Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-09-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1180-1035/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-09-25
Bylos Nr.
1-1180-1035/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36784-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
V. L.
Nukentėjusysis
A. Z.
Advokatai
Valerijus Kirpičnikovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1180-1035/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36784-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.14.1.2.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorei Loretai Martinaitytei,kaltinamajam V. L. (V. L.), jo gynėjui advokatui Valerijui Kirpičnikovui,nukentėjusiajam A. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 323 straipsnio 1 dalį, 221 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams ir 5 MGL (625 Lt) bauda, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. balandžio 28 d. nutartimi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirta 5 MGL (625 Lt) bauda pakeista areštu 2 paroms; Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 21 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti 2003 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams;

Žemesnės instancijos teismas

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu (patikslintu 2007 m. vasario 20 d. nutartimi) pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 m. birželio 18 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams;

4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. birželio 7 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams; Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, paleistas lygtinai neatlikus 6 mėnesių ir 10 dienų paskirtos bausmės;

5) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1 300 Lt) bauda;

Žemesnės instancijos teismas

6) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

7) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį 20 MGL (2 600 Lt) bauda;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė bausmė – areštas 30 parų ir 20 MGL (2 600 Lt/753,01 Eur) bauda; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nuosprendis, paskirta 30 MGL (1 129,8 Eur) bauda, įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, baudos dydis sumažintas iki 26 MGL (979,16 Eur), vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė bausmė – 46 MGL (1 732,36 Eur) bauda;

9) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), vadovaujantis BK 50 straipsniu, 63 straipsnio 1, 4, 6, 7, 8 dalimis, 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmės subendrintos tarpusavyje ir su bausmėmis, paskirtomis 2003 m. birželio 18 d., 2009 m. lapkričio 9 d. ir 2010 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiais, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 2 mėnesiams bei 31 MGL (1 167,46 Eur) bauda, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalimis, subendrintos 2015 m. balandžio 16 d. ir 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams bei 31 MGL (1 167,46 Eur) bauda, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 9 mėnesiams;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2015 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, ir bausme, paskirta 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 9 mėnesiams bei 50 MGL (1 883 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; nustatytas terminas baudai sumokėti – 6 mėnesiai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (iki 2017 m. vasario 26 d.), į baudos bausmę įskaityta jos atlikta dalis pagal 2016 m. gegužės 20 d. nutartį;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštu 18 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei 50 MGL (1 883 Eur) bauda, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 9 mėnesiams ir 10 dienų bei 50 MGL (1 883 Eur) bauda; nustatytas terminas baudai sumokėti – per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

13) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, kurio rašymo apsirikimai ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 50 MGL (1 883 Eur) bauda;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2016 m. rugpjūčio 4 d., apie 14.00 val., būdamas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įsibrovė į neužrakintą statybinį vagonėlį, iš kur pagrobė D. S. (D. S.) priklausantį 150 Eur vertės nešiojamąjį kompiuterį „Asus“, tokiu būdu jis pagrobė svetimą, nukentėjusiajam D. S. priklausantį 150 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais V. L. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Be to, V. L., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2016 m. rugsėjo 27 d., apie 11.10 val., būdamas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įsibrovė į neužrakintą A. Z. priklausantį automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kur pasikėsino pagrobti A. Z. priklausančią 20 Eur vertės juodos spalvos rankinę „Bellugio“, kurioje buvo A. Z. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, 20 Eur grynųjų, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi jį sulaikė liudytojas Ž. K., tokiu būdu jis pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajam A. Z. priklausantį 40 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais V. L. padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Apklausiamas teisme kaltinamasis V. L. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino iš dalies ir paaiškino, kad dėl kompiuterio vagystės prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Nelabai ką gali pasakyti dėl sveikatos po insulto. Pamena tik fragmentus. Praėjusių metų vasarą atvažiavo automobiliu „Audi“, kurio numerių nepamena, prie garažo (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso negali nurodyti, nieko nebuvo, paėmė kompiuterį ir nuvažiavo. Kompiuteris buvo vagonėlyje, prijungtas prie kroviklio. Vartai buvo neuždaryti, buvo galima įeiti. Kompiuteris buvo baltos spalvos, jo modelio nepamena. Jei būtų kas stovėję ir matę, kompiuterio nebūtų ėmęs. Sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu. Būtų jau seniau atlyginęs žalą, bet negalėjo rasti nukentėjusiojo. Turėjo ketinimų atlyginti žalą. Negerai vertina savo veiką, gailisi. Dėl antrosios veikos kaltinamasis paaiškino, kad buvo pasikėsinęs pavogti rankinę. Rankinės neturėjo rankose, tik atidarė duris. Tada liudytojas pribėgo ir jį (kaltinamąjį) sučiupo. Tai buvo (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje. Automobilio modelio nepamena, bet jis buvo lengvasis, šviesios spalvos. Atvažiavo kitu reikalu, sustojo prie statybų, pamatė, kad nieko nėra ir kilo mintis paimti rankinę. Buvo priėjęs prie automobilio, matė viduje rankinę. Automobilis buvo atrakintas, durelės buvo nevisai uždarytos. Patraukė vairuotojo dureles, tuomet šeimininkas pagavo. Rankinės nepaėmė, bet tokį tikslą turėjo, būtų paėmęs, jei jo nebūtų sustabdę. Iš pradžių savininkas sakė, kad niekas nedingo. Kažkas sakė, kad prie rankinės buvo ir telefonas, kad ir jį norėjo pagrobti, tačiau jis (kaltinamasis) telefono nematė. Kas buvo rankinėje, nežino. Mano, kad ne visi daiktai buvo rankinėje. Savininkas telefoną ištraukė iš automobilio, o ne iš rankinės. Kai atvažiavo policija, tas žmogus pasakė, kad gal ką jau ir spėjo jis (kaltinamasis) pavogti, atidarė automobilį ir paėmė telefoną. Sakė, kad jis norėjo pavogti ir telefoną. Telefonas buvo „Samsung“. Kaltę pripažįsta iš dalies. Rankinės nebuvo atidaręs. Tikėjosi joje rasti pinigų. Negali pasakyti, ką būtų daręs su telefonu, jei jis būtų rankinėje. Pinigus būtų išleidęs pragyvenimui. Rankinė buvo padėta automobilyje prie pavarų dėžės. Pravėręs automobilio dureles, į vairuotojo vietą nebuvo atsisėdęs. Blogai vertina tai, kad daro nusikaltimus. Gauna invalidumo pensiją, už tai ir gyvena. Verkių g. esantį butą nuomoja draugė. Blogai vertina padarytą antrą veiką. Pasilieka prie savo parodymų: jį sulaikė maždaug 2 metrai nuo automobilio, rankinės į rankas nebuvo paėmęs. Jo gyvenime daug kas pasikeitė: mirė žmona, liko dukra, kuriai (duomenys neskelbtini) metai. Įformino, kad dukra gyventų pas močiutę, nes jautė, kad bus bėda. Dukrai reikalingas, su ja bendrauja telefonu ir laiškais, bet ji negali atvažiuoti į pasimatymą. Nebuvo iš ko gyventi, todėl taip ir padarė. Pripažįsta, kad yra kaltas, prašo skirti švelnesnę bausmę, nes nori pamatyti dukrą, be to, turi ir kepenų cirozę. Jo kriminalinė karjera baigėsi. O pataisos namuose nėra gydymo, duoda tik vitaminus. Nori ramiai gyventi ir grįžti pas dukrą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis V. L. paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 27 d. ryte, tiksliai laiko nepamena, jis autobusu važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), esančią Vilniuje. (duomenys neskelbtini) vyksta namų statybos, manė ten susiras sau kokį nors uždarbio šaltinį. Išlipęs iš autobuso ėjo statomų namų link. Pamatė stovintį sidabrinės spalvos lengvąjį automobilį, modelio bei valstybinio numerio nepamena. Mašina stovėjo tarp vartų prie statomo namo. Priėjo prie mašinos, pamatė, kad mašinoje buvo juodos spalvos vyriška rankinė, kuri gulėjo tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių. Kadangi jis yra 2 grupės invalidas, taip pat jam diagnozuotas asmenybės sutrikimas, kurį laiką gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, taip pat gauna invalidumo pašalpą ir jam trūksta pinigų, jis nusprendė pavogti mašinoje esančią rankinę. Atidarė mašiną, kuri buvo neužrakinta, paėmė rankinę, rankinės dirželis užsikabino už stabdžio ir dėl to jam nepavyko rankinės pavogti. Išgirdo, kad kažkas link jo bėga. Vyriškis jį iš karto sulaikė. Jis (V. L.) bandė išsiaiškinti, atsiprašyti, pasiūlė 100 Eur, kad nekviestų policijos, bet jie pasakė, kad paleis, jeigu jis jiems duos 2 000 Eur. Susitarti nepavyko, jį sulaikęs asmuo iškvietė policijos pareigūnus. Dėl įvykio gailisi (b. l. 67, 68). Papildomai paaiškino, kad dėl 2016 m. rugsėjo 27 d. įvykio gali pasakyti, kad tikslo pagrobti rankinės jis neturėjo, tiesiog buvo priėjęs prie automobilio „Ford Galaxy“, kuris stovėjo prie namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Automobilio visos durys buvo atidarytos, taip pat ir bagažinė. Matė, kad salono viduje ant keleivio sėdynės buvo juodos spalvos vyriška rankinė, bet prie jos prisilietęs jis nebuvo, į automobilį įlindęs nebuvo. Kaip jis suprato, jį sulaikė pribėgęs namo savininkas, kuris pakvietė kitą vyrą, kaip suprato automobilio savininką, ir jie iškvietė policiją. Jis (V. L.) taip suprato, kad tie vyrai įtarė, kad jis norėjo pagrobti minėtą rankinę. Bet tokio tikslo jis neturėjo. Iki to momento, kol važiavo policijos pareigūnai, minėti vyrai jį apstumdė, todėl jis buvo išsigandęs ir pirmos apklausos metu prisipažino, kad pasikėsino pagrobti rankinę (b. l. 75–76).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Ž. K. parodė, kad datos, kada tai buvo, tiksliai nepamena, o vieta – jo (liudytojo) gyvenamasis namas. Gali pasakyti datą iš nuotraukos, turi ją telefone. Tai buvo 2016 m. rugsėjo mėn. 27 d. Nuotrauka daryta apie 11.00 val. Tuo metu policija dar nebuvo atvykusi. Viskas įvyko Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ten buvo statomas jo gyvenamasis namas, buvo atvykę darbuotojai iš Šiaulių ir jie buvo pasistatę automobilį kieme. Tai buvo Renault autobusiukas, berods, tamsios spalvos, senas automobilis. Darbuotojai įvarė automobilį į namo kiemą, kad nestovėtų gatvėje, atidarė bagažinę ir susinešė daiktus į namą, bagažinės dangtis buvo paliktas atidarytas. Visos durys buvo uždarytos. Jie pradėjo darbus, jis (liudytojas) vaikštinėjo po namus, po to sugalvojo išeiti į lauką. Išėjęs į lauką, kadangi automobilis stovėjo galu, per tą bagažinės dangtį pamatė, kad automobilyje vairuotojo vietoje sėdi žmogus ir matė, kad kažko ieško daiktadėžėje. Tą tikrai matė. Pradžioje nesuprato, kad tai pašalinis asmuo, kurį laiką stebėjo visą veiksmą, bet kai pamatė, kad jis atsidarė dureles, išlipo iš automobilio, pradėjo greitu žingsniu šalintis iš kiemo į gatvę, suprato, kad kažkas ne taip. Pradėjo jį šaukti ir paskui jį bėgti. Jis pradėjo bėgti, rankoje jis nešėsi rankinę. Maždaug už 20 metrų nuo sklypo ribos pasivijo jį ir paguldė ant žemės. Rankose jis turėjo rankinę, pradžioje jis (liudytojas) nesuprato, kad tai rankinė, kurią pavogė. Žmogus sakė, kad atiduos viską, jei jis (liudytojas) nieko nedarys. Belaikant jį, kas nustebino, po 15–20 sekundžių privažiavo automobilis, sustojo. Tai buvo Audi A6 ar Audi A4, tamsios spalvos universalas. Bandė atsekti numerio seką, dar atvykę pareigūnai rado jo piniginėje baudos kvitą, kuriame buvo parašyti numeriai, kurie atitiko to automobilio numerius. Kiek išgirdo, tie numeriai buvo vogti. Kai žmogus privažiavo, jis (liudytojas) sušuko, kad sugavo vagį, jog kviestų policiją, tačiau tas žmogus greit nuvažiavo. Suprato, kad tas automobilis turėjo paimti tą pilietį. Kai jis pasiūlė atiduoti rankinę, jis (liudytojas) ją paėmė ir nusivedė žmogų prie namo pas darbininkus. Darbininkų paklausė, ar tai jų rankinė, vienas darbininkas pasakė, kad tai jo, tada jie įlindo į automobilį pažiūrėti, ar daugiau niekas nepavogta. Darbuotoją, kurio rankinė buvo, vizualiai pamena, bet nepasakys jo vardo. Jis apžiūrinėjo tą rankinę, joje buvo telefonas, piniginė, kažkokie daiktai. Niekas iš rankinės nebuvo paimta, žmogus tiesiog paėmė visą rankinę. Automobilis yra darbinis, skirtas pervežti medžiagas, jame buvo rankinė, padėta ant keleivio sėdynės, ir jų įrankiai. Daugiau vertingų daiktų ten nebuvo. Policiją iškvietė iš karto. Žmogus dar siūlė 50 Eur kyšį, kad nekviestų policijos. Žmogus nebėgo, jie visi buvo išėję į kiemą ir laukė policijos. Negali patvirtinti, kad tai buvo Renault automobilis. Toks minivenas buvo. Galėjo būti Ford Galaxy pilkos ar sidabrinės spalvos. Netrenkė kaltinamajam į pilvą, jį sulaikydamas. Kadangi jis bėgo nuo jo (liudytojo), kai jį prisivijo, užkabino jam per galinę koją, kad jis kristų ant žemės. Kitaip negalėjo jo sulaikyti. Nebuvo jo bėgimas greitas, bet nubėgo apie 20–30 metrų nuo sklypo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. Z. parodė, kad dirbo objekte, tai buvo lyg vasarą, tiksliai nepamena. Tai buvo gyvenamųjų namų kvartalas prie (duomenys neskelbtini). Dirbo ten, buvo kartu su bendradarbiu M. J., vartus buvo užsivėrę, tačiau šone buvo plyšys. Užsakovas buvo namo šeimininkas, jo vardo nepamena. Vardas Ž. K. kai ką sako, jis ir buvo tas šeimininkas. Gyvenamasis namas buvo aptvertas. Atvažiavo ten su automobiliu Ford Galaxy sidabrinės – pilkos spalvos. Buvo įvažiavę į kiemą, buvo privėrę vartus. Buvo palikta automobilio bagažinė atidaryta, o durelės buvo uždarytos, tačiau neužrakintos. Automobilyje buvo drabužiai ir rankinė su daiktais. Rankinė buvo jo (nukentėjusiojo). Rankinėje buvo dokumentai, piniginė ir viskas. Telefonas buvo šalia padėtas. Rankinė buvo ant priekinės sėdynės arba prie rankinio, o telefonas ant prietaisų skydelio. Tuo metu iš automobilio nešė įrankius į vidų, kai šeimininkas pradėjo šaukti ir gatvėje sulaikė kaltinamąjį, nes pamatė, kad kažkas automobilyje kuičiasi, nors jie buvo viduje. Šeimininkas pradėjo jį vytis ir už 20 metrų jį sulaikė. Šeimininkas jį parvedė į kiemą, pamatė, kad jis nešėsi rankoje jo (nukentėjusiojo) rankinę. Šeimininkas paklausė, ar tai jų. Atpažino savo daiktus. Patikrino, ar visi daiktai buvo rankinėje. Ką išvardijo, tas ir buvo, o telefonas buvo automobilyje, kaip pats sakė, jo nepastebėjo. Kaltinamasis buvo persigandęs, prašė paleisti, siūlė 150 Eur, kad nekviestų policijos. Jie jo nepaleido. Telefoną buvo automobilyje palikęs, dar klausė jo, kodėl jis nepaėmė telefono, bet kaltinamasis sakė, kad jo nepastebėjo. Gal ne taip suprato pareigūnai, kai apklausos protokole rašė, kad telefonas buvo rankinėje. Bet telefonas buvo ant prietaisų skydelio ir jis nebuvo paimtas. Civilinio ieškinio nereiškia.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d. 13.50 val. užregistruotas įvykis, kad prieš 5 minutes iš statybinio vagonėlio pavogtas nešiojamasis kompiuteris, vagis pasišalino su automobiliu Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad D. S. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d., apie 14.00 val., jo bendradarbis V. M. pamatė, kaip nepažįstamas vyras buvo statybiniame vagonėlyje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuris pavogė jam priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Asus“ ir įsėdo į automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo. Jis nuėjo į vagonėlį pažiūrėti ir pamatė, kad tikrai nėra jo kompiuterio. Statybinis vagonėlis buvo atidarytas, į jį įsilaužta nebuvo. Kompiuterio dokumentų jis neturi. Jam padaryta 150 Eur turtinė žala (b. l. 9–13).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta ir jos prieigos Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 17–19).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. parodė, kad jis dirba statybos objekte Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagal individualią veiklą. Kartu su juo dirba D. S.. Savo daiktus jie laiko statybiniame konteineryje prie objekto. Kartais jis būna uždarytas, kartais atidarytas. 2016 m. rugpjūčio 4 d., apie 14.00 val., jis pastebėjo, kad prie vagonėlio yra sustojęs automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu prie vagonėlio buvo vyriškis, kuris bandė tempti įrankių dėžę. Vyriškis buvo stambaus kūno sudėjimo. Jį pamatęs vyras įsėdo į automobilio keleivio pusę ir automobilis greitai pajudėjo ir nuvažiavo Nugalėtojų gatve link miesto. Kas sėdėjo už vairo, jis nepastebėjo. Greitai pašaukė D., šis apžiūrėjęs vagonėlį pasigedo kompiuterio (b. l. 22).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. M. parodė, kad iki 2016 m. birželio 9 d. ji naudojosi automobiliu Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. birželio 9 d., apie 07.30 val., minėtas automobilis (duomenys neskelbtini) sugedo. Ji nusprendė automobilio neremontuoti, o jį parduoti į sąvartyną. Skambino pagal skelbimus. Kartą jai perskambino ir atvažiavęs tralas automobilį išsivežė. Pirkėjas jai davė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Jai buvo pasakyta, kad automobilis bus pastatytas į sąvartyną. Dėl automobilio išregistravimo kalbos nebuvo. Automobilis buvo paimtas maždaug nuo 11.00 val. iki 13.00 val. Ji pati asmeniškai nevažiavo išregistruoti automobilio. Kas gali naudotis juo, nežino (b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis V. L. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 35–38).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2016 m. rugsėjo 27 d. 11.18 val. užregistruotas įvykis, kad pranešėjas sulaikė vagį, kuris norėjo apvogti automobilį (b. l. 41).

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad A. Z. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 27 d., apie 11.00 val., dirbdamas statybiniame objekte Vilniuje, (duomenys neskelbtini), viduje išgirdo triukšmą iš gatvės pusės, dėl to išėjo į kiemą ir pamatė, kaip jų statomo objekto užsakovas iš gatvės į kiemą atvedė sulaikytą asmenį, kuris savo rankose laikė jo (A. Z.) rankinę, kurią jis atpažino. Užsakovas paaiškino, kad ką tik sulaikė asmenį, kuris galimai iš jam (A. Z.) priklausančio automobilio Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ką tik pavogė rankinę. Tuomet jis iš sulaikyto asmens paėmė savo rankinę, kurios viduje buvo mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Edge“ kartu su dėklu, 20 Eur, jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas. Telefono vertė 600 Eur, dėklo vertė 60 Eur, rankinės vertė 20 Eur. Viso turto vertė 700 Eur. Jo automobilis buvo neužrakintas (b. l. 47–48).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 56–57).

Dėl 2016 m. rugpjūčio 4 d. vagystės

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Teismas, įvertinęs kaltinamojo V. L. paaiškinimus, nukentėjusiojo D. S. parodymus, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą, apžiūros protokolą, liudytojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodymų patikrinimo vietoje protokolą konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad V. L., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į neužrakintą statybinį vagonėlį, iš kur pagrobė D. S. priklausantį 150 Eur vertės nešiojamąjį kompiuterį „Asus“, tokiu būdu jis pagrobė svetimą, nukentėjusiajam D. S. priklausantį 150 eurų vertės turtą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl 2016 m. rugsėjo 27 d. vagystės

BK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasikėsinimu padaryti nusikalstamą veiką, be kita ko, yra tyčinis veikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas (baudžiamasis nusižengimas), jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė pasikėsinus padaryti BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. L. paaiškino, jog iš automobilio, kuris buvo neužrakintas, paėmė rankinę, tačiau jos dirželis užsikabino už stabdžio ir dėl to rankinės nepavyko pagrobti. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pakeitė poziciją, teigdamas, jog automobilis buvo atrakintas, bet šeimininko buvo sustabdytas, kai patraukė vairuotojo dureles, tačiau, nors ir turėjo tikslą paimti rankinę, jos nepaėmė. Teismas kritiškai vertina nenuoseklius kaltinamojo parodymus ir jo poziciją dėl to, kad jis nebuvo paėmęs rankinės iš automobilio. Ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu liudytojas Ž. K. parodė, kad per atidarytą automobilio bagažinės dangtį pamatė, kad automobilyje vairuotojo vietoje sėdi žmogus ir kažko ieško daiktadėžėje, po kurio laiko pamatė, jog asmuo atsidarė dureles, išlipo iš automobilio, pradėjo greitu žingsniu šalintis iš kiemo į gatvę, o jis (liudytojas) pradėjo šaukti ir vytis jį. Asmuo (kaltinamasis) pradėjo bėgti, rankoje nešėsi rankinę, tačiau maždaug už 20 metrų nuo sklypo ribos jis pasivijo jį (kaltinamąjį) ir paguldė ant žemės. Šiuos liudytojo Ž. K. parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo A. Z. parodymai, jog namo šeimininkas, t. y. Ž. K., sulaikė kaltinamąjį, nes pamatė, kad kažkas automobilyje kuičiasi, nors jie (A. Z. su kolega) buvo viduje. Šeimininkas už 20 metrų sulaikė kaltinamąjį ir parvedė į kiemą, kur jis, A. Z., pamatė, kad Ž. K. rankoje nešėsi jam (A. Z.) priklausančią rankinę. Taigi byloje liudytojo Ž. K. ir nukentėjusiojo A. Z. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis vis dėlto įsibrovė į neužrakintą nukentėjusiojo automobilį, paėmė jame buvusią nukentėjusiojo rankinę ir bandė su ja pabėgti, tačiau liudytojo Ž. K. buvo sulaikytas, todėl savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. pasikėsino pagrobti rankinę.

V. L. pareikštame kaltinime nurodyta aplinkybė, kad jis pasikėsino pagrobti A. Z. priklausančią juodos spalvos rankinę „Bellugio“, kurioje, be kitų daiktų, buvo 600 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Edge 7“ su 60 Eur vertės telefono dėklu. Kaltinamasis nesutiko su kaltinime nurodyta aplinkybe, kad rankinėje buvo mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Edge 7“ su dėklu. Jo teigimu, telefono rankinėje nebuvo, po to, kai jis buvo sulaikytas, mobilusis telefonas buvo paimtas iš automobilio, o ne iš rankinės. Šiuo atveju teismas sutinka su kaltinamojo byloje užimta pozicija, nes nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad mobilųjį telefoną buvo palikęs ant automobilio priekinio skydelio, o ne rankinėje, pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu tiesiog ne taip jį suprato. Taigi teismas kaltinamojo versiją, kad rankinėje nebuvo mobiliojo ryšio telefono kartu su dėklu, laiko pagrįsta, todėl kaltinime nurodytos aplinkybės dėl telefono ir jo dėklo tikslintinos.

Kaip minėta, kitas kaltintajame akte nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojo Ž. K., nukentėjusiojo A. Z. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, protokolas-pareiškimas ir apžiūros protokolas. Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad V. L., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į neužrakintą A. Z. priklausantį automobilį, iš kur pasikėsino pagrobti A. Z. priklausančią 20 Eur vertės juodos spalvos rankinę „Bellugio“, kurioje buvo A. Z. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, 20 Eur grynųjų, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi jį sulaikė liudytojas Ž. K., tokiu būdu jis pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajam A. Z. priklausantį 40 Eur vertės turtą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmių skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę V. L., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai (tiesiogine tyčia) apysunkiai nusikaltimai, kompiuterio vagystė baigta, vagystė iš automobilio nebaigta), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino dėl vienos nusikalstamos veikos (kompiuterio vagystės) ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – iš dalies darbingas (b. l. 95), teistas (b. l. 103–108), baustas administracine tvarka (b. l. 101–102), gydytas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose (b. l. 84–92). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 89TPK-42/2017 matyti, kad V. L. nuo 2015 m. 2 kartus buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje dėl sutrikimų, susijusių su alkoholio vartojimu, jam diagnozuotas asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad V. L. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste, dėl kurių jis negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 81).

Kaltinamojo gynėjas teisminio bylos nagrinėjimo metu kėlė klausimą dėl jo ginamojo galimybės atlikti laisvės atėmimo bausmę, akcentuodamas, kad kaltinamasis serga tokiomis ligomis, dėl kurių jis negali atlikti tokios bausmės. Gynėjas prašymą įvertinti kaltinamojo sveikatos būklę grindė 2015 m. gruodžio 9 d., 2016 m. gruodžio 28 d. medicininiais dokumentais. Pažymėtina, kad teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. teisiamajame posėdyje protokoline nutartimi šį prašymą atmetė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad analogiškas klausimas buvo keliamas ir nagrinėjant kitą baudžiamąją bylą Vilniaus rajono apylinkės teisme. Iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 31 d. nuosprendis, nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas vertino V. L. sveikatos būklę, teisiamajame posėdyje apklausė ekspertą Joną Mindaugą Paliulį, kuris, susipažinęs su kaltinamojo medicininiais dokumentais, parodė, jog V. L. konstatuoti susirgimai netrukdo atlikti laisvės atėmimo bausmę (b. l. 175–178). Be to, minėtoje nutartyje pažymėta, kad laisvės atėmimo bausmę vykdančiose institucijose nuolat teikiama kvalifikuota medicininė pagalba, o esant didesniems nuteistųjų sveikatos sutrikimams, jie nukreipiami gydymui į laisvės atėmimo vietų ligoninę. Kaltinamojo gynėjo prašymo atmetimui turėjo įtakos aplinkybė, kad šioje byloje teismui nebuvo pateikti aktualūs (naujesni) kaltinamojo medicinos dokumentai, o byloje esantys medicininiai dokumentai, kaip matyti, jau buvo įvertinti kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje buvo prieita išvados, kad V. L. sveikatos būklė nekelia jokių abejonių ir laisvės atėmimo bausmės paskyrimo bei jos realaus atlikimo pagrindų neeliminuoja.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog V. L. už BK 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skirtina įstatymo sankcijoje numatytos ir prokurorės siūlomos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, jų dydžius nustatant artimus jų minimalioms riboms, skiriamas bausmes subendrinant dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 1, 4 d.). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam V. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 34, 69) paskelbus nuosprendį, naikintina, kadangi kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su mikropluošteliais ant lipnios juostelės „Policai“ nuo automobilio vairuotojo sėdynės (b. l. 62), įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktinas byloje.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis D. S. šioje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 150 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad po vagystės iš statybinio vagonėlio buvo pagrobtas ir negrąžintas nešiojamasis kompiuteris „Asus“ ir kompiuterio kroviklis, kurių bendra vertė – 150 Eur. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo D. S. parodymais dėl pagrobtų daiktų vertės. Objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nukentėjusysis siekia nepagrįstai pasipelnyti, nenustatyta. Taigi teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo nurodytų daiktų, kurie jam nebuvo grąžinti, kainą, konstatuoja, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas ir iš kaltinamojo V. L. priteistina 150 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. L. (V. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2016 m. rugpjūčio 4 d. veika), ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (2016 m. rugsėjo 27 d. veika), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. L. skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir V. L. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bei 50 MGL dydžio, t. y. 1 883 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų) Eur, baudą. Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį ir nuosprendyje nurodytus įskaitytus laikinojo sulaikymo laikotarpius.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos – 2017 m. rugsėjo 25 d.

V. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskelbus nuosprendį, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su mikropluošteliais ant lipnios juostelės „Policai“ nuo automobilio vairuotojo sėdynės, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti byloje.

Nukentėjusiojo D. S. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jam iš V. L. 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur turtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti V. L., kad:

1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A);

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš