlygų. Dėl minėtų neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų pareiškėjas teigia patyręs neturtinę žalą, dvasinius išgyvenimus, dėl to esą sutriko jo sveikata.
Teismo posėdyje pareiškėjas, iš esmės remdamasis skunde išdėstytomis aplinkybėmis, prašė jo skundą tenkinti. Paaiškino, kad anksčiau į teismą su skundu nesikreipė, nes nežinojo įstatymų.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 53–63) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl pažeidimų už laikotarpį nuo 2010-08-26 iki 2011-05-18, tačiau savo skundą parašė tik 2015-08-15. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Šis sutrumpintas terminas turėtų būti taikomas pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo.
3.2. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą.
3.3. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Lukiškių TI-K nuo 2013-12-30 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
3.4. Kameros įrengtos ir apstatytos pagal teisės aktų reikalavimus, o kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.
Atsiliepimas
3.5. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.
Lukiškių TI-K atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo skundas atmestinas.
4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 9 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad jis nuo 2010-08-26 iki 2011-05-18 Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
5. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2010-08-26 ir ten išbuvo iki iki 2011-05-18.
6. Lukiškių TI-K atsiliepime pareiškėjo reikalavimams teismo prašo taikyti trejų metų ieškinio senatį. Atitinkamai, CK nustatyta, kad: ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (1.124 straipsnis); reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (1.125 straipsnio 8 dalis); ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1.127 straipsnio 1 dalis); jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (1.127 straipsnio 5 dalis); ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (1.126 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 pažymėjo, kad įstatyme nustatant ieškinio senaties terminą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sąlygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Pagal CK1.131 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tokiu atveju pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Dėl to, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).
7. Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K prašo priteisti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2010-08-26 iki 2011-05-18, tačiau skundą dėl to teismui surašė tik 2015-08-15 (b. l. 1), t. y. praėjus daugiau kaip 4 metams nuo paskutinės dienos, kada, remiantis byloje nustatytais duomenimis, galimai buvo pažeista jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K.
8. Pareiškėjas nurodo, kad terminą skundui dėl žalos atlyginimo pateikti praleido dėl to, kad Lukiškių TI-K nebuvo tinkamai informuotas apie savo teises, t. y. nežinojo, kad netinkamas laikymo sąlygas gali skųsti teismui. Šie pareiškėjo argumentai vertintini kritiškai. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, iš Lukiškių TI-K, kuriame neva nepagrįstai buvo apribota pareiškėjo teisė į informaciją apie jo teises, įskaitant teisę skųstis teismui, pareiškėjas į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją išvyko 2011-05-18. Tuo tarpu jokių kitų aplinkybių, dėl kurių nuo 2011-05-18 nesikreipė į teismą dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, priteisimo pareiškėjas teismui nenurodė. Priešingai, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų veikęs protingai ir sąžiningai, ėmęsis aktyvių teisėtų veiksmų iki šios bylos iškėlimo, siekdamas apginti savo pažeistas teises.
9. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojama praktika, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., EŽTT 1975-02-21 sprendimą G. prieš Jungtinę Karalystę). Tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., EŽTT 1996-10-22 sprendimą S. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).
10. Teismo vertinimu, CK 1.124 straipsnyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas yra pakankamas, siekiant pasinaudoti savo pažeistų teisių gynybos priemonėmis teisme. Pareiškėjas šioje administracinėje byloje teismui nepateikė jokių įrodymų dėl ieškinio senaties termino žalai už netinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K prisiteisti atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Pareiškėjas nurodo, kad dėl jo pažeistų teisių patyrė fizinius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Jei pareiškėjas jautė tokius išgyvenimus, jis turėjo suvokti, kad jo teisės gali būti pažeidžiamos. Šiuo aspektu pažymėtina, jog neturtinę žalą sudarantys subjektyvūs išgyvenimai konkrečiu atveju neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (lot. įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiškai. Atitinkamai, kritiškai vertintinas ir tariamas pareiškėjo nežinojimas apie įstatymų turinį, galimybę kreiptis į teismą ginti pažeistas teises, nes neigiami dvasiniai išgyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, yra jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusius teisės aktus, t. y. nepriklausomai nuo jų teisinio kvalifikavimo. Taigi įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo (žr., pvz., LVAT 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015). Pareiškėjo paaiškinimas, kad jis nežinojo savo teisių, nesudaro pagrindo atnaujinti senaties terminą. Jokios objektyvios aplinkybės, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, byloje nenustatytos, todėl teismas neturi pagrindo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti ex officio.
11. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad į teismą pareiškėjas kreipėsi praėjus daugiau kaip 3 metams nuo paskutinės dienos, kada, remiantis byloje nustatytais duomenimis, galimai buvo pažeista jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K, todėl pareiškėjo V. I. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo V. I. (V. I.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.