Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams, pagal BK 258 straipsnio 2 dalį 15 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atlikti nustatant pataisos namuose.

Iš nuteistojo A. B. išieškota 713,96 Lt proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. B. nuteistas už neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu šaudmenų, didelio kiekio šaunamųjų ginklų perdirbimą, taip pat už neteisėtą disponavimą nešaunamaisiais ginklais. Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

2009 m., tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis A. B. įgijo 2 pneumatinius šautuvus, kuriuos, neturėdamas leidimo neteisėtai perdirbo į 3 trumpuosius graižtvinius ginklus, savadarbiu būdu pagamintus pagal šautuvų pavyzdžius, kurių vamzdžių ilgis atitinkamai 225 mm, 430 mm, 216 mm, pritaikytus šaudyti 5,6 mm kalibro žiedinio skėlimo šoviniais, pramoninės gamybos šaunamojo ginklo įtaisą (priedą) - lazerinį taikinio žymeklį (lazerinį taikiklį) su montavimo bloku, priskiriamus civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams ir ginklų priedėliams. Po to, 2009 m. pabaigoje – 2010 m. pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, jis neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo ne mažiau kaip 939 vnt. pramoninės gamybos, 22 kalibro (5,6 mm) kalibro ilgųjų žiedinio skėlimo šovinių, skirtų šaudyti A,B,C kategorijų šaunamaisiais ginklais, kuriuos – 3 civilinėje apyvartoje draudžiamus šaunamuosius ginklus, atitinkamai vamzdžių ilgis 225 mm, 430 mm, 216 mm, ne mažiau kaip 939 vnt. šovinių, lazerinį taikiklį neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki 2012 m. sausio 25 d., 12.30 val., kuomet Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnai kratos metu juos rado ir paėmė.

Be to, A. B. 2011 m., tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo pramoninės gamybos arbaletą „PYTHON“, kurio visa įtempimo jėga yra apie 658 N, priskiriamą templiniams nešaunamiesiems ginklams, B ginklų kategorijai, bei pramoninės gamybos, 5,5 mm kalibro pneumatinį šautuvą QB57 Nr. 10401163, skirtą šaudyti 5,5 mm kalibro kulkomis, skirtomis pneumatiniams ginklams, kurio sviedinio kinetinė energijos vidurkis sudaro 10,3 J, kuris yra priskiriamas C ginklų kategorijos pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams, kuriuos, neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki 2012 m. sausio 25 d., 12.30 val., kuomet Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnai kratos metu juos rado ir paėmė.

Jokio pavojingumo visuomenei šiuo atveju nebuvo arba jis buvo minimalus. Tuos ginklus jis įsigijo sau, nes jis domisi ginklais. Jais niekada nesinaudojo nei medžioklėje, nei kur nors kitur. Jų niekam nerodė ir neperleido, taip pat niekur nesinešiojo. Ginklai visą laiką buvo jo gyvenamojoje vietoje. Dėl jo padaryto nusikaltimo niekam nebuvo padaryta žala, nėra ir nukentėjusiųjų asmenų. Teismas nepakankamai įvertino jo asmenybę. Jis neteistas ir nebaustas administracine tvarka. Nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra tik lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką.

Visos šios aplinkybės rodo, kad jam galima buvo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę. BK 62 straipsnio nuostatos taikomos ir skiriant bausmę pavojingam recidyvistui (BK 56 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu jis nė karto neteistas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė -atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nuteistasis savo kaltės, veikos juridinio įvertinimo bei nusikalstamos veikos apimties, o tuo pačiu BK 253 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytų alternatyvių veikos objektyviosios pusės požymių, neginčija. Skunde apeliuojama tik į bausmės dydį. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendį kolegija tikrina neviršydama apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Iš apeliacinio skundo turinio taip pat seka, kad nuteistasis nesutinka tik su bausme, paskirta pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Todėl bausmės, paskirtos pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, dydžio ir rūšies klausimas apeliacinės instancijos teisme taip pat nesvarstomas.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, tarp jų ir nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (sunkus nusikaltimas) bei nuteistojo asmenybę (charakterizuojamas teigiamai, neteistas, administracine tvarka nebaustas), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką).

Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, motyvas ir tikslas nėra šios veikos sudėties būtinieji požymiai. Be to, nuteistasis nebuvo kaltinamas ir nėra nuteistas už šaunamųjų ginklų gaminimą tikslu juos realizuoti ar šių ginklų realizavimą ar nešiojimą. Todėl kolegija neturi teisinio pagrindo šioms aplinkybėms (nusikalstamos veikos padarymo tikslui ir motyvui) suteikti išskirtinę reikšmę ir tuo pačiu švelninti A. B. paskirtą bausmę.

Neatitinka tikrovės apelianto teiginiai, kad ginklų gaminimas ir laikymas šiuo atveju pavojaus visuomenei nesukėlė ar toks pavojus buvo minimalus, nes ginklais jis nesinaudojo, jų neperleido, niekam žalos nepadarė.

Aptariamo nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam ir kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šautuvų laikymo, gaminimo ir apyvartos. Taigi, ši aplinkybė ir nurodyto nusikaltimo priskyrimas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) rodo, kad šios nusikalstamos veikos pavojingumas yra pakankamai didelis.

Pats apeliantas savo ranka rašytame paaiškinime ir pirmosios instancijos teisme (1 t. 118-119 b. l., 2 t. 16 b. l.) pripažino, kad naudojosi šaunamaisiais ginklais, šaudydamas į taikinius, varnas, kates. Taigi, teigdamas, jog šaunamųjų ginklų ir šaudmenų nenaudojo, apeliantas prieštarauja pats sau.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, paskyrė minimalią BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę. Ši bausmė nėra aiškiai per griežta ir neprieštarauja bausmės paskirčiai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra BK 62 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taikymo sąlygų.

Byloje nustatyta, kad A. B. nusikalstamas veikas išaiškino policijos darbuotojai, turėdami tokios operatyvinės informacijos. A. B. pats savo noru neatvyko ir nepranešė teisėsaugos institucijoms apie šias veikas. Iš to seka, kad jam negali būti taikomos BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos.

BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiek­vieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo nu­matyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir :

1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba

2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba

3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba

4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsi­nant daryti nusikalstamą veiką, arba

5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba

6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio as­mens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

Šioje byloje yra tik viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. A. B. gyvena vienas, išlaikytinių neturi (1 t. 151 b. l.). BK 62 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 punktuose numatytų sąlygų taip pat nėra. Todėl apeliantui negali būti taikomos ir BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad byloje nėra BK 54 straipsnio 3 dalies (skundžiamame nuosprendyje padarytas rašymo apsirikimas, nurodant ne BK 54 str. 3 d., o BK 45 str. 3 d.) taikymo pagrindų.

Ilgametėje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas galimas tik nustačius išimtines aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-152/2009, 2K-128/2011, 2K-336/2011).

Kolegija daro išvadą, kad byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios nuteistojo asmenybę ar veikos pavojingumą apibūdintų kaip ženkliai mažesnį už tipinį tokių nusikalstamų veikų ar jas padariusių asmenų pavojingumą. Tokių aplinkybių savo skunde nenurodo ir apeliantas.

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.