- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-22
- Bylos Nr.
- 1S-291-383/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39870-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- T. S.
- Kategorijos
- 2.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau - Komisija) 2023 m. balandžio 7 d. nutarimą taikyti nuteistajam T. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1.1. Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 parų arešto bausmė.
1.2. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams.
1.3. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais jam paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 7 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2018 m. gegužės 22 d., pabaiga – 2025 m. balandžio 22 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2023 m. balandžio 7 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam T. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis T. S. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
3. Skundu apygardos teismui nuteistasis T. S. prašo taikyti lygtinį paleidimą, nes Komisijos 2023 m. balandžio 7 d. nutarimas yra teisingas ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartį kaip neteisingą ir nepagrįstą.
3.1. Skunde nurodo, kad teismas, atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimą, rėmėsi tuo, kad jis atlieka bausmę už apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio nuostatos nereikalauja įvertinti padaryto nusikaltimo sunkumą ir pobūdį. Teismo argumentas, kad lygtinis paleidimas netaikytinas dėl neturėjimo nuolatinės gyvenamosios vietos, prasilenkia su realybe, nes pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą yra pridėta prie asmens bylos. Dėl nemokamų ieškinių taip pat yra pridėta pažyma. Savarankiškai kreipėsi į Kauno apygardos teismą, tačiau gautas atsakymas, kad iš nukentėjusiojo nėra gauta sąskaita, į kurią galėtų susimokėti. Nėra gavęs vykdomojo rašto iš antstolio.
3.2. Nuteistojo teigimu, teismas vertina praeityje padarytus nusižengimus ir teistumus, už kuriuos jau buvo nubaustas ir šių nubaudimų neigiamas pasekmes pilnai pajautė, padarė išvadas. Tas išvadas pagrindžia jo pastangos, atsižvelgiant į elgesį pataisos įstaigoje. Labiausiai turi būti atsižvelgta į Komisijos nutarimą, nes darbuotojai jį mato kiekvieną dieną, bendrauja, supranta jo mąstymą, pasisako, kad jis keičiasi į gerąją pusę. Iš viso to daro išvadą apie jo pasikeitimą, perauklėjimą, padarytą pažangą, o tai reiškia, kad pareigūnai, dirbdami su nuteistuoju, turi žymiai aukštesnį specifinį išsilavinimą. Vis dėlto, teismas pasirėmė prokuroro prieštaravimu, kurį sudarė standartinė ,,popierinė“ informacija.
3.3. Skunde nuteistasis pažymi, kad, taikius lygtinį paleidimą, niekada nesijaus, kad jam pasibaigė bausmė, kadangi pati bausmė tęsiasi toliau, tik šiek tiek lengvesnėmis sąlygomis. Kol būtų taikomas lygtinis paleidimas, jo elgesys būtų pakankamai kontroliuojamas, taikant įvairias kontrolės priemones.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo T. S. skundas atmetamas.
5. BVK 82 straipsnyje yra išdėstyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
6. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Įvertinus byloje esančių aplinkybių visumą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir nuteistojo skundo argumentus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esančių teigiamai nuteistąjį T. S. charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Vis dėlto, vien formalaus pagrindo egzistavimas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas, kad sudarytų besąlyginį pagrindą nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo T. S. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką, priskiriama vidutinei. Atsižvelgiant į tai, pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir nekelianti jokių abejonių, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Nagrinėjamu atveju konstatuojama, kad nenustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti T. S. pažanga, mažinant riziką pakartotinai nusikalsti. Byloje esančioje 2023 m. kovo 7 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nuo 2019 m. kovo 1 d. dirbo valgyklos darbininku, vėliau dirbo VĮ ,,M. A.“ ir ŽŪB ,,N.“. Šiuo metu nuteistasis dirba (duomenys neskelbtini), bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Už gerus darbo rezultatus ir pavyzdingą elgesį nuteistasis buvo 12 kartų paskatintas. Pataisos namuose nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vyksta trumpalaikių išvykų į namus. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo siekį prasmingai išnaudoti įkalinimo įstaigoje praleidžiamą laiką, tobulėti, neatsiskirti nuo artimųjų, tačiau vien šios aplinkybės nėra pakankamos, kad sudarytų neabejotiną išvadą tikėti lygtinio paleidimo taikymo sėkme nagrinėjamu atveju.
8. Nors bylos medžiagoje esančios aplinkybės rodo tam tikrus teigiamus nuteistojo T. S. elgesio pokyčius, tačiau ne mažiau svarbu įvertinti ir neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis T. S. praeityje teistas, šis teistumas yra penktasis, nusikalstamos veikos padarytos neišnykus teistumui, nusikaltimai sunkėja ir yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir kelia pagrįstų abejonių, ar šiuo atveju, taikius lygtinį paleidimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, juo labiau, kad ankstesniais nuosprendžiais buvo skiriamos ir švelnesnės, nei laisvės atėmimo bausmės, kurios akivaizdu, kad savo tikslų nepasiekė. Nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.
9. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis nuolat dalyvaudavo veiklose, kurios skatino nusikalstamumą, praeityje jam įtaką darė asocialios grupės, kuri skatino nusikalstamą elgesį. Taigi, nuteistojo gyvenimo stilius laisvėje pasižymėjo negebėjimu atsiriboti nuo rizikingų situacijų, neigiamą įtaką darančių asmenų, kas laisvėje gali kelti riziką pakartotiniam nusikalstamumui. T. S. save labiau vertina iš teigiamos pusės, neigiamus būdo bruožus sunkiau sekasi įvardinti, linkęs save vertinti pernelyg palankiai, kas liudija, kad nuteistasis nėra pakankamai savikritiškas, priežasčių dėl priešingo teisei elgesio neieško savyje. Pažymėtina, kad nuteistasis T. S. nepripažįsta kaltės dėl nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas paskutiniuoju nuosprendžiu, savo kaltę linkęs minimizuoti ir labiau kaltinti tam tikras susiklosčiusias situacijas, aplinkybes. Pažymėtina, kad šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kaltės pripažinimas, gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, pripažįstantis kaltę tik iš dalies, nesigailintis, negali suvokti nusikalstamo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Be to, tai kartu rodo ir tai, kad nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių padarinių nukentėjusiesiems, todėl, būdamas laisvėje, taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.
10. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu T. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už vagystę plėšimus ir sunkų sveikatos sutrikdymą. Padarytų nusikalstamų veikų pobūdis liudija, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, lėšų pragyvenimui siekdavo neteisėtais būdais, darydamas nusikalstamas veikas, siekdamas finansinės naudos. Sutiktina su nuteistuoju, kad ankstesni teistumai, padarytų nusikalstamų veikų sunkumas yra statiniai veiksniai, kurie jau buvo įvertinti nuosprendį priėmusio teismo, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.
11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistojo elgesys, priešingai, nei teigiama skunde, nebuvo nepriekaištingas, kadangi T. S. 7 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir už tai buvo 7 baustas drausmine tvarka, tame tarpe ir už itin šiurkštų pažeidimą (draudžiamų daiktų įgijimas). Nors šiuo metu nuobaudos yra negaliojančios, tačiau tai patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad paskutinysis pažeidimas padarytas 2021 m. rugpjūčio 10 d., nors iki tol jis jau buvo skatintas keturis kartus. Tai liudija, kad nuteistojo elgesys atliekant bausmę pataisos namuose nebuvo nuoseklus, nukreiptas elgesio korekcijai teigiamai linkme, o išimtinai tik teigiamas nuteistojo elgesys stebimas pakankamai trumpą laiko tarpą. Kartu tai leidžia abejoti sėkminga probacijos taikymo galimybe, kadangi net atlikdamas bausmę pataisos namuose, kur nustatytos tam tikros griežtos vidaus elgesio taisyklės, jų nesilaiko, todėl ir būdamas laisvėje gali skeptiškai žiūrėti į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi ir pataisos procesą laisvėje. Pažymėtina, kad nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, privalo savo elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis ir po lygtinio paleidimo taikymo. Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta ir eilė kriminogeninių veiksnių, iš kurių didžioji dalis yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis, tęsdamas bausmės atlikimą ir siekdamas lygtinio paleidimo instituto taikymo, turi stengtis eliminuoti.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 2 metai 15 dienų, paskirta bausmė – 7 metai laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.
13. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima daryti neabejotinos išvados, kad, taikius lygtinio paleidimo institutą T. S. atžvilgiu, gali būti pasiekti paskirtos bausmės tikslai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gegužės 19 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo T. S. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gegužės 19 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.