Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-189-366/2008

Teisėja Audra Kriščiūnienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.1; 2.4.2.4;

N UTARTIS

2008 m. balandžio 11 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Algirdo Gapučio, Bronės Vidzėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 5d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-336/2008, kurioje P. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, už kurį paskirta 25 MGL (3250 Lt) bauda, įpareigojant ją sumokėti į teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei priteista 8,30 Lt proceso išlaidų atlyginimo valstybei. Nuosprendžiu nuteistas ir R. G., tačiau nuosprendžio jis neskundžia.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

P. P. nuteistas už tai, kad 2007m. vasario 17 d. apie 5 val., viešoje vietoje, pramogų centre „Activity Zone“, esančiame Tilto g. 2 Kėdainiuose, lankytojų akivaizdoje prie rūbinės, po R. G. suduoto smūgio kumščiu nukentėjusiajam T. V. į veidą, įžūliais veiksmais tyčia sudavė kumščiu ne daugiau kaip penkis kartus į veidą nukentėjusiam T. V., o pastarajam parkritus grindų su koja įspyrė į įvairias kūno vietas ne daugiau kaip 4 kartus ir padarė nukentėjusiajam T. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei šiais įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Atsikirtimų BPK 317 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

Nuteistojo gynėjas teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo P. P. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 str. 1d. 1p.), 2008 m. vasario 5 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendis paliktinas nepakeistu. Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3d.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, kvalifikavo padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė bausmę, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (BPK 20 str., 305 str. 1d. 2p.). Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta (BPK 320 str. 3d.).

Nukentėjusysis T. V. teisme patvirtino, kad P. P. smurtavo prieš jį. Nukentėjusysis parodė nematęs kas rūbinėje sudavė jam apie penkis smūgius į galvą iš šono po R. G. suduoto smūgio, tačiau matė, kad prieš pat smūgių sudavimą šalia buvo tik P. P., o E. B. jam vėliau sakė, jog smūgius sudavė P. P.. Nuo P. P. smūgių nukentėjusysis nukrito ant grindų ir matė, kaip ne mažiau keturių kartų jam įspyrė būtent P. P. (2t. b.l. 35). Tiek liudytojas E. B., tiek liudytojos M. L., K. M. patvirtino, kad P. P. naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį K. V.: „Rūbinėje P. P. gulinčiam T. V. sudavė ne mažiau dviejų smūgių į galvą bei keturis kartus įspyrė į įvairias kūno vietas... Mačiau, kaip P. P. sudavė smūgius T. V., po ko šis nukrito. Po to dar buvo mušamas P. P. bei spardomas.“ (E. B. parodymai, 2t. b.l. 36); „Rūbinėje kaltinamieji su nukentėjusiaisiais susiginčijo, vyko žodinis konfliktas. Aš ėmiau striukę ir atsisukusi pamačiau ant grindų gulintį T. V., kuriam per nugarą kumščiais mušė P. P., buvo ne vienas smūgis, buvo ir keli spyriai iš kojos į įvairias kūno vietas.“ (M. L. parodymai, 2t. b.l. 37); „P. P. puolė ant T. V., jie griuvo ant grindų. Po ko P. P. užgulęs T. V. jį kumščiu mušė gulintį.... Buvo ne vienas smūgis ranka... Atpažįstu kaltinamąjį P. P., kuris klube naudojo smurtą T. V. atžvilgiu.“ (K. M. parodymai, 2t. b.l. 38-39). Sutampa nukentėjusiojo T. V. ir liudytojų parodymai apie P. P. aprangą įvykio metu,- kad jis buvo be darbo aprangos, vilkėjo šviesios spalvos megztinį (nukentėjusiųjų T. V., A. S., liudytojo E. B. parodymai teisme 2t. b.l. 35, 36, liudytojo N. P. apklausos protokolas, 1t. b.l. 70). Kad nevilkėjo tą vakarą uniformos patvirtino ir pats P. P. (2t. b.l. 35). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. M. atpažino P. P., kaip asmenį, sumušusį T. V. (1t. b.l. 84-85). Kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo T. V., liudytojų E. B., M. L. bei K. M. parodymais. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių suabejoti liudytojais apklaustų minėtų asmenų parodymų teisingumu bei jų suinteresuotumu bylos baigtimi. Liudytojai davė nuoseklius ir išsamius parodymus viso ikiteisminio tyrimo metu bei teisme. Jų nurodytos P. P. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės iš esmės sutampa tarpusavyje bei su nukentėjusiojo parodymais ir vieni kitus papildo. Byloje nėra duomenų, kad liudytojai buvo kada nors konfliktavę su P. P., kad turi kokių nors asmeninių ar materialinio pobūdžio paskatų jį apkalbėti, siekti jo nuteisimo, liudytojai nėra nukentėjusiųjų šeimos nariai ar artimi giminaičiai. Esant nurodytoms aplinkybėms, atmetami kaip nepagrįsti P. P. apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingo nukentėjusiojo T. V. bei liudytojų E. B., K. M. ir M. L. parodymų vertinimo. Byloje liudytojais apklausti apsaugos darbuotojai R. U., A. M., G. J., N. P. patvirtino pramogų centre kilus nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų konfliktą, tačiau pačių muštynių nematė, todėl jų parodymai nagrinėjant bylą dėl P. P. įvykdytos nusikalstamos veikos – neinformatyvūs, jais nebuvo galima nustatyti reikšmingų bylai aplinkybių: iš liudytojo R. U. parodymų matyti, kad jis muštynių nematė, matė tik konflikto pabaigą, t.y. kai nukentėjusieji išėjo į lauką, įvykį stebėjo būdamas už 7 metrų, buvo daug žmonių, nurodė, kad P. P. prie rūbinės galėjo nepastebėti (1t. b.l. 58, 2t. b.l. 37); liudytojas A. M. negalėjo nurodyti nei K. V., nei P. P. buvimo vietos rūbinėje bei jų veiksmų (2t. b.l. 37); liudytojas G. J. muštynių taip pat nematė, nurodė nukentėjusiuosius išstūmęs į lauką, nes jie buvo neblaivūs, nukentėjusieji nesipriešino (2t. b.l. 38); liudytojas N. P. patvirtino iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir liudytojas G. J. (1t. b.l. 69-70, 2t. b.l. 39); liudytojos V. D., D. B. įvykio rūbinėje nematė (2t. b.l. 38, 39-40). Byloje neginčijama aplinkybė, kad po konflikto rūbinėje nukentėjusieji buvo išstumti į lauką. Tokius P. P. parodymus iš esmės patvirtina nukentėjusiųjų T. V., A. S., liudytojo G. J., N. P. parodymai (2t. b.l. 35, 36, 38, 1t. b.l. 69-70, 2t. b.l. 39). Tačiau ši aplinkybė nepaneigia P. P. kaltės pažeidus viešąją tvarką, priešingai, ji patvirtina apklaustų teisme nukentėjusiųjų ir visų liudytojų parodymus apie tai, kad P. P. buvo konflikto su nukentėjusiaisiais dalyvis. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad T. V. pramogų centre elgėsi netinkamai, kibo prie lankytojų. Įvertinus nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus tokios išvados daryti negalima. Iš įvykio eigos matyti, kad konfliktas prasidėjo tarp nukentėjusiojo A. S. ir nuteistojo R. G.. Nukentėjusysis T. V. nebuvo konflikto iniciatorius: jis padėjo atsikelti A. S., nukritusiam prie stalo po R. G. smūgio, rūbinėje taip pat mėgino padėti į konfliktą su apsaugos darbuotojais įsivėlusiam draugui traukdamas jį nuo apsaugos darbuotojų. Nenustatyta, kad nukentėjusysis T. V. atliko kokius nors veiksmus ir P. P. atžvilgiu. P. P. įvykio metu nedirbo apsaugos darbuotoju pramogų centre, nukentėjusiųjų nepažinojo ir tą vakarą su jais nebendravo, be jokios priežasties įsitraukė į konfliktą ir neadekvačiai reaguodamas į situaciją sumušė T. V.. Tokie P. P. veiksmai vertintini kaip įžūlūs, demonstruojantys nepagarbą aplinkiniams, dėl kurių buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų P. P. parodymus neįvykdžius jam inkriminuojamos veikos. Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G54/07(12) bei papildomos teismo medicinos specialisto išvados Nr. G8/07(12)- G54/07(12) (1t. b.l. 23-24, 27-28) matyti, kad T. V. dėl visų nustatytų sužalojimų imant kiekvieną atskirai, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl neteisingo T. V. padarytų sužalojimų įvertinimo atmetamas kaip nepagrįstas, o aplinkybės, kad nukentėjusysis buvo sumuštas ir lauke, neturi įtakos P. P. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

Bausmė P. P. paskirta laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, tinkamai įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, stadija, kaltės forma ir rūšis, P. P. asmenybė, pagrįstai nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bausmės rūšis parinkta tinkamai, nustatytos baudos dydis paskirtas mažesnis už nesunkiems nusikaltinamas nustatytos baudos dydžio vidurkį (BK 47 str. 3d. 2p.).

Rezoliucinė dalis

Nutarė:

Nuteistojo P. P. apeliacinį skundą atmesti.