- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-10
- Bylos Nr.
- 1S-95-309/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31221-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. G. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 7 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. G. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-723-914/2019 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-31221-2018-3) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Šiuo nuosprendžiu patvirtintas 2019 m. gegužės 31 d. susitarimas, sudarytas tarp D. S. ir M. G., kuriuo M. G. įsipareigojo sumokėti D. S. padarytą žalą dalimis per 1 metus 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista iš M. G. 298,03 Eur nukentėjusiojo D. S. gydymo išlaidų atlyginimo. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į M. G. pinigines lėšas, esančias AB „N“ ir AB „S“ banko sąskaitose, paliktas galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo šioje byloje.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2021 m. birželio 29 d. buvo gautas M. G. prašymas panaikinti baudžiamojoje byloje Nr. 1-723-914/2019 jam taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas, nes jis yra dirbantis ir mokus visiems antstoliams, todėl panaikinus laikiną nuosavybės teisių apribojimą jis galėtų greičiau atlyginti žalą.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. liepos 7 d. nutartimi M. G. prašymą atmetė.
Šalies argumentai
Skundu M. G. prašo panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jam priklausančias pinigines lėšas. Nurodo, kad jis yra dirbantis, antstoliams mokus, o nukentėjusiajam žalos neatlygino todėl, kad pastarasis nutraukė visus ryšius. Be to, jis su drauge gyvena mamos, kuri dėl sveikatos problemų yra bedarbė, namuose, todėl turi prisidėti mokant mokesčius ir perkant maistą. Teigia, kad jam leidžiamos disponuoti 430 Eur sumos per mėnesį ne tik neužtenka pragyvenimui, tai taip pat riboja ir jo galimybę atlyginti žalą nukentėjusiajam.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio 1 dalį civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Laikinu nuosavybės teisės apribojimu siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas.
Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-723-914/2019 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-31221-2018-3) medžiagos matyti, kad Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš M. G. priteista 298,03 Eur suma yra išieškota, vykdomasis raštas, visiškai jį įvykdžius, grąžintas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams (3 t., b. l. 127–128, 129–130). Bylos duomenimis, M. G. ir nukentėjusysis D. S. 2019 m. gegužės 31 d. sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo nukentėjusysis sumažino savo pareikštą ieškinį iki 3 400 Eur, o M. G. sutiko šią sumą sumokėti dalimis per 1 metus 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (3 t., b. l. 72). Teismas 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžiu šį susitarimą patvirtino.
2021 m. balandžio 30 d. tarp D. S. ir UAB „L. b.“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi D. S. perleido UAB „L. b.“ reikalavimo teisę į M. G. įsiskolinimą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 13 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-723-914/2019 ir 2019 m. gegužės 31 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo (3 t., b. l. 116, 119, 120–121, 122). Byloje nėra duomenų, kad M. G. išieškotojui, t. y. UAB „L. b.“, būtų atlyginęs skolą. UAB „L. b.“ teismui pateiktame atsiliepime į M. G. prašymą nurodyta, kad M. G. skola buvo perduota vykdyti antstoliui tik po visų bandymų susisiekti su skolininku (M. G.), pastarasis iki šiol neatlygino nė dalies skolos, jis į telefoninius skambučius neatsiliepia, į siunčiamus raginimus nereaguoja, pats nesikreipė į UAB „L. b.“ su pasiūlymu geruoju padengti skolą (3 t., b. l. 153).
Dėl to, kas paminėta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pagrindas taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į M. G. pinigines lėšas neišnyko. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad skolą UAB „L. b.“ iš M. G. pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą šiuo metu išieško antstolis (3 t., b. l. 136–137, 138), pagrindo tenkinti M. G. skundą nesudaro ir pastarojo nurodytos aplinkybės, kad jam leidžiamos disponuoti 430 Eur sumos per mėnesį ne tik nepakanka pragyvenimui, taip yra ribojama ir jo galimybė atlyginti žalą nukentėjusiajam.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti M. G. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 7 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.