Kauno apylinkės teismo nutartis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė, išnagrinėjusi L. V. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2015-09-14 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimu L. V. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir LR ATPK) 127 str. 3 d. (patvirtinto 1984 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-4449, galiojusiu iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu) padarymą buvo nubaustas 1200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

2017-04-20 teisme gautas L. V. patikslintas prašymas, kuriuo jis prašo sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą. Nurodo, kad teisė vairuoti jam yra būtina dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimu sukeliančius nepatogumus (jis ir jo mama yra II grupės invalidai). Todėl, dėl šių priežasčių vairuotojo pažymėjimas labai reikalingas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

LR ATPK 329 str. numato, jog, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas) gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai <...> teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nors nuo nutarimo priėmimo dienos yra praėję daugiau kaip pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų L. V. nėra padaręs, jis atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikata programą, tačiau šių duomenų visumos nepakanka, kad asmens atžvilgiu būtų galima taikyti LR ATPK 329 str. ir sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės išeitų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje, nes ankstesne administracine nuobauda tokie tikslai pasiekti nebuvo. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-518/2010).

L. V. atimta teisė vairuoti transporto priemones už tai, kad jis padarė labai pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą (toliau ir KET) – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,08 prom. neblaivumo laipsnis) bei važiuodamas atsidūrė priešpriešinio eismo juostoje ir kliudė kitą stovėjusį automobilį. Tokiais veiksmais jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui, todėl nėra pagrindo taikyti LR ATPK 329 str. institutą, dėl pažeidimo pobūdžio ir pavojingumo.

L. V. prašyme nurodo, kad nuobauda sukėlė neigiamas pasekmes bei jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones dėl jam nustatyto 35 % darbingumo. Iš bylos medžiagos matyti, kad šios aplinkybės egzistavo ir prieš pažeidimo padarymą, tačiau nebuvo pakankamos sulaikyti L. V. nuo pažeidimo padarymo. Pažymėtina, kad tai, jog teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali lemti darbo funkcijų galimybių sumažėjimą, apsunkinti materialinę padėtį ir sukelti nepatogumus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo ir turėjo įvertinti prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą. Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, matyti, kad L. V. anksčiau darė KET taisyklių pažeidimus – vairavo neblaivus; perdavė transporto priemonę neblaiviam asmeniui. Taip pat baustas už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose. Šie pažeidimai yra sistemingi ir labai neigiamai charakterizuoja L. V. asmenybę.

L. V. ypatingų, išskirtinų aplinkybių, kodėl jam būtina sutrumpinti teisės vairuoti atėmimą, nenurodė.

Teismas konstatuoja, kad negalima daryti išvados, jog nuobaudos tikslai jau pasiekti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, L. V. prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. V. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo - atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.