Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-05-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-169/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-05-11
Bylos Nr.
1A-169/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Violeta Ražinskaitė, Jonas Algimantas Venckus (pran.), Elena Vainienė
Nuteistasis
A. V., V. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-169/2006Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1 1.1.8.6.2. 1.2.3.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gegužės 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teisėjų: Violetos Ražinskaitės, Elenos Vainienės,sekretoriaujant: Audronei Rasiulienei, Ingai Kavaliauskaitei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,gynėjoms advokatėms: Jolantai – Teresei Litvinskienei, Jolantai Navickaitei,nuteistiesiems: A. V. , V. L. ,ekspertui J. R. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. V. ir V. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

- A. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose;

- V. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. ld. ir nuteistas laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistųjų A. V. ir V. L. solidariai priteista I. T. 3663,60 Lt žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. ir V. L. nuteisti už tai, kad laikotarpyje nuo 2004 m. lapkričio 7d. 23 val. iki 2004 m. lapkričio 8d. 2 val., bute, esančiame XXX g. XX-X, K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, bendrai veikdami, iš keršto - užpykę už tai, kad R. T. nedavė pinigų alkoholiui, tyčia rankomis, kojomis sudavė ne mažiau 16 smūgių R. T. į galvą, veidą, krūtinę, nugarą, klubus, bei A. V. užšokant abiem kojom ant gulinčio R. T. , padarė odos nubrozdinimus su kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose dešiniame ir kairiame momenyje, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje, dešinio gumburo srityje, dešiniame skruoste, smakre, poodinę kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje, muštinę žaizdą kairiajame antakyje su kraujosruva vokuose, kraujosruvas bei dvi muštines žaizdas abiejose lūpose, nosies kaulų lūžį. krūtinės dešinės pusės III-IV šonkaulių lūžius pagal krūtinkaulinę liniją, krūtinės dešinės pusės II-IX šonkaulių lūžius pagal vidurinę raktikaulinę liniją, krūtinės kairės pusės II-XII šonkaulių lūžius pagal vidurinę raktikaulinę liniją, krūtinės kairės pusės III-X1 šonkaulių lūžius pagal užpakalinę pažastinę liniją, kairio plaučio plyšimą, kairės kepenų skilties plyšimą, kraujosruvą kasą supančiuose audiniuose, kraujosruvas skersinėje žarnoje, kraujosruvas abiejų inkstų kapsulėse, kraujosruvas už pasieninės pilvaplėvės, dešinio klubo nubrozdinimus, t. y. tyčia nužudė R.T.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. V. su Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu nesutinka ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Apeliantas pažymi, jog įvykio jis nepradėjo pirmas, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jo vaidmenį darant nusikaltimą. Be to, nuteistasis taip pat nurodo, kad Kauno apygardos teismas neteisingai nustatė, kad jis ,,išsituokęs“, nes jis yra vedęs ir turi nepilnametį sūnų (pateikia tai patvirtinančią santuokos liudijimo kopiją bei vaiko gimimo liudijimo kopiją), todėl neatsižvelgė į jo šeimyninę padėtį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistasis prašo sušvelninti paskirtą bausmę.

Nuteistasis V. L. apeliaciniame skunde teigia, jog jis yra nuteistas už nusikaltimą, kurio nepadarė. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neatsižvelgė į apelianto paaiškinimus dėl suduotų smūgių skaičiaus bei neteisingai nustatė jo pasišalinimo iš įvykio vietos laiką, t. y. nuteistajam pasišalinant iš įvykio vietos, nukentėjusysis dar buvo gyvas, todėl prašo Kauno apygardos teismo nuosprendį panaikinti.

Apeliacinio teismo posėdyje nuteistieji A. V. , V. L. ir jų gynėjos prašo apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašo abiejų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. V. ir V. L. apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismas tiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės bei, atsižvelgęs į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, paskyrė teisingas bausmes.

Nuteistasis A. V. teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog A. V. , apklaustas įtariamuoju 2004-11-10, kaltu neprisipažino bei parodė, jog įvykio vakarą visiems kartu begeriant jis užmigo, o iki to laiko jokių konfliktų nebuvo. Tuo tarpu 2005-06-10, t. y. jau apklausus liudytojus K. Š. , L. J. , R. B. , N. M. bei jiems davus parodymus dėl esminių įvykio aplinkybių (kas, kada, kaip, su kuo sudavė smūgius nukentėjusiajam), o taip pat gavus tai patvirtinančias specialistų išvadas, A. V. dėl R. T. nužudymo prisipažino iš dalies bei parodė, jog jis savo veiksmais nužudė nukentėjusįjį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 ,,Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 p. nurodyta, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Tuo tarpu iš bylos aplinkybių aiškiai matoma, jog nuteistasis A. V. dėl R. T. nužudymo prisipažino ne savo noru, o dėl surinktų įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, pagrįstai nenustatė LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Apeliaciniame skunde A. V. teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jo vaidmenį darant nusikaltimą, nes nuteistasis jo nepradėjo. Visgi tai, jog smurtą prieš nukentėjusįjį pirmas pradėjo vartoti V. L. , nemenkina paties A. V. vaidmens darant nusikaltimą. Iš bylos aplinkybių matyti, jog smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu pradėjus naudoti V. L. , prie jo aktyviai prisijungė A. V. , kuris smurtą nužudytojo R. T. atžvilgiu naudojo tiek kartu su V. L. , tiek ir pastarajam išėjus namo. Tokiu būdu iš bylos aplinkybių aiškiai matoma, jog nuteistojo A. V. vaidmuo nužudant R. T. buvo ne mažesnis negu nuteistojo V. L. , todėl švelninti bausmę nuteistajam A. V. , atsižvelgiant į jo vaidmenį darant nusikaltimą, nėra pagrindo.

Nuteistasis A. V. taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad jis ,,išsituokęs“, nes jis yra vedęs ir turi nepilnametį sūnų, todėl neatsižvelgė į jo šeimyninę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, jog Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 8 d. teisiamojo posėdžio protokole, nustatant kaltinamųjų tapatybes, pažymėta, jog A. V. pareiškė esąs nevedęs (T. 4, b. l. 41). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis A. V. teismui pateikė santuokos liudijimo kopiją bei jo sūnaus gimimo liudijimo kopiją, todėl teismas pripažįsta, jog nuteistasis A. V. yra vedęs. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 ,,Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 5 p. nurodyta, jog skirdamas bausmę teismas gali atsižvelgti ir į kaltininko šeimyninę padėtį. Tačiau atsižvelgti ar neatsižvelgti į kaltininko šeimyninę padėtį, sprendžia teismas, nes tai yra jo teisė, o ne pareiga. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas į nuteistojo šeimyninę padėtį neatsižvelgė visiškai teisėtai. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šį nuteistojo A. V. motyvą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į tai, jog nukentėjusysis iki jo atžvilgiu pavartoto smurto nuteistiesiems nieko nesakė, nesiėmė jų atžvilgiu jokių veiksmų, o nuteistieji ėmė vartoti smurtą nukentėjusiajam tiesiog nieko neatsakius dėl pasiūlymo dar išgerti. Tai rodo aiškų abiejų nuteistųjų nesiskaitymą su kitu žmogumi ir jo vertybėmis (sveikata, gyvybe) bei žmogaus pagarbos ir visuomenėje egzistuojančių taisyklių ignoravimą, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, švelninant bausmę nuteistajam A. V. , atsižvelgiant į tai, jog jis vedęs ir turi sūnų, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nuteistasis V. L. teigia, jog jis R. T. nenužudė, nes kai jis išėjo, R. T. dar buvo gyvas. Apie tai, jog V. L. išėjus namo, nukentėjusysis dar buvo gyvas, parodė liudytojos K. Š. bei L. J. , todėl, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo nuspręsta kviesti į teismo posėdį ekspertą J. R. bei išsiaiškinti, ar mirtinas sužalojimas (pilvo sužalojimas su kepenų plyšimu) galėjo būti padarytas tik užšokant abiem kojomis ant nukentėjusiojo, gulinčio ant nugaros. Tačiau teismo posėdyje ekspertas parodė, jog tiriamas mirtinas sužalojimas galėjo būti padarytas ne tik užšokant abiem kojomis ant nukentėjusiojo pilvo, bet ir smūgiuojant nukentėjusiajam kumščiais ar kojomis. Esant tokiems eksperto parodymams, teismas atsižvelgia į tai, jog kaip nurodyta teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 1436/04, po padarytų sužalojimų R. T. buvo gyvas apie vieną – dvi valandas. Tuo tarpu iš L. J. parodymų matyti, jog po to, kai A. V. nuėjęs užšoko R. T. ant pilvo ir pašokinėjo, nukentėjusysis jokių garsų daugiau neskleidė. Be to, iš liudytojos L. J. parodymų matyti, jog praėjus maždaug penkioms minutėms po minėtų A. V. veiksmų užšokant ant nukentėjusiojo, ji nuėjo prie nukentėjusiojo, tačiau pulso neužčiuopė, o rankos buvo atšalę. Tokiu būdu daroma išvada, jog mirtinas sužalojimas buvo padarytas dar prieš išeinant V. L. , t. y. jam kartu su A. V. vartojant smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu bei pritariant vienas kito veiksmams, o nukentėjusysis nuo patirto sužalojimo vėliau mirė, todėl už nukentėjusiojo nužudymą privalo atsakyti abu sužalojimus padarę nuteistieji.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų A. V. ir V. L. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Jonas Algimantas VenckusTeisėjai Violeta RažinskaitėElena Vainienė