Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovei K. A., trečiasis asmuo M. B., dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo skyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ieškinyje prašomas priteisti išlaikymas nepilnametei – 215 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, atsakovei galimai būtų per didelis, kadangi ji yra finansiškai priklausoma nuo vyro, kuris apie jos dukterį nežino, todėl prašė priteisti 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl faktinių bylos aplinkybių

6. Ieškovės atstovės paaiškinimais, bei teismo posėdžio metu ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė K. A. yra nepilnametės M. A., gim. (duomenys neskelbtini), motina. Vaiko gimimo liudijime įrašo apie tėvą nėra.

7. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A27(l)-3085 nepilnametei M. A. buvo nustatyta laikinoji globa, jos globėja paskirta M. B..

8. 2018 m. gruodžio 11 d. skyrius priėmė sprendimą dėl M. B. norinčio tapti nepilnametės M. A. globėju (rūpintoju), teigiamo pradinio įvertinimo.

9. Iš Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro informacijos apie atsakovę matyti, kad nepilnamečio vaiko motina neprisiima atsakomybės ir nevykdo pareigų dukros atžvilgiu – gyvena užsienyje, neteikia išlaikymo, nedalyvauja vaiko gyvenime, auklėjime ir mažai tikėtina, kad situacija gali pasikeisti. Pažymėta, kad su šeima dirbti socialinį darbą nėra galimybės, kadangi vaiko motina gyvena kitoje šalyje.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

11. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

12. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės (tėvų valdžios apribojimas) turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

13. Nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą. Jeigu tėvai tinkamai nesirūpina vaikais, vengia su jais bendrauti, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai tėvai daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

14. Atsižvelgiant į atsakovės gyvenimo būdą, požiūrį į savo, kaip motinos, pareigas, siūlomos socialinės pagalbos ignoravimą, konstatuotina, kad socialinis darbas nedavė laukiamų rezultatų. Akivaizdu, kad atsakovė vengia atlikti savo, kaip motinos, pareigas nepilnametės dukters atžvilgiu, nesistengia ir nekeičia savo elgesio, gyvena kitoje šalyje, vaiku nesirūpina nesant jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių ji negalėtų įgyvendinti motinos valdžios (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnio 1 dalis). Manytina, kad savo veiksmais atsakovė daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, visiškai juo nesirūpina, vaiko ugdymo ir auklėjimo procese nedalyvauja, neteikia išlaikymo, piktnaudžiauja savo, kaip motinos, teisėmis ir nėra objektyvių duomenų, kad padėtis ateityje gali iš esmės pasikeisti, todėl yra pakankamas pagrindas atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią jos nepilnametės dukters atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

15. Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su dukra, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams. Apribojus motinos valdžią neterminuotai, be atskiro atsakovės sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

16. Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl nuolatinės globos (rūpybos) ir gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo

17. Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą ir kurių priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar vaikų globos (rūpybos) institucijai (CK 3.256 straipsnis). Įstatyme numatyta, kad globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų, rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems keturiolikos metų (CK 3.251 straipsnis).

18. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą įstatyminį reglamentavimą, nepilnametės M. A. motinai apribojus motinos valdžią dukters atžvilgiu, atsižvelgiant į tai, kad M. A., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. neturi keturiolikos metų, jai nustatytina nuolatinė globa.

19. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A27(l)-3085 nepilnametei M. A. buvo nustatyta laikinoji globa, jos globėja paskirta M. B.. 2018 m. gruodžio 11 d. skyrius priėmė sprendimą dėl M. B. norinčios tapti nepilnametės M. A. globėja (rūpintoja), teigiamo pradinio įvertinimo.

20. Kitų asmenų, norinčių tapti nepilnametės M. A. globėjais, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad M. B. skyrimas nuolatine nepilnamečio vaiko globėja nepažeis CK 3.260 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl ji skirtina nuolatine nepilnametės globėja. Nepilnametės globos ir gyvenamoji vieta nustatytina nuolatinės globėjos gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 straipsnio 1 punktas).

21. Nustačius vaikui nuolatinę globą, pasibaigia laikinoji globa (CK 3.255 straipsnio 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A27(l)-3085, M. A. nustatyta laikinoji globa (rūpyba), ir paskirta laikinoji globėja, o šiuo sprendimu nustatoma nuolatinė globa, todėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A27(l)-3085, naikintinas.

22. CPK 504 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad paskirtam globėjui ar rūpintojui, teismas išaiškina jo teises ir pareigas, todėl M. B. išaiškintina, kad globėjas privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką; sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Išaiškintina, kad globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėjas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.271 straipsnis, 3.272 straipsnio 2 dalis). Globėjams taip pat išaiškintina, kad globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas ir tik vaiko interesais CK ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis);

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo

23. Pažymėtina, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus tuos atvejus, kai vaikas įvaikinamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnis). Tėvams nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.196 straipsnis).

24. Pagal CK 3.192 straipsnį išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010 ir kitos), tačiau tėvų turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003 ir kitos). Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

25. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

26. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, neterminuotai apribojus atsakovei motinos valdžią jos nepilnametės dukters atžvilgiu, motinos pareiga išlaikyti nepilnametę dukterį išlieka. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad ieškinyje prašomas priteisti išlaikymas nepilnametei – 215 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, atsakovei galimai būtų per didelis, kadangi ji yra finansiškai priklausoma nuo vyro, kuris apie jos dukterį nežino, todėl prašė priteisti 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

27. Vertinant atsakovės indėlį į savo nepilnamečio vaiko išlaikymą, nustatyta, jog ji finansiškai prie vaiko išlaikymo neprisideda. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad ji dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negali gauti pajamų savo nepilnamečio vaiko išlaikymui. Atsižvelgiant į vaiko poreikius, į atsakovės amžių, į tai, kad nėra duomenų apie atsakovei nustatytą nedarbingumo lygį, kitus išlaikytinius, turimą nekilnojamąjį turtą bei tai, kad teismo sprendimas būtų realiai vykdomas, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės, vaiko išlaikymo lėšas, lėšas išieškant vaiko globėjai M. B. (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, 3.191 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200, 3.202, 3.208 straipsniai).

28. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29. Nagrinėjamoje byloje ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktai). Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos, 115,50 Eur ((150 Eur × 12 mėn. × 3 proc.) + 100) × 75 proc.) dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai), nuo kurių mokėjimo buvo atleista ieškovė, išieškotina iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 115,50 Eur žyminio mokesčio.

30. Teismas patyrė byloje 17,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 straipsniu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybei priteistina 27,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnametei M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Paskirti nepilnametės M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatine globėja M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnametės M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą globėjos M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukteriai M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. gruodžio 2 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti globėją M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 132,68 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus 68 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660), o mokėjimo kvitas pateiktas teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.