Kauno apygardos teismo nutartis

2016-07-11 · Byla Nr. ATP-605-478/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-11
Bylos Nr.
ATP-605-478/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-605-478/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03554-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 11 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarimo K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarimu K. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo už tai, kad jis 2016 m. balandžio 29 d., apie 07.23 val., Kauno r. sav., kelio (duomenys neskelbtini) (kelio ruožo su skiriamąja juosta kairė pusė) (duomenys neskelbtini) -ame kilometre, vairavo transporto priemonę – automobilį Mercedes-Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,44 promilės, neblaivumas. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Institucija apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarimo dalį dėl papildomos nuobaudos skyrimo pakeisti ir paskirti K. J. ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vienerių metų laikotarpiui. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas K. J. paskyrė per švelnią nuobaudą. Jo padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Be to, pažeidimas padarytas viename avaringiausių kelių. K. J., vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, važiavo nepailsėjęs, kas yra draudžiama. Visa tai tiesiogiai veikia vairavimo kokybę, mažina gebėjimą numatyti kelyje būsimus pokyčius ir savalaikiai į juos reaguoti. Tai, jog pažeidėjas jautėsi gerai, alkoholį vartojo iš vakaro ir nemanė, jog yra neblaivus, neatleidžia jo nuo atsakomybės ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Institucijos teigimu, apylinkės teismas savo priimto sprendimo pakankamai nemotyvavo, išplėtė ATPK 30¹ straipsnio taikymo ribas, be to, byloje nėra duomenų, jog K. J. šeima gyventų tik iš jo gaunamų pajamų. Aplinkybių, kurios pažeidėją charakterizuotų išskirtinai teigiamai, šioje byloje nėra. Didelis asmeninis (šeiminis) poreikis vairuoti transporto priemones teismų praktikoje nėra pripažįstama kaip ypatinga aplinkybė, lemianti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Taigi, K. J. interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesus, susijusius su teise į saugią aplinką.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą K. J. prašo Institucijos apeliacinio skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju Institucija neginčija K. J. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo kvalifikacijos pagrįstumo ar jo kaltės įrodytumo, tačiau nesutinka su paskirtos nuobaudos individualizavimu. Institucija prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą pakeisti dėl netinkamai paskirtos nuobaudos, t. y. prašoma panaikinti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymą. Todėl skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas tik dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo.

Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015 ir kt.). Tokia praktika atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (2012 m. rugsėjo 25 d. Konstitucinio Teismo nutarimas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose paprastai ATPK 30¹ straipsnio pagrindu nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą, byloje buvo kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2014).

Skirdamas pažeidėjui nuobaudą, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, joks eismo įvykis sukeltas nebuvo, žala niekam nepadaryta, galiojančių administracinių nuobaudų jis neturi. Šių aplinkybių visuma leido apylinkės teismui švelninti K. J. skirtiną nuobaudą, t. y. neatimti teisės vairuoti transporto priemonių ir apsiriboti piniginės baudos paskyrimu.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su Institucijos skundo teiginiais, kad padarytas pažeidimas nėra laikomas mažareikšmiu, priešingai, jis vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bei ir žmonių gyvybei bei sveikatai, be to, skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos.

Nagrinėjamu atveju be aukščiau nurodytų pirmosios instancijos teismo aptartų aplinkybių, apygardos teismas įvertina ir tai, kad K. J. nėra piktybinis, sistemingai Kelių eismo taisykles pažeidžiantis asmuo. Priešingai, K. J. per ilgametę (beveik 26 metų) savo transporto priemonių vairavimo praktiką administracine tvarka yra baustas, neskaičiuojant analizuojamo pažeidimo, keturis kartus (b. l. 10-12). Visos paskirtos baudos yra sumokėtos, be to, K. J. aukštesnės instancijos teismui kartu su atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą pateikė ir kvitą, įrodantį, jog jis jau sumokėjo pirmosios instancijos teismo jam paskirtą 350 Eur baudą. Tai tik patvirtina, jog K. J. nevengia prisiimti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba tolimųjų reisų vairuotoju, taigi, teisė vairuoti jam reikalinga tiesioginių darbo funkcijų vykdymui. Netekus vairuotojo teisių, K. J. būtų ne apsunkintos darbo funkcijos, bet neįmanomos vykdyti. Tai taptų jo atleidimo iš darbo priežastimi. Nors vien šis faktas pats savaime neleidžia taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų, tačiau atsižvelgiama ir į tai, kad K. J. yra sukūręs šeimą, augina dvi nepilnametes dukras, gimusias (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pažeidėjo teigimu, jo sutuoktinė niekur nedirba, o jis turi didelių finansinių įsipareigojimų bankui, kas mėnesį jam tenka įmokėti atitinkamo dydžio įmokas (b. l. 21-22). Taigi, darbo netekimas tiek jam, tiek ir jo šeimai sukeltų skaudžias pasekmes, neproporcingas padaryto pažeidimo pobūdžiui bei sunkumui.

Aukštesnės instancijos teismas įvertina tai, jog alkoholis buvo suvartotas iš vakaro, tik išgėręs K. J. transporto priemonės nevairavo, jis buvo sustabdytas anksti ryte ir alkoholis dar nebuvo spėjęs pasišalinti iš organizmo. K. J. tiesiog pervertino savo savijautą, neįvertino jaučiamo nuovargio, taigi, nors jis elgėsi aplaidžiai bei nerūpestingai, tačiau nepiktybiškai. Savo kaltę jis iš karto pripažino, nustatyto neblaivumo laipsnio (0,44 promilės), kuris tik nežymiai viršija leistiną normą, neginčijo, išsamiai atskleidė visas pažeidimo padarymo aplinkybes, nuoširdžiai bendradarbiavo su įvykį tyrusiais pareigūnais.

Šiuo atveju, įvertinus aplinkybių visumą, nuobaudos tikslams pasiekti skirta 350 Eur bauda yra adekvati padarytam pažeidimui. Apygardos teismo vertinimu, formalus ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijos laikymasis prasilenktų su konstitucine teisingumo samprata. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., kasacinė nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-8-2013).

Mažesnės nuobaudos parinkimas nelaikytinas vien simboliniu, neleidžiančiu pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, 350 eurų bauda, atsižvelgiant į kompleksą nustatytų pažeidėjo atsakomybę švelninančių aplinkybių, yra pakankama tam, kad darytų K. J. poveikį, kuris sulaikytų jį nuo pakartotinių pažeidimų darymo. Per griežtas nubaudimas iškreiptų ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų siekimą ir formuotų asmeniui neigiamą nuostatą apie teisingumą vykdančias institucijas. Be to, nustačius iš esmės analogiškas aplinkybes, ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymui neprieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., kasacinėje nutartyje Nr. 2AT-3-2011 paliktas ATPK 30¹ straipsnio pritaikymas, kai pažeidėjui buvo nustatytas 0,45 promilės girtumas, tačiau konstatuoja, jog jis dirba, augina du mažamečius vaikus).

Remiantis išdėstytu, skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, kaip teisėtas ir pagrįstas, o Institucijos skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė