Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjai E. D., jos atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei ir suinteresuotam asmeniui K. D.,

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Kaišiadorių rajono savivaldybės ir VĮ Turto banko atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. D., Kaišiadorių rajono savivaldybei ir VĮ Turto bankui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Pareiškėja E. D. kreipėsi į teismą (b.l. 4-6) prašydama nustatyti faktą, jog ji įgijo nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi į butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja E. D. ir jos atstovė advokato padėjėja Ingrida Varanavičė teismo posėdžio metu visiškai palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti.

Pareiškėja E. D. ir jos atstovė advokato padėjėja Ingrida Varanavičė savo reikalavimą grindė šiais argumentais:

- pareiškėja jau nuo 1992 m. nepertraukiamai, sąžiningai, atvirai ir teisėtai kartu su sutuoktiniu ? suinteresuotu asmeniu K. D. (b.l. 31) ? gyvena bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šį butą pareiškėjai skyrė Dainių tarybinis ūkis, kuriame ji tuo metu dirbo (b.l. 7-13). Dokumentų, patvirtinančių jai nurodyto buto suteikimą, ji neturi ir negali pateikti. Iki šiol, t.y. daugiau negu dešimt metų, ji kartu su sutuoktiniu valdo šį butą, rūpinasi šiuo butu kaip savo, nes tarybinio ūkio nebėra: daro remontą (dažė lubas, sienas ir pan.), gerina jį (pasistatė krosnį, kurios nebuvo) ir išlaiko (moka komunalinius mokesčius, b.l. 14-25);

- nurodytas butas nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė. Viešajame registre daiktinės teisės, taip pat ir nuosavybės teisės, į nurodytą butą neįregistruotos (b.l. 26-30).

Teismo posėdžio metu E. D. paaiškino, kad Dainių tarybiniame ūkyje, fermoje, ji pradėjo dirbti maždaug apie 1986 m. Tais metais jai buvo suteiktas nurodytas butas Pakertų kaime daugiabučiame name. Jokių buto suteikimo dokumentų ji negavo, kažką pasirašė tarybinio ūkio administracijos pastate ir gavo buto raktą. Tarybinio ūkio vadovas jai sakė, kad bute ji gali gyventi visą laiką. Įsikėlė kartu su sutuoktiniu, kuris tuo metu taip pat dirbo tarybiniame ūkyje. Paklausta, kodėl buto savininku prašo teismo pripažinti tik ją vieną, o ne ją kartu su sutuoktiniu, pareiškėja E. D. atsakė, jog nemano, kad nurodytas butas priklauso tik jai vienai. Kad reikia prašyti ir dėl vyro, nepagalvojo. Be to, pareiškėja E. D. nurodė, kad į teismą kreipėsi norėdama susitvarkyti buto dokumentus. Po 1990 m. buvo pradėti tvarkyti nurodyto buto dokumentai, tačiau iki galo nesutvarkyti, nes tuo metu ji su sutuoktiniu neturėjo pakankamai pinigų ir buto neišsipirko. Aplinkiniai kaimynai butus išsipirko. Visus dokumentus kaimynai tvarkėsi savivaldybėje. Kodėl pareiškėja šiuo metu nenori išsipirkti buto, neatsakė, nors supranta, kad už jį gali reikėti kažkiek sumokėti. Perklausus, pareiškėja E. D. atsakė, jog mano, kad butas, kuriame šiuo metu ji kartu su sutuoktiniu gyvena, yra niekieno. Niekas pretenzijų jiems nereiškė. Jaučiasi nurodyto buto savininke.

Suinteresuotas asmuo K. D. teismo posėdžio metu sutiko su pareiškėjos E. D. – sutuoktinės – pareiškimu ir prašė jį tenkinti. Suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu patvirtino pareiškėjos nurodytas buto, kuriame gyvena, jai suteikimo aplinkybes, tačiau apie buto išsipirkimą nieko nežino.

Suinteresuotų asmenų Kaišiadorių r. sav. ir VĮ Turto banko atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta, gauti prašymai bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant (b.l. 78-81, 39, 43).

Apie šią civilinę bylą, jos nagrinėjimo vietą ir laiką taip pat pranešta viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (b.l. 74-75). Dėl suinteresuotumo šios bylos baigtimi ir įsitraukimo į procesą niekas nesikreipė.

Suinteresuotas asmuo Kaišiadorių r. sav. atsiliepime į pareiškėjos E. D. pareiškimą (b.l. 39) nurodė, jog butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neįtrauktas į savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitą ir savivaldybei nuosavybės teisėmis nepriklauso, todėl neprieštarauja, kad pareiškėjos pareiškimas būtų patenkintas.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškėjos E. D. pareiškimą (b.l. 41-43) nurodė, jog su pareiškėjos pareiškimu visiškai nesutinka, ir prašė jį atmesti, nes pagal to meto galiojančius teisės aktus pareiškėjai tarybinio ūkio suteiktas butas priklausė visuomeniniam butų fondui, buvo valstybės nuosavybė ir galėjo būti išsipirktas (privatizuotas) teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.69 str. 3 d. draudžiama įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybę į valstybei priklausančius daiktus.

Pareiškimas atmestinas.

Iš byloje esančių ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų matyti:

- Nekilnojamojo turto registre nuosavybės ir/ar kitos daiktinės teisės į butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neregistruotos. Kadastro duomenys nustatyti 1987 m. Dainių tarybinio ūkio iniciatyva (b.l. 26-30, 63);

- pareiškėja E. D. Dainių tarybiniame ūkyje (vėliau – Dainių valstybiniame ūkyje) nepertraukiamai dirbo nuo 1981 m. iki pat Dainių valstybinio ūkio privatizavimo – 1992-06-04. Pareiškėjos darbo santykiai tęsėsi Juknonių žemės ūkio bendrovėje (b.l. 7-13);

- žinių apie buto, esančio Pakertų kaime, suteikimą, nuomą ar pardavimą pareiškėjai E. D. Kauno apskrities archyve saugomuose 1992 m. Dainių valstybinio ūkio ir 1992-1995 m. Žiežmarių apylinkės tarybos ir viršaičio fondų dokumentuose nėra (b.l. 65). Teismui pateiktas 1992-11-20 Kaišiadorių r. Dainių valstybinio ūkio gyvenamųjų namų perdavimo Žiežmarių viršaičiui akto, kuriame įrašytas ir D. užimtas butas, kopija (b.l. 65-66);

- butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neįtrauktas į Kaišiadorių r. sav. nekilnojamojo turto apskaitą ir savivaldybei nuosavybės teisėmis nepriklauso;

- pareiškėja E. D. ir jos sutuoktinis – suinteresuotas asmuo – K. D. (b.l. 31) išlaiko butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), t.y. moka komunalinius mokesčius (b.l. 14-26, pateikti šią aplinkybę pagrindžiantys įrodymai nuo 1996 m).

Teismo posėdžio metu liudytoja – gretimo buto kaimynė – G. B. paaiškino, kad pareiškėja E. D. kartu su sutuoktiniu įsikėlė į butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), 1987 m., kur iki šiol ir gyvena. Butą išlaiko ir jį prižiūri. Tiek ji, tiek pareiškėja dirbo Dainių tarybiniame ūkyje. Joms abiems buvo suteikti butai, kaip ir kitiems darbininkams. Jokio dokumento ji negavo, pasirašė kažkokiame lape ir tiek. 1992 m. buvo rengiami dokumentai jų gyvenamojo namo butų privatizavimui, taip pat ir pareiškėjos butui, tačiau pareiškėjos šeimai pritrūko pinigų ir butas liko neprivatizuotas. Niekas pretenzijų jiems nereiškė. Ji ir kai kurie kiti kaimynai, nurodyti Kauno apskrities archyvo pateiktame Kaišiadorių r. Dainių valstybinio ūkio gyvenamųjų namų perdavimo Žiežmarių viršaičiui akte, butus privatizavo – išsipirko.

Įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos CK 4.47 str. 1 d. 11 p.). Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas tik esant šių sąlygų visetui:

1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (Lietuvos Respublikos CK 4.22 str., 4.68 str.). Daikto valdymas kitu pagrindu, pvz., pagal nuomos sutartį, neatitinka nurodytos įstatymo sąlygos;

2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (Lietuvos Respublikos CK 4.68 str., 4.70 str.);

3) asmuo valdo daiktą teisėtai (Lietuvos Respublikos CK 4.23 str., 4.68 str.). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas;

4) daikto atviro valdymo sąlyga (Lietuvos Respublikos CK 4.68 str.). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas;

5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Respublikos CK 4.68 str., 4.71 str.). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, bet nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, jas užginčijus daikto savininkui ar kitiems asmenims, turintiems daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį. Dėl to daikto valdymo terminas nutrūksta pareiškus teisėtą reikalavimą (ieškinį) dėl daikto grąžinimo ar daiktą valdančiam asmeniui pačiam pripažinus kito asmens teisę į jį.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 4.69 str. 3 d. įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą. Draudimas įgyti įgyjamąja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su viešuoju interesu.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėjai E. D. butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1987 m. suteikė gyventi Dainių tarybinis ūkis (vėliau – Dainių valstybinis ūkis). Pagal senojo Lietuvos Respublikos CK (1964 m., galiojusio iki 2001-07-01) 95 str. tuo metu buvo tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės. Valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė (senojo Lietuvos Respublikos CK 97 str.). Valstybei priklausė pagrindinės gamybos priemonės pramonėje, statyboje ir žemės ūkyje, transporto ir ryšių priemonės, bankai, valstybės įsteigtų prekybos, komunalinių ir kitokių įmonių turtas, taip pat kitas turtas, būtinas valstybės uždaviniams įgyvendinti. Pagal senąjį Lietuvos Respublikos CK turtą, priskirtą valstybinėms, tarpkolūkinėms, valstybinėms kolūkinėms ir kitokioms valstybinėms-kooperatinėms organizacijoms, tvarkė šios organizacijos. Jos, neviršydamos įstatymų nustatytų ribų, įgyvendino turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teises. Tačiau to turto savininkė likdavo valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis Nr.3K-3-535/2008 ir kt.). Pagal 1992 m. galiojusią Butų kodekso redakciją kolūkiams priklausančiuose statiniuose esantys butai priklausė visuomeniniam butų fondui (5 str.). Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačia nuosavybę vykdytas 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo ir Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačią. Visuomeniniam butų fondui priskirti butai buvo perleidžiami privačios nuosavybės teise 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartis Nr.3K-3-41/2011, 2011-02-21 nutartis Nr.3K-7-67/2011, 2013-04-12 nutartis Nr.3K-3-211/2013 ir kt.).

Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, kad dalis 1992-06-04 privatizuoto Dainių valstybinio ūkio gyvenamųjų namų 1992-11-20 aktu buvo perduota Žiežmarių viršaičiui, taip pat ir pareiškėjai suteiktas nurodytas butas. Pagal tuo metu galiojusį Vietos savivaldos pagrindų įstatymą apylinkės gyvenvietės viršaitis buvo žemesniosios pakopos savivaldybės institucija (10 str., 12 str.). Pagal tuo metu galiojusį Butų privatizavimo įstatymą savivaldybės buvo vienas iš pirkimo-pardavimo subjektų (4 str.), t.y. vykdė butų privatizavimą. Taip pat nustatyta, kad 1992 m. buvo inicijuotas Dainių valstybinio ūkio gyvenamųjų namų butų privatizavimo procesas, taip pat ir pareiškėjai suteikto buto, tačiau dėl pinigų stygiaus buto privatizavimo procesas nebuvo užbaigtas ir butas neišpirktas. Kaišiadorių r. sav. teigimu nurodytas butas neįtrauktas į Kaišiadorių r. sav. nekilnojamojo turto apskaitą ir savivaldybei nuosavybės teisėmis nepriklauso.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjai E. D. 1987 m. Dainių tarybinio ūkio suteiktas butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė. Nors nuosavybės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos valstybės vardu, nėra pagrindas teigti, kad jis nebėra valstybės nuosavybė. Tokiu atveju pareiškėjos E. D. nurodytas valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas (nekilnojamasis daiktas) – butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise negali būti įgytas įgyjamąja senatimi (Lietuvos Respublikos CK 4.69 str. 3 d.), todėl pareiškėjos E. D. pareiškimas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265-270 str. ir 533 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. D. pareiškimą atmesti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.