Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Gustienė, veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovėms V. G. ir J. P. dėl solidaraus žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas A. M. (toliau – ieškovas), sumažinęs ieškinio reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovių V. G. ir J. P. (toliau – atsakovės) solidariai 90,93 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 177,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki 2025 m. liepos 30 d., o už laikotarpį nuo 2025 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 90,93 Eur sumos, priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinį grindžia tuo, kad ieškovas ir atsakovės yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas) bendraturčiai. Name yra 4 butai, iš kurių 2 priklauso ieškovui, vienas lygiomis dalimis (per pusę) priklauso atsakovėms ir dar vienas butas priklauso I. K.. Namo bendrasis plotas yra 147,35 kv. m, iš kurių: ieškovas valdo 68,49 kv. m bendro ploto, atsakovės lygiomis dalimis valdo 38,91 kv. m bendro ploto ir I. K. valdo 39,95 kv. m bendro ploto. Ieškovas nurodo, kad atitinkamomis proporcijomis atsakovės privalo prisidėti prie namo remonto ir išlaikymo išlaidų. Namas yra senos statybos ir reikalaujantis nuolatinės priežiūros, tačiau atsakovės prie reikalingų išlaidų prisidėti vengia.

Kadangi darbus atlikti buvo būtina, ieškovas užsakė reikiamus darbus bei nupirko reikiamas prekes, o konkrečiai: užsakė ir apmokėjo dviejų dūmtraukių (kaminų) sumūrijimo (remonto) ir apskardinimo darbus ir tam patyrė 649,40 Eur išlaidų, užsakė ir apmokėjo valstybinės vėliavos koto pagaminimą ir tam patyrė 30,00 Eur išlaidų, nupirko valstybinę vėliavą ir tam patyrė 9,50 Eur išlaidų. Ieškovas iš viso patyrė 688,90 Eur išlaidų.

Vėliavos kotas kainavo 30 Eur, už vėliavą ieškovas sumokėjo 9,50 Eur, iš viso 39,50 Eur, todėl atsakovėms proporcingai tenkanti dalis 10,43 Eur, atsakovė J. P. sumokėjo 4,94 Eur, todėl atsakovėms tenkanti sumokėti dalis yra 5,49 Eur. Iš viso atsakovės ieškovo paskaičiavimu liko skolingos 90,93 Eur.

Atstovas nurodė, kad buvo būtina remontuoti kaminus, o vėliavos kabinimą prie gyvenamojo namo reglamentuoja įstatymas, todėl buvo būtina užsakyti vėliavos kotą ir nupirkti vėliavą, kad būtų laikomasi įstatymo nuostatų.

Nors atsakovė, nesutikdama su ieškiniu teigia, kad kaminai yra ieškovo nuosavybė, bet iš tiesų kaminai yra namo bendrųjų konstrukcijų sudėtinė dalis, tą pripažino ir atsakovė V. G., sumokėdama dalį išlaidų. Kaminų priežiūra yra namo konstrukcijų priežiūra.

Siųsdamas pranešimus atsakovėms nebuvo nurodytos konkrečios kainos, nes jos paaiškėjo po darbų atlikimo, buvo išsiųstos atsakovėms, jos pastabų neturėjo.

Kadangi butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga, tai atsakovės privalo atlyginti patirtas išlaidas. Prašo tenkinti ieškinį pagal patikslintą (sumažintą) reikalavimą ir priteisti pagal byloje pateiktus duomenis turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė V. G. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį atsakovė buvo informuota tinkamai, neatvykimo priežasčių nenurodė.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 7 dalis nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Atsakovė mano, kad pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį nei valstybės vėliava, nei vėliavos kotas nepriklauso bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Už valstybės vėliavą ir jos kotą priklausytų mokėti pagal ieškovo reikalavimą: 9,50 Eur + 30 Eur = 39,50 Eur : 4 = 9,875 Eur. Atsakovei priklausančius sumokėti 4,94 Eur pervedė ieškovui, todėl ieškovas privalo grąžinti atsakovei 4,94 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) 2 str. 15 d. 2 p., bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus) – yra pastato bendrojo naudojimo objektai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į šias įstatymų nuostatas, manytina, kad, jeigu šildymo inžinerinė sistema, kurios sudėtine dalimi yra degimo produktams šalinti skirtas įrenginys (toliau – dūmtraukis), skirta vieno naudotojo poreikiams tenkinti ir nėra susijusi su tos pačios paskirties bendrosiomis statinio inžinerinėmis sistemomis, tokia sistema (įskaitant dūmtraukį) laikytina atskirąja statinio inžinerine sistema. Atskirosios statinio inžinerinės sistemos pagal Bendrijų įstatymo nuostatas nepriskiriamos bendrojo naudojimo objektams, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja sumokėti už dūmtraukių remonto ir apskardinimo darbus, nes darbai buvo atliekami tenkinti tik dalies pastato butų, t.y. ieškovo poreikiams ir nėra susijusi su tos pačios paskirties bendrosiomis pastato naudojimo inžinerinėmis sistemomis ir bendrosiomis naudojimo patalpomis.

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovės yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Name yra 4 butai, iš kurių 2 priklauso ieškovui, vienas lygiomis dalimis (per pusę) priklauso atsakovėms ir dar vienas butas priklauso I. K.. Namo bendrasis plotas yra 147,35 kv. m, iš kurių: ieškovas valdo 68,49 kv. m bendro ploto, atsakovės lygiomis dalimis valdo 38,91 kv. m bendro ploto.

Kadangi darbus atlikti buvo būtina, ieškovas užsakė reikiamus darbus bei nupirko reikiamas prekes, o konkrečiai: užsakė ir apmokėjo dviejų dūmtraukių (kaminų) sumūrijimo (remonto) ir apskardinimo darbus ir tam patyrė 649,40 Eur išlaidų, užsakė ir apmokėjo valstybinės vėliavos koto pagaminimą ir tam patyrė 30,00 Eur išlaidų, nupirko valstybinę vėliavą ir tam patyrė 9,50 Eur išlaidų. Ieškovas iš viso patyrė 688,90 Eur išlaidų.

Ieškovas sumažinęs ieškinio reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovių solidariai 90,93 Eur žalos atlyginimą. Nurodo, kad reiškiant pirminį reikalavimą dėl 186,12 Eur priteisimo, nurodant prašomą priteisti skolos sumą vietoje 181,94 Eur buvo įrašyta 186,12 Eur, be to, iki ieškinio pareiškimo atsakovė J. P. yra sumokėjusi 4,94 Eur, atsakovė V. G. 2025 m. liepos 30 d. sumokėjo 86,07 Eur.

Įsiskolinimą skaičiuoja pagal tai, kad atsakovėms priklauso 26,41 procentas bendro gyvenamojo namo ploto. Už kaminų remontą ieškovas sumokėjo 649,40 Eur, todėl atsakovėms tenkanti sumokėti dalis yra 171,51 Eur, iš kurių atsakovė V. G. sumokėjo 86,07 Eur, todėl skolos likutis 85,44 Eur.

Vėliavos kotas kainavo 30 Eur, už vėliavą ieškovas sumokėjo 9,50 Eur, iš viso 39,50 Eur, todėl atsakovėms proporcingai tenkanti dalis 10,43 Eur, atsakovė J. P. sumokėjo 4,94 Eur, todėl atsakovėms tenkanti sumokėti dalis yra 5,49 Eur. Iš viso atsakovės ieškovo paskaičiavimu liko skolingos 90,93 Eur (85,44+ 5,49).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Todėl teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad atsakovės privalo prisidėti prie ieškinyje aprašytų išlaidų atlyginimo. Ieškovas prašo priteisti nesumokėtų išlaidų atlyginimą iš atsakovių solidariai, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad butas atsakovėms priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį. Teismas sutinka su ieškovo nurodytais argumentais, kad namo kaminai yra namo bendrųjų konstrukcijų dalis, o vėliavos įstatymo nustatyta tvarka turi būti kabinamos prie kiekvieno gyvenamojo namo.

Kaip minėta, pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, todėl atsakovių atsakomybė negali būti solidari. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog iš viso už kaminų remontą, vėliavos kotą ir vėliavą sumokėjo 688,90 Eur, o atsakovėms nuosavybės teise priklauso 38,91 kv. m (po ½ dalį šio ploto), t. y. atsakovėms priklauso 26,41 procentas bendro gyvenamojo namo ploto. Už kaminų remontą ieškovas sumokėjo 649,40 Eur, todėl atsakovėms tenkanti sumokėti dalis yra 171,51 Eur, iš kurių atsakovė V. G. sumokėjo 86,07 Eur, todėl skolos likutis 85,44 Eur. Vėliavos kotas kainavo 30 Eur, už vėliavą ieškovas sumokėjo 9,50 Eur, iš viso 39,50 Eur, todėl atsakovėms proporcingai tenkanti dalis 10,43 Eur, atsakovė J. P. sumokėjo 4,94 Eur, todėl atsakovėms tenkanti sumokėti dalis yra 5,49 Eur. Iš viso, kaip nurodo ieškovas, atsakovės liko skolingos solidariai 90,93 Eur 85,44 + 5,49).

Kadangi, kaip minėta skola nagrinėjamu atveju negali būti solidari, pagal paskaičiavimą atsakovės iš viso turėjo sumokėti po 90,97 Eur išlaidų, iš kurių atsakovė J. P. sumokėjo 4,94 Eur, todėl liko skolinga 86,03 Eur, atsakovė V. G. sumokėjo 86,07 Eur, todėl liko skolinga 4,90 Eur. Todėl šias sumas yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovių.

Įrodinėjimas civiliniame procese vyksta ir įrodymai vertinami CPK nustatyta tvarka. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo pabrėžiama, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad byloje esantys įrodymai tvirtina, kad ieškovo ieškinys įrodytas, atsakovė, nors ir nurodė, kad ieškovas nepateikė konkrečios darbų kainos derinimui, tačiau vėliau gavusi apie tai pavirtinančius duomenis, prieštaravimų ieškovui nereiškė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis CK normomis dėl bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo ir priežiūros, teismas daro išvadą apie ieškovo įrodinėjamų faktinių aplinkybių byloje buvimą, todėl ieškinys, atsižvelgiant į atsakomybės formą, tenkinamas iš dalies, ieškovui iš atsakovės J. P. priteistina 86,03 Eur, iš atsakovės V. G. 4,90 Eur.

Atsakovė J. P., visiškai nesutikdama su ieškiniu, prašė grąžinti jai ieškovui sumokėtus 4,94 Eur, tačiau įstatymo nustatyta tvarka reikalavimų nereiškė, todėl šios sumos grąžinimo teismas plačiau nepasisako.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovių 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 177,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki 2025 m. liepos 30 d., o už laikotarpį nuo 2025 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 90,93 Eur sumos. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovui iš atsakovių priteisti po 5 procentų dydžio metines palūkanas už iš kiekvienos iš atsakovių priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovių lygiomis dalimis ieškovui priteisiamos rašytiniais įrodymais pagrįstos 446,50 Eur bylinėjimosi išlaidos (23,00 Eur žyminis mokestis ir 423,50 Eur advokato pagalbai apmokėti), t. y. iš kiekvienos po 223,25 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,90 Eur (keturis eurus 90 ct) likusį įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. liepos 10 d. ir 223,25 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 86,03 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 03 ct) likusį įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. liepos 10 d. ir 223,25 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.