Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Vytautas Krikščiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Gailutės Vilkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, teistas:

1) 1994-05-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK (1961 m. redakcija) 148 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams;

2) 1999-02-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį (BK straipsniai galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams; iš laisvės atėmimo vietos paleistas 2000-02-07; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003-11-18 nutartimi veika iš 1961 metų Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į 2000 Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 straipsnį, neatlikta bausmė sumažinta 1/6;

3) 2001-03-06 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį (BK str. galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu šešeriems metams ir šešiems mėnesiams su viso turto konfiskavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 43 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999-02-17 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams su viso turto konfiskavimu; Panevėžio apygardos teismo 2003-08-04 nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2001-03-06 nuosprendžiu veikos iš 1961 metų Lietuvos Respublikos BK perkvalifikuotos į 2000 metų Lietuvos Respublikos BK ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams vienam mėnesiui. Subendrinus paskirtą bausmę su Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999-02-17 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams septyniems mėnesiams. Panevėžio apygardos teismo 2003-12-22 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003-12-10 nutartimi ir Panevėžio apygardos teismo 2001-03-06 nuosprendžiu paskirtą ir sušvelnintą Panevėžio apygardos teismo 2003-08-04 nutartimi bausmę subendrinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999-02-17 nuosprendžiu paskirta ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003-11-18 nutartimi sušvelninta bausme, galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas trejiems metams vienam mėnesiui;

4) 2005-07-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;

5) 2005-12-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams;

6) 2009-02-17 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį areštu 65 paroms;

7) 2011-12-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 m. Bausmę subendrinus su 2009-02-17 teismo nuosprendžiu, paskirta bausme paskirta galutinė bausmė laisvės- atėmimas 3 m. 2 mėn. 5 d.;

8) 2015-07-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 140 str. 2 d. 10 mėn. laisvės apribojimo- Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-03-17 nutartimi, 2015-07-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įstatymu paskirtą neatliktą 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeisti 90 parų areštu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. C. 2017 m. balandžio 26 d., apie 16.00 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės - sugyventinės L. G. atžvilgiu, t. y., bute sudavė tris kartus delnu į veidą, o jai ištrūkus iš buto, laiptinėje, sugriebęs rankomis už plaukų, tąsė ją ir tempė, paskui pastūmė ir L. G. krito ant laiptų. Jai atsikėlus ir pasislėpus lifte bei pakilus liftu aukštyn, atsidarius lifto kabinai, jis vėl sugriebė už plaukų ir partempė laiptais žemyn į butą, taip mušdamas bei smurtaudamas sukėlė L. G. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. C. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. balandžio 26 d. kartu su sugyventine L. G. atėjo į svečius pas kaimynę G.. Ten vartojo alkoholį. Po to su sugyventine sugalvojo eiti namo ir toliau vartoti alkoholį, kartu ėjo ir kaimynės G. sūnus V.. Visi trys nuėjo į sugyventinės L. G. butą. Ten, apie 16 val., visi vartojo alkoholį. Supyko ant L. G. dėl to, kad ji sutiko parsivesti V. į namus. Kilo pavydas, kad V. įėjęs į namus, elgėsi tarsi savo namuose. L. G. sudavė delnu per veidą. Galėjo suduoti 2 kartus. Jai galėjo suduoti kambaryje ar virtuvėje. Po suduotų smūgių visi vartojo alkoholį. Po to V. išėjo į parduotuvę alaus pirkti. Namuose liko dviese su L. G. ir vėl vartojo alkoholį. Tada L. G. norėjo išeiti vėl pas kaimynę G. į butą. Tam prieštaravo, todėl kažkuriuo metu vėl vieną kartą sudavė L. G. per veidą. Tada L. G. išbėgo iš namų į laiptinę. Vijosi L. G.. Kai pasivijo, tai sugriebė už L. G. plaukų ir tempė. L. G. nuo tempimo bei girtumo parkrito ant laiptų ir persiskėlė galvą. Matė, kad jai iš galvos bėga kraujas. Ji atsikėlė ir pabėgo, įlipo į liftą ir kilo aukštyn. Jis taip pat laiptais užbėgo aukštyn. Kai atsidarė lifto kabinos durys, abejomis rankomis čiupo L. G. už plaukų ir taip tempė laiptais žemyn, o po to, paėmęs už pažastų, partempė ją į butą. Kai išėjo į laiptinę valyti kraujo, tai atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Laiptinėje jokių žmonių nebuvo, niekas nematė, kaip L. G. tempė už plaukų. Negali pasakyti, kodėl taip elgėsi, tačiau žino, kad tam turėjo įtakos girtumas ir ištikęs pykčio priepuolis. Jei būtų buvęs blaivas, tai tikrai taip nebūtų elgęsis. Labai atsiprašo dėl tokio savo elgesio ir atsiprašo L. G., pažada daugiau taip nesielgti. Dėl tokio poelgio labai gailisi. Sutinka gydytis nuo alkoholizmo. Nuo 2017 m. birželio pradžios jis įsidarbino. Nuo to karto nebevartoja alkoholio. Yra trečios grupės invalidas, turi protinę negalią, todėl labai sunku susirasti darbą. Stengiasi gyventi dorai, nebenori daugiau daryti nusikaltimų, nebevartoti alkoholio, gyventi dėl šeimos (152-154, 158-159 b. 1.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

1) Nukentėjusiosios L. G. apklausos metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad A. C. yra sugyventinis. Kartu gyvena apie 3 metus, kartu veda bendrą ūkį. 2017 m. balandžio 26 d. apie 8 val. iš namų ėjo į vienuolyno vaikų centrą, kur padeda vienuoliams. Apie 13.50 val. grįžo namo, A. C. buvo namuose neblaivus. Po to jie nuėjo pas kaimynus pas R. ir D., kur vartojo alkoholį. Apie 16 val. jie grįžo į namus. Į svečius dar atėjo R. ir D. sūnus V.. Sėdėjo ir gėrė alų. Begeriant A. C. du kartus sudavė delnu per veidą, juto fizinį skausmą. Jis tai darė be jokios priežasties, nesakė dėl ko sudavė. Po to V. išėjo namo. Išėjus V., A. C. pasidarė visai agresyvus ir dar kartą sudavė delnu į veidą, juto fizinį skausmą. Kadangi A. C. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą ir yra ne kartą kvietusi policiją, žinojo agresyvų ir ūmų A. C. būdą ir bijodama, kad nesudaužytų jos, išbėgo iš buto, nubėgo į laiptinę, o A. C. vijosi. Išbėgus į laiptinę, A. C. ją pagavo už plaukų ir tempė, po to pastūmė, ir ji krito ant laiptų. Po to atsikėlė ir nubėgo laiptais žemyn, ir įbėgo į liftą. Paspaudė mygtuką ir važiavo aukštyn. Atsidarius lifto durims, pamatė, kad prie lifto durų stovi A. C., kuris sugriebė už plaukų ir laiptais nutempė žemyn ir partempė į butą. Šie A. C. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Kai A. C. tempė, pajuto, kad iš galvos bėga kraujas, bet nesuprato, kada ir kaip buvo sužalota galva. Kai A. C. partempė į butą, susirado savo telefoną ir paskambino 112, spėjo pasakyti, kad reikia pagalbos, ir A. C. atėmė telefoną. Bute buvo prilašėję ant grindų kraujo, tačiau A. C. visas dėmes išvalė iki atvažiuojant policijos pareigūnams. Ją išvežė greitoji į ligoninę, kur nustatė kirstinę pakaušio žaizdą, kurią susiuvo. Kadangi šioje byloje A. C. atleido, tai civilinio ieškinio nereiškia. A. C. už sukeltą fizinį skausmą atleido ir jokių pretenzijų neturi. Norėtų, kad būtų atsižvelgta į tai, kad A. C. rado darbą, stengiasi gyventi dorai, ir, kad jis neprarastų šio darbo, nes A. C. labai ilgai jo ieškojo (19, 20 b. 1.).

2) Liudytojo V. N. apklausos metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad L. G. pažįsta apie metus laiko, ji ateidavo į svečius pas jo mamą. Ji yra pažįstama. A. C. pažįsta iš matymo, kaip L. G. sugyventinį. 2017 m. balandžio 26 d. dienos metu, L. G. kartu su sugyventiniu atėjo pas mamą G. N. į namus. Visi kartu vartojo alkoholį. Po to jie pasiūlė eiti į savo namus pabaigti išgerti likusį alkoholį. Tada L. G., sugyventinis A. ir jis išėjo į jų namus. Ten visi vartojo alkoholį didžiajame (svetainėje) kambaryje. Visą laiką sėdėjo tame kambaryje, o jie po kiek laiko pradėjo abu konfliktuoti tarpusavyje, ir abu porą kartų išėjo į virtuvę. Konfliktavo dėl kažkokių senų asmeninių nesutarimų. Kai jie buvo virtuvėje, girdėjo lyg kažkokį pliaukštelėjimą, tačiau tada į tai nekreipė dėmesio, nes jie abu iš virtuvės sugrįžo kaip nieko nebuvo įvykę. Jie nieko nesakė. Gėrė toliau alų. Po kiek laiko išėjo namo, ar į parduotuvę. Kai vėl grįžo, tai L. G. parodė savo abi kruvinas rankas, buvo kruvini delnai, ir prašė pagalbos, kad ją apgintų nuo sugyventinio. Ji minėjo, kad iškvietė policiją. Tuo metu nematė A. C.. L. G. tuo metu buvo girta, ir L. G. pasakojimo nesuprato, nes kalbėjo nerišliai, padrikai. Tuo metu ji buvo išsigandusi, sutrikusi. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai, tada išėjo namo. Prieš tai pareigūnai paklausė, ar matė smurtą, pasakė, kad nieko nematė (27-28 b. 1.).

3) Asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad A. C. nustatytas 1,49 promilių girtumas (15 b. 1.).

4) Asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad L. G. nustatytas 0,25 promilių girtumas (14 b. 1.).

5) Įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio m., (duomenys neskelbtini). Jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (8 b. 1.).

5) Tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, 2017 m. balandžio 26 d. apie 18.28 val. iš Panevėžio AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Panevėžys, yra įvykęs smurtas artimoje aplinkoje. Policiją kvietė L. G.. Įvykio vietoje nustatyta, kad L. G. mušė sugyventinis A. C.. Abu smurto dalyviai buvo neblaivūs. Ant smurtavusio sugyventinio drabužių matėsi kraujo dėmės, rankos buvo kruvinos, laiptinėje buvo prilašėję kraujo ir matėsi išrauti plaukai. L. G. paaiškino, kad smurtas pasireiškė tuo, jog ją ištempęs iš buto į bendro naudojimo laiptinę, sugriebęs už plaukų, juos rovė, jos galvą daužė į laiptinės duris, tuo jai buvo sukeltas fizinis skausmas. L. G. buvo susijaudinusi, verkė. A. C. aiškino, kad jos nemušė, jis elgėsi agresyviai (12-13 b. l.).

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo A. C. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir jos dydžiu (177-178 b. l.).

Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamojo A. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Teismas skirdamas bausmę, įvertina ir tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, tyčinis. Kaltinamasis teisiamas 9 kartą (38-137 b. l.), turi galiojančių administracinių nuobaudų (35-379 b. l.), pas psichiatrą lankosi nuo 2004 metų, paskutinis apsilankymas 2015 m. spalio 19 d., diagnozė: F07.0 (Organinis asmenybės sutrikimas); F60.30 (Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas); F10.2. Psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (143 b. 1.), specialisto išvadoje Nr. 97TPK-139/2017 nurodyta, kad A. C. nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymų, jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (146 b. 1.).

Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę.

Įvertinus tai, kad byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jam paskirta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinama vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas A. C. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. balandžio 26 d. 19.13 val. iki 2017 m. balandžio 28 d. 10.27 val. – 2 paros, jas prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, daiktų išsprendimo klausimo byloje nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, paskirti jam 2 (dvejų) metų trukmės laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu:

Pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;Savanoriškai gydytis nuo alkoholizmo.Nevartoti alkoholinių gėrimų bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, A. C. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. C. paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu:

Pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;Savanoriškai gydytis nuo alkoholizmo.Nevartoti alkoholinių gėrimų bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, A. C. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Įskaityti į bausmę A. C. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 2 paras, jas prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms.

A. C. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Išaiškinti A. C., kad jis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.