Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Nerijui Gružauskui, kaltinamajam S. S., advokatei Rimai Šmigelskytei, nukentėjusiajam S. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 1986 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 146 str. 2 d., 207 str. 1d. 2 metams laisvės atėmimu, taikytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 25¹ str., teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. S. 2010 m. sausio 31 d., apie 13.30 val., turguje esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą, apgaule užvaldyti S. A. priklausančius pinigus, iš anksto žinodamas, kad automobilio neparduos, melagingai pasiūlė S. A. iš jo už 500 litų pirkti jam priklausantį L. B. vardu registruotą automobilį Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiajam sutikus automobilį pirkti, bei tuo tikslu 2010 m. sausio 31 d. apie 14.00 val. kartu su juo atvykus į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam minėtą automobilį apžiūrėjus bei žodžiu patvirtinus automobilio pirkimą, bei jam sumokėjus 500 litų, tai yra 120 litų padavus jam, o 380 litų sumokėjus jo skolą už stovėjimo aikštelės paslaugas, jis, siekdamas šiuo automobiliu pabėgti, pasiūlė nukentėjusiajam parvairuoti automobilį iki (duomenys neskelbtini) miesto, su kuo nukentėjusysis sutiko, tačiau jis automobilio S. A. į (duomenys neskelbtini) miestą neparvairavo, o juo iš įvykio vietos pabėgo.

Kaltinamasis S. S. savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2009 m. sausio 31 d., (duomenys neskelbtini) turguje, esančiame prie autobusų stoties jis sutiko S. A., kuriam pasiūlė pirkti automobilį Opel Omega. Suderėjo 500 litų kainą, nes jam reikėjo pinigų. Kadangi minėtas automobilis buvo sulaikytas Kėdainių rajono policijos komisariato ir stovėjo saugojamojoje aikštelėje, netoli parduotuvės „Norfa“, jis susitarė su S. A. vykti į Kėdainius. Vyko tą pačią dieną, 2010 m. sausio 31 d., su S. A. automobiliu kartu su dar viena moterimi atvyko į (duomenys neskelbtini). Jiems atvykus, kartu važiavo į aikštelę, S. A. apžiūrėjo automobilį. Automobilis jam tiko, todėl sutarė, kad nupirks už 500 litų. S. A. padavė vieną kupiūrą po 500 litų, o jis nuėjo susimokėti už aikštelę, kur sumokėjo 380 litų. Jam liko 120 litų, kuriuos jis pasiėmė sau. Tuomet S. A. paprašė jo parvairuoti automobilį į (duomenys neskelbtini) miestą, kadangi, jis buvo atvykęs su savo automobiliu. Jie susitarė, kad jis užsipils kuro, ir jis vienas nuvažiavo į degalinę, kurios pavadinimo dabar nepamena, prie pat (duomenys neskelbtini)autobusų stoties. Ten užsipylė kuro už 20 - 30 litų. Buvo sutarta, kad po to kai užsipils dujų, susitiks su S. A. prie Kėdainių žiedo, esančio kelyje Kėdainiai – Jonava, tačiau ten nuvykęs nerado minėto asmens, tai sugalvojo automobilį pasilikti sau ir taip apgauti S. A., todėl į (duomenys neskelbtini) miestą net nevažiavo, pasuko kažkokio kaimo link ir aplinkiniais keliais grįžo į (duomenys neskelbtini) miestą, tokiu būdu pasiliko ir automobilį ir įgijo pinigus.

Kaltinamasis S. S. padarė nusikaltimą, kuris nepriskiriamas sunkių ar itin sunkių nusikaltimų kategorijai, kaltinamojo S. S. kaltė visiškai įrodyta įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. S. kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis S. A. ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 5, 20, 21) paaiškino, kad 2010 m. sausio 31 d., 13.30 val., (duomenys neskelbtini) jis susitiko su vyriškiu, kaip dabar žino S. S., kuris pagal skelbimą laikraštyje pardavinėjo automobilį. Vėliau su S. S. susitarė automobilį nupirkti už 500 litų. S. S. sakė, kad automobilis yra (duomenys neskelbtini) mieste, automobilių stovėjimo aikštelėje. Kartu su S. S. atvykus į (duomenys neskelbtini) jis apžiūrėjo automobilį Opel Omega, kuris stovėjo aikštelėje. Jis sumokėjo už aikštelę 380 litų ir 120 litų S. S. už automobilį. Tuomet S. S. pasakė, kad parvarys automobilį į (duomenys neskelbtini), o jis išvažiavo savo automobiliu. B. S. S. su automobiliu dingo.

Liudytoja O. B. ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 25, 26) paaiškino, kad ji yra S. A. sugyventinė. 2010 m. sausio mėnesio pabaigoje, (duomenys neskelbtini) mieste, turgavietėje S. A. sutiko vyriškį, kaip dabar žino S. S., su kuriuo sutarė iš šio vyro nupirkti automobilį už 500 litų. Tą pačią dieną jie visi tys atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini)miesto pakraštyje, kur juos pasitiko aikštelės savininkas. Apžiūrėjo automobilį, sutiko jį pirkti ir aikštelės savininkui padavė 500 litų, nes taip buvo sutarta, kadangi reikėjo apmokėti už aikštelę. Aikštelės savininkas S. S. grąžino 120 litų, taip buvo apmokėta automobilio kaina. Tuomet S. A. ir S. S. susitarė, kad S. S. automobilį parvairuos į (duomenys neskelbtini), o jis važiuos priešais juos. Išvažiavus iki pagrindinio kelio tas automobilis įsuko į kiemus ir taip dingo. Jie dar laukė degalinėse, ieškojo, grįžo į aikštelę, bet S. S. ir automobilis buvo dingę.

Liudytojas J. T. ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 31, 32, 33) paaiškino, kad jis yra techninės pagalbos savininkas ir pats vykdo šias paslaugas. Automobilį „Opel Omega“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis pagal 2010 m. sausio mėnesio pradžioje, tiksliai dienos nepamena, gautą iškvietimą iš policijos pareigūnų, atvežė iš (duomenys neskelbtini) kaime esančios degalinės ir jis buvo uždarytas aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur jis ir stovėjo, kol, kaip dabar žino S. S., nuvažiavo į policijos įstaigą ir jam ten pranešė, kad jo automobilis yra sulaikytas. Tuomet S. S. atvažiavo į aikštelę ir jam sakė, jog jis suras pirkėjus minėtam automobiliui bei atvažiuos su jais ir iš tų pinigų sumokės už aikštelės paslaugas. Taigi minėtas automobilis prastovėjo aikštelėje apie vieną mėnesį ir tuomet atvažiavo automobilio savininkas, S. S., kartu su kitu automobiliu, tai yra jį atvežė romų tautybės asmuo, kaip dabar žino S. A., dar su jais buvo kaip suprato ir S. A. žmona. S. S. atvažiavęs pasiimti automobilio pateikė leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, bei dokumentą, todėl žino, kad automobilio atvažiavo pasiimti S. S.. S. S. jam tą dieną, tai yra 2010 m. sausio 31 d., apie 14.30 val., skambino ir tarėsi, teigdamas, kad jis atvažiuoja pasiimti automobilio su pirkėjais. Taigi jis ir atvažiavo į aikštelę, kur pamatė, jog S. A. apžiūrinėja automobilį, todėl suprato, jog tai S. S. automobilio pirkėjas. Tuomet S. A. jam sumokėjo 380 litų už aikštelės paslaugas paduodamas 500 litų kupiūrą, todėl jis atidavė grąžą, bet ją atidavė jau S. S.. Jis girdėjo, kad S. A. tarėsi su S. S., kad šis automobilį parvairuos į (duomenys neskelbtini), o prieš tai dar sustos degalinėje, kur turės užpilti automobiliui dujų.

Rašytine medžiaga.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 17-19) nustatyta, kad nusikaltimas įvykdytas mašinų stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Leidimu atsiimti transporto priemonę (b.l. 34) nustatyta, kad 2010 m. sausio 12 d. automobilį Opel Omegą, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) leista atsiimti S. S..

Informacija apie kelių transporto priemones (b.l. 35), kad automobilis Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas L. B. vardu.

2010 m. birželio 1 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimu (b.l. 99) nustatyta, kad S. S. automobiliu Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2010 m. gegužės 20 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, todėl priimtas nutarimas S. S. nubausti ir automobilį konfiskuoti.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo gautas nukentėjusiojo S. A. pareiškimas (b.l. 113), kad jis su kaltinamuoju S. S. susitaikė.

Tai, kad kaltinamasis S. S. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą įrodyta jo prisipažinimu, nukentėjusiojo S. A., liudytojų O. B., J. T. parodymais, rašytine bylos medžiaga.

Tai, kad kaltinamasis S. S. savo naudai įgijo svetimą turtą veikdamas vieninga tyčia ir pasėkoje apgavo nukentėjusįjį, įrodyta jo paties parodymais, kad: „Suderėjo 500 litų kainą, nes jam reikėjo pinigų“, „S. A. padavė vieną kupiūrą po 500 litų, o jis nuėjo susimokėti už aikštelę, kur sumokėjo 380 litų. Jam liko 120 litų, kuriuos jis pasiėmė sau“, „sugalvojo automobilį pasilikti sau ir taip apgauti S. A.“, nukentėjusiojo S. A. parodymais, kad: „Jis sumokėjo už aikštelę 380 litų ir 120 litų S. S. už automobilį. Tuomet S. S. pasakė, kad parvarys automobilį į (duomenys neskelbtini), o jis išvažiavo savo automobiliu. B. S. S. su automobiliu dingo“, liudytojos O. B. parodymais, kad: „Apžiūrėjo automobilį, sutiko jį pirkti ir aikštelės savininkui padavė 500 litų“, „S. S. automobilį parvairuos į (duomenys neskelbtini), o jis važiuos priešais juos. Išvažiavus iki pagrindinio kelio tas automobilis įsuko į kiemus ir taip dingo“, liudytojo J. T. parodymais, kad: „S. A. jam sumokėjo 380 litų už aikštelės paslaugas paduodamas 500 litų kupiūrą, todėl jis atidavė grąžą, bet ją atidavė jau S. S.“.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo – sukčiavimo – esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti.

Kaltinamasis S. S. nurodė nukentėjusiajam S. A., kad jam parduos automobilį. Nukentėjusiajam sutikus, kaltinamasis S. S. paėmė iš nukentėjusiojo S. A. 500 litų, dalimi jų, 380 litų atsiskaitęs už jam priklausančią mokėti paslaugą, kitus, 120 litų, paimdamas sau, pasisavino svetimą, nukentėjusiajam S. A. priklausantį turtą, 500 litų, nes kaltinamasis S. S., būdamas pardavėju, neperdavė parduoto daikto, automobilio, nors pagal pardavėjo ir pirkėjo sutartas sąlygas privalėjo tai padaryti, pristatydamas parduotą prekę, automobilį, į pirkėjo ir pardavėjo sutartą vietą, (duomenys neskelbtini) miestą, nes sugalvojo neperduodamas automobilio, pasisavinti pinigus, o parduodamo daikto neperduoti. Tai, kad jis ir toliau naudojosi automobiliu patvirtinama ir 2010 m. birželio 1 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimu (b.l. 99), kuriuo nustatyta, kad S. S. automobiliu Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2010 m. gegužės 20 d. padarė administracinį teisės pažeidimą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis S. S. apgaule įgijo svetimą S. A. priklausantį, 500 litų, turtą, veikdamas vieninga tyčia, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.

Kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamajame akte nurodymą, kad nukentėjusiojo vardas S., laikyti neesmine technine klaida, nesunkinančia kaltinamojo S. S. padėties, nes nukentėjusiojo vardas S.

Kaltinamasis S. S. teistas, teistumas išnykęs, padarytas apysunkis nusikaltimas (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 11 str. 4 d.), kaltas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: „prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo noru atlygino ar pašalino fiziniam asmeniui <...>, ir susitaikė su nukentėjusiuoju, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų“. Teismas mano, kad kaltinamasis S. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes ir prisipažino padaręs veiką bei, kad kaltas dėl padarinių.

Akivaizdu, kad kaltinamasis S. S. su nukentėjusiuoju susitaikė, žalą atlygino, todėl reikalavimai dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo su nukentėjusiuoju įvykdyti. Teismas nustatydamas, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis S. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų, vertina asmenį apibūdinančiomis aplinkybėmis, t.y., kad kaltinamasis nusikaltimų, baudžiamųjų nusižengimų nėra padaręs, turi gyvenamąją vietą. Teismas mano, kad kaltinamasis S. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamojo S. S. atžvilgiu yra visos įstatymu nustatytos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, todėl jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d.).

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį kaltinamajam S. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 4 p., 71 str.).

Iš kaltinamojo S. S. priteistinos pašto išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 103 str. 6 p., 105 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 str., 302 - 305 str., 307 - 308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pritaikius Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d., už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. padarymą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

Paskirti S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL (šešių šimtų penkiasdešimties) litų dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) paskelbus nuosprendį, paleisti teismo salėje.

Priteisti iš S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 14,70 (keturiolika litų 70 ct) litų pašto išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.