Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-04-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-114-360/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-05
Bylos Nr.
AN2-114-360/2018
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00115-2017-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Pažeidėjas
M. M.
Advokatai
Simas Tokarčakas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-114-360/2018Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00115-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos M. M. atstovo advokato Simo Tokarčako apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutarimu M. M. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį 300 Eur bauda už tai, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ l. e. p. direktorė, nevykdė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės A. K. 2017 m. liepos 21 d. reikalavimo Nr. (4.27)-D3-2643 iki 2017 m. liepos 26 d. įrengti prekybos vietą (duomenys neskelbtini) , pagal projekto (schema Nr. 7) reikalavimus.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktos M. M. atstovas advokatas S. Tokarčakas apeliaciniu skundu prašo nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną M. M. nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje analizuojamas faktines aplinkybes bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir institucijos priėmusios protokolą veiksmus. Teismas tariamai padarytos nusižengimo aplinkybes vertino selektyviai bei atsiedamas nuo bendro šalių tarpusavio teisinių santykių konteksto, todėl priėjo klaidingos išvados dėl M. M. kaltės padarius ANK 505 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusižengimą. Nutarime apeliantės kaltė buvo grindžiama subjektyviomis prielaidomis, nors administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esantys įrodymai nepagrindžia apeliantės kaltės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiamas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutarimas turėtų būti panaikintas, o administracinio nusižengimo byla apeliantei nutraukta.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad 2017 m. liepos 13 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės) atstovai atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios prekyvietės, esančios (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir tuo metu laikinai einančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareigas direktorei M. M. elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2017 m. liepos 21 d. Savivaldybės pranešimas Nr. (4.27)-D3-2649. Pranešime Savivaldybė informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jog prekyvietė, esanti (duomenys neskelbtini) pagal schemą Nr. 7, (duomenys neskelbtini), yra įrengta nesilaikant Savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus suderinto laikino prekybos įrenginio projekto reikalavimų. Pranešime UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat buvo įpareigota iki 2017 m liepos 26 d. viešąją vietą įrengti pagal projekto reikalavimus. Svarbu pažymėti, kad pranešimas apeliantei buvo išsiųstas elektroniniu paštu 2017 m. liepos 21 d., t. y. penktadienį, o įpareigojimas turėjo būti įgyvendintas per dvi darbo dienas, t. y. per 2017 m. liepos 24 ir 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė yra O. Š., o apeliantė įmonėje dirbo pagal darbo sutartį ir ėjo vadybininkės pareigas. Iš esmės apeliantė įmonėje rūpinasi personalo organizavimo, įdarbinimo ir kitais su darbuotojų veikla susijusiais klausimais. 2017 m. liepos 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės O. Š. įsakymu, M. M. buvo paskirta 1. e. p. direktore laikotarpiui nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d., kol O. Š. buvo kasmetinėse atostogose. Kaip teisingai nurodoma ir nutarime, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė O. Š., o ne apeliantė, rūpinosi projekto derinimo su Savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi klausimais. Apeliantė savo žinioje projektinės dokumentacijos neturėjo, tačiau žinojo, jog ginčo prekyvietė yra įrengta teisėtai, kadangi jai buvo išduotas Savivaldybės leidimas. Be to, 2017 m. liepos 21 d. Savivaldybės pranešime apeliantei nebuvo pateikta jokia konkreti informacija, kurios pagrindu apeliantė būtų galėjusi įvykdyti Savivaldybės keliamus reikalavimus. Kaip matyti iš pranešimo teksto, jame deklaratyviai bei formaliai nurodoma, jog prekyvietė tiesiog yra įrengta nesilaikant Savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus suderinto laikino prekybos įrenginio projekto reikalavimų.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad apeliantei kartu su pranešimu nebuvo pateiktas 2017 m. liepos 20 d. apžiūros protokolas, kuris buvo surašytas po prekyvietės apžiūros. Šio Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnų atlikto proceso veiksmo metu kaip tik ir buvo nustatyti prekyvietės trūkumai, kuriuos buvo reikalaujama pašalinti. Kaip matyti iš apžiūros protokolo, paskutiniojoje grafoje „Protokolo dublikatas įteiktas“ ranka įrašyti prekyvietėje dirbusios V. R. duomenys, tačiau jos parašo, patvirtinančio aplinkybę, jog jai buvo įteiktas apžiūros protokolas nesama. V. R. parašo protokole nėra dėl tos priežasties, kad Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai protokolo kopijos darbuotojai nepaliko ir nurodė, jog dublikatas bus įteiktas vėliau. Pažymėtina, kad jeigu V. R. būtų tiesiog atsisakiusi pasirašyti apžiūros protokolą, šią informaciją pareigūnai būtų pažymėję protokole arba tarnybiniame pranešime, tačiau bylos medžiagoje nesama kitokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Taigi apeliantė, gavusi 2017 m. liepos 21 d. pranešimą, objektyviai nežinojo, kokie konkretūs projekto neatitikimai turėtų būti pašalinti. Dėl šios priežasties apeliantė operatyviai, t. y. 2017 m. liepos 25 d. kreipėsi į Savivaldybę, prašydama nurodyti, kokie konkretūs pažeidimai turi būti pašalinti, be to, buvo prašoma suteikti ir protingą terminą, per kurį minėti pažeidimai turi būti likviduoti.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog, atsižvelgdama į susidariusią situaciją, apeliantė telefonu informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovę O. Š. ir 2017 m. liepos 28 d. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei prašymą ją atšaukti iš 1. e. direktorės pareigų. O. Š. grįžo iš atostogų anksčiau laiko ir 2017 m. liepos 31 d. įsakymu nuo tos pačios dienos apeliantę atšaukė iš laikinai eitų pareigų. Apeliantė informavo O. Š. apie ginčą su Savivaldybę ir šio klausimo sprendimą perdavė jai, kaip įmonės vadovei. 2017 m. rugpjūčio 2 d. Savivaldybė pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą Nr. (4.27)-D3-2802, kuriuo konkrečiai nurodė, kokie projekto neatitikimai buvo užfiksuoti prekyvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei nurodo, jog laikiną prekybos įrenginį viešojoje vietoje įrengti pagal suderintą projektą UAB „(duomenys neskelbtini)‘ privalo iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. Su šiuo pranešimu Savivaldybė taip pat pateikė ir 2017 m. liepos 20 d. apžiūros akto kopiją. 2017 m. rugpjūčio 2 d. Savivaldybės pranešimas Nr. (4.27)-D3-2802 buvo įtrauktas ir į 2017 m. rugsėjo 27 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. SAVAD-25ANP-120108764-17 fabulą, tačiau teismas šias aplinkybes iš kaltinimo pašalino, motyvuodamas, esą, šios aplinkybės neturi reikšmės pažeidimo padarymo aplinkybėms nustatyti ir veikos kvalifikavimui pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Apeliantė negali sutikti su teismo prieitomis išvadomis, kadangi šios aplinkybės būtent ir šalina apeliantės atsakomybę pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Gynybos manymu, vienintelis būdas, kuriuo būtų buvę įmanoma patraukti apeliantę administracinėn atsakomybėn, ir buvo bylos aplinkybes vertinti selektyviai ir atsietai nuo bendro Savivaldybės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio teisinių santykių konteksto. Vertinant teisine prasme, bet kokie valstybės ar savivaldybės institucijos formuluojami reikalavimai turi būti aiškūs bei konkretūs. Be kita ko, turi egzistuoti objektyvi galimi šiuos reikalavimus įgyvendinti tinkamai ir tą padaryti per institucijos nustatytą terminą. Taigi institucijos nustatytas terminas turi būti protingas. Nagrinėjamu atveju, Savivaldybė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimu nustatė dviejų dienų terminą ir nustatydama itin trumpą ir neprotingą terminą, savo ruožtu, nenurodė konkrečių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimų. Tokiais savo veiksmais Savivaldybė pažeidė bendrąjį teisės principą - impossibilium nulla obligatio est, t. y. negalima iš asmenų reikalauti neįmanomų dalykų. Tačiau svarbu pabrėžti, kad apeliantė 2017 m. liepos 25 d. kreipėsi į Savivaldybę, prašydama sukonkretinti nurodytus įpareigojimus ir skirti protingą terminą. Savivaldybės 2017 m. rugpjūčio 4 d. atsakymas patvirtina, kad Savivaldybė iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. pratęsė terminą įpareigojimams įvykdyti. Manytina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir nevertino akivaizdaus jų tęstinumo, patvirtinančio, kad tariamas pažeidimas, t. y. Savivaldybės pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymas, negalėjo būti padarytas 2017 m. liepos 27 d., kadangi pati Savivaldybė, savo aktyviais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigojimo terminą pratęsė.

Apeliaciniame skunde taip nurodoma, kad kaip nuosekliai buvo nurodoma viso proceso metu, apeliantė nėra tinkamas administracinio nusižengimo subjektas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės pareigas laikinai ėjo tik iki 2017 m. liepos 31 d., o Savivaldybės įpareigojimo terminas suėjo 2018 m. rugpjūčio 4 d., kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė jau buvo atšaukta iš atostogų ir ėjo savo pareigas. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės O. Š., prašymu, adresuotu Savivaldybei, informavo, kad visų 2017 m. rugpjūčio 2 d. pranešime Nr. (4.27)-D3-2802 nurodytų trūkumų objektyviai negali pašalinti, nes pašalinus nurodytus trūkumus, prekybos įrenginys neatitiks teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių prekybą maisto gaminiais, todėl buvo priversta šioje prekyvietėje nutraukti vykdomą veiklą. Savivaldybė buvo informuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsižvelgdama į Savivaldybės draudimą vykdyti prekybą maisto gaminiais iš laikino įrenginio, neatitinkančio projekto, buvo priversta nutraukti veiklą, todėl prekyvietė yra neeksploatuojama ir laikinas įrenginys išvežtas iš viešosios vietos, tuo pačiu yra akivaizdu, kad pažeidimas iš esmė jau yra praradęs pavojingumą.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad administracinio nusižengimo protokolas M. M. buvo surašytas tik 2017 m. rugsėjo 27 d., t. y. po to, kai 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir 2017 m. rugsėjo 1 d. fotonuotraukose buvo užfiksuota veiklos nebevykdanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekyvietė. Šios aplinkybės patvirtina, kad pati Savivaldybė konkliudentiniais veiksmais pripažino įpareigojimo termino pratęsimą, tačiau sužinojusi, jog apeliantė buvo atšaukta iš pareigų, 2017 m. liepos 31 d. savo poziciją pakeitė, kadangi bet kokia kaina siekė, kad apeliantė būtų patraukta atsakomybėn. Administracinio nusižengimo protokole yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos, teismas negali iš esmės keisti administracinio kaltinimo faktinių aplinkybių. Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t. y. kai protokolas surašytas netinkamai, o tą nutarime konstatavo pats teismas, byla turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, tačiau nagrinėjamu atveju teismas savo iniciatyva pašalino iš kaltinimo faktines aplinkybes, kurios šalina apeliantės atsakomybę, todėl tokiu būdu iš esmės pažeidė apeliantės teisę į teisingą ir sąžiningą procesą. Apibendrinant jau aukščiau nurodytus argumentus, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nesivadovavo pamatiniu baudžiamosios justicijos in dubio pro reo principu, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti asmeniui nepalankų nutarimą. Nutarimas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltę padarius administracinį nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, jas vertinti atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus byloje surinktų įrodymų tyrimo, visapusiškai neišnagrinėjo bei neįvertino bylos medžiagos, todėl nepašalino byloje esančių abejonių, nors tokią pareigą turėjo, taigi dėl apeliantės kaltės padarė nepagrįstas išvadas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Savivaldybė prašo apeliacinio skundo netenknti ir palikti nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

M. M. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 600 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 1500 eurų. Apeliantė nubausta už tai, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ l. e. p. direktorė, nevykdė Savivaldybės 2017 m. liepos 21 d. reikalavimo iki 2017 m. liepos 26 d. įrengti prekybos vietą (duomenys neskelbtini), pagal projekto (schema Nr. 7) reikalavimus.

Dalis apeliacinio skundo argmentų susiję su tuo, kad, kaip teigiama, apeliantė yra netinkamas atsakomybės subjektas, kadangi tik laikinai ėjo direktorės pareigas, pavaduodama įmonės direktorę O. Š. atostogų metu, o būtent O. Š., ne apeliantė, rūpinosi projekto derinimo su Savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi klausimais, M. M. savo žinioje projektinės dokumentacijos neturėjo, tačiau žinojo, jog ginčo prekyvietė yra įrengta teisėtai, kadangi jai buvo išduotas Savivaldybės leidimas. Apygardos teismas su šiais argumentais nesutinka. Kaip matyti iš bylos duomenų, administracinėn atsakomybėn patraukta M. M. laikinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas turėjo eiti nuo 2017-07-13 iki 2017-08-11 (b. l. 23), tačiau, kaip nurodoma ir apeliaciniame skunde dėl susidariusios situacijos iš laikinosios direktorės pareigų buvo atšaukta nuo 2017-07-31 (b. l. 31, 32). Tiek patikrinimo, vykusio 2017-07-13 metu, tiek Savivaldybės 2017-07-21 reikalavimo dėl viešosios vietos (duomenys neskelbtini) pagal schemą Nr. 7 surašymo ir jame nustatyto įvykdymo termino metu M. M. laikinai įmonėje ėjo direktorės pareigas, todėl ji nagrinėjamu atveju yra tinkamas administracinės atsakomybės pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį subjektas. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog apeliantė savo žinioje neturėjo projektinės dokumentacijos, nes ne ji rūpinosi projekto derinimo su Savivaldybe klausimais, tačiau nėra pagrindo manyti, jog M. M. galėjo nežinoti aktualaus projekto dėl prekybos reikalavimų, kadangi būtent jai buvo įteiktas leidimas Nr. PR1-711 prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose (duomenys neskelbtini) pagal kurį pardavėjas arba paslaugų teikėjas įsipareigoja laikytis Prekybos viešosiose vietose taisyklių reikalavimų. Savivaldybės atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, jog dar 2017-05-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė O. Š. įgaliojo M. M. atstovauti įmonei atrankoje dėl leidimų prekiauti ar teikti paslaugas išdavimo Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytose vietose, be to, M. M., ne O. Š., 2017-07-05 pasirašė prašymą „Dėl leidimo prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose“ išdavimo. M. M. 2017-07-19 ir 2017-08-02 buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal ANK 154 straipsnio 1 dalį bei atitinkamai priimti nutarimai administracinių nusižengimų bylose dėl prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimo. Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėta, jog apeliantė baudas jau yra sumokėjusi. Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, apygardos teismas sprendžia, jog M. M. nagrinėjamu atveju yra tinkamas administracinės atsakomybės pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį sujektas.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog M. M., kaip įmonės vadovė, nevykdė Savivaldybės 2017-07-21 reikalavimo įrengti prekybos vietą pagal suderintus reikalavimus. Nutarime išsamiai aptarti įrodymai, kuriais vadovaujantis M. M. buvo nubausta dėl inkriminuoto nusižengimo. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs administracinio nusižengimo protokolo trūkumus, turėjo šį grąžinti Institucijai, vietoje to, savo iniciatyva pašalino iš kaltinimo faktines aplinkybes. Apygardos teismas pastebi, jog administracinių teisės pažeidimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse. ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Kartu pažymėtina, kad naudojantis šia teise svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta atsakomybėn traukiamo asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas iš administracinio nusižengimo protokole aprašytų nusižengimo aplinkybių pašalino tik dalį jų, palikdamas tik tas, kurios aktualios veikos kvalifikavimui, todėl esminis proceso pažeidimas nebuvo padarytas, M. M. procesinės teisės dėl to nebuvo suvaržytos, o jos padėtis nebuvo pabloginta.

Apeliaciniame skunde įrodinėjama, jog Savivaldybės 2017-07-21 reikalavimas deklaratyvus, formalus, be to, faktiškai įpareigojimas turėjo būti įgyvendintas per 2 dienas, apeliantei nebuvo pateiktas 2017-07-20 prekyvietės apžiūros protokolas, kuriame buvo užfiksuoti prekyvietės trūkumai. Kaip jau minėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidime Nr. PR1-711 prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose (duomenys neskelbtini) iš laikinų prekybos įrenginių numatyta, kad pardavėjas arba paslaugų teikėjas įsipareigoja laikytis Prekybos viešosiose vietose taisyklių reikalavimų. Prekybos viešosiose vietose taisyklėse, patvirtintose Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-12-23 sprendimu Nr. T2-348, apibrėžiama, kad laikini prekybos įrenginiai – tai sukomplektuota ir lauke pastatyta įranga, skirta prekybai (vežimėliai, prekystaliai, stendai ir kt.), kurią leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą. 2017-07-21 Savivaldybės reikalavime pažymėta, jog prekybos vieta įrengta nesilaikant suderinto laikino prekybos įrenginio projekto reikalavimų, atkreipiant dėmesį, jog įmonei išduotas leidimas suteikia teisę prekiauti maisto produktais nuo laikinų prekybos įrenginių (užimamas plotas 2x2 m). Byloje pateiktose nuotraukose užfiksuota prekyvietė, kuri jau vien dėl aiškiai matomos išorės akivaizdžiai skiriasi nuo įrenginio vizualizacijos, derintos įmonės direktorės O. Š. ir Savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo (b. l. 9), todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad Savivaldybės 2017-07-21 reikalavimas pašalinti neatitikimus galėjo būti neaiškus, kadangi neatitikimai net ir be atskirų parametrų (ilgio, aukščio, ploto) matavimų yra akivaizdūs, be kita ko, reikalavime yra priminta, kokiam prekybos būdui – nuo laikinų prekybos įrenginių – ir netgi kokiame galimame plote (2 m x 2 m) viešojoje vietoje įmonei yra išduotas leidimas, nustatyta aiški data neatitikimams pašalinti. Aplinkybė, jog apeliantės manymu neatitikimams pašalinti buvo duotas trumpas terminas, pareigos vykdyti reikalavimą nepašalina, be to, kaip matyti iš bylos duomenų, reikalavimas net nebuvo pradėtas vykdyti, nors jokių objektyvių kliūčių tai padaryti nebuvo nustatyta. Priešingai, apeliaciniame skunde užsimenama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė O. Š. informavo Savivaldybę, jog objektyviai negali pašalinti visų 2017-08-02 nurodytų trūkumų, priešingu atveju įrenginys neatitiks teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių prekybą maisto gaminiais, todėl buvo priversta nutraukti veiklą prekyvietėje. Kadangi prekyvietėje buvo prekiaujama blynais, o tokia veikla nuo laikinojo prekybos įrenginio, kurio vizualizacija buvo suderinta su Savivaldybe, nebūtų buvusi galima (Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008-10-15 įsakymas Nr. B1-527 „Dėl maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimų patvirtinimo“ 6.1, 15.2 p. iš kurių matyti, jog būtinos maisto tvarkymo patalpos), galima vertinti, jog jau nuo veiklos pradžios buvo aišku, jog išduotas leidimas nesuderinamas su vykdoma veikla, todėl tam, jog galėtų vykti prekyba, įrenginys buvo sąmoningai pastatytas nesilaikant suderinto projekto.

Apeliaciniame skunde užsimenama ir tai, kad apeliantė 2017-07-25 raštu kreipėsi į Savivaldybę, prašydama sukonkretinti nurodytus įpareigojimu ir skirti protingą terminą, o Savivaldybės 2017-08-02 atsakymas patvirtina, jog terminas pratęstas. Šie argumentai nepaneigia M. M. atsakomybės, kadangi 2017-07-21 reikalavimo įvykdymo terminas buvo aiškus ir baigėsi 2017-07-26, apeliantės kreipimasis į Savivaldybę pats savaime reikalavimo vykdymo nesustabdė, todėl apeliantė vien dėl savo kreipimosi neturėjo jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad reikalavimo įvykdymo terminas prasitęsė.

Išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Apylinkės teismas, nagrinėdamas M. M. administracinio nusižengimo bylą nepažeisdamas proceso reikalavimų tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pripažino, jog M. M. padarė ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos M. M. atstovo advokato Simo Tokarčako apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas