- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-11-04
- Bylos Nr.
- 1-2952-917/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- K. T.
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei L. S.-Ridikei, kaltinamajam K. T., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. T., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus:
1) 2001-09-03 pagal LR BK 22 str. 1d., 180 str. 2d., laisvės atėmimu 2 m. 3 mėn.;
2) 2004-08-06 pagal LR BK 180 str. 1d., laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.;
3) 2004-11-19 pagal LR BK 180 str. 1d.,( 4 epizodai); 178 str. 1d. (2 epizodai); 214 str. ir 178 str. 4d. laisvės atėmimu 4 m. 6 mėn.;
4) 2005-12-15 pagal LR BK 180 str. 1d., 129 str. 2d.6p.; 129 str. 9 p., laisvės atėmimu 20 metų.;
5) 2014-09-29 pagal LR BK 182 str. 1d. (3 veikos), laisvės atėmimu 2 m., sumažinus bausmę 1/3 ir subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu – 10 m.8 mėn. laisvės atėmimo, (šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę);
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. T. sukčiavo, o būtent: 2013 m. lapkričio 19 d. apie 14.20 val. atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose, Ulonų g. 8 A, Alytuje, atsiliepęs į nukentėjusiosios L. J. skelbimą, kuriuo ji prašė suteikti paskolą, telefonu melagingai prisistatydamas paskolas suteikiančios firmos atstovu ir pažadėjęs suteikti jai paskolą, nurodė L. J. pervesti 303 litus į D. N. priklausančią banko sąskaitą už paskolos suteikimo paslaugą, nukentėjusiajai pervedus nurodytą sumą, pinigai buvo išgryninti bankomate, adresu Kovo 11-osios g. 22, Kaune tokiu būdu apgaule įgijo svetimą L. J. priklausantį 303 Lt turtą.
Kaltinamasis K. T. teisme kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir gailėjosi, paaiškino, jog būdamas pataisos namuose turėjo telefoną ir ieškojo telefonų numerių internete, nors nuteistiesiems įkalinimo įstaigoje negalima turėti telefonų. Surado skelbimą, susisiekė su nukentėjusiąja Loreta, prisistatė „Gintaras ir partneriai“ vardu, pasiūlė paskolą nuo 5 iki 8 proc., o ji sutiko. Iš pradžių davė ne tą sąskaitą, vėliau nukentėjusioji perskambino jam ir jis nukentėjusiajai padiktavo kitą sąskaitos numerį, tuomet L. J. pervedė pinigus. L. J. abejonių iš pradžių nekilo, o tai padaryti kalėjime nėra sunku. L. J. pervedė 303 Lt už dokumentų tvarkymo, kitą dieną jis paskambino ir paprašė dar 600 Lt, tada L. J. suprato, kad ją apgaudinėja ir atsisakė pinigus persiųsti
Vadovaujantis BPK 276 str., teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad nuo 2004 m. atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Kartą, 2013m. lapkričio mėn., tikslios datos neatsimena, bet tai gali būti data ir laikas nurodyti pranešime apie įtarimą, naršydamas internete pamatė skelbimą, kuriuo moteris, L. J. ieško kreditoriaus, kuris galėtų jai paskolinti pinigų-20 000Lt už procentus. Jis sugalvojo lengvą kelią kaip gauti pinigų ir atsiliepė į jos skelbimą. Jis jai paskambino, prisistatė įmonės „Gintaras ir partneriai“ atstovu, ir pasakė, kad gali jai suteikti 20 000 Lt paskolą su nedideliais procentais, t.y. nuo 5 iki 8 procentų. Ji sutiko skolintis jo sąlygomis ir jai pasakė, kad nuo jos skolinamos sumos, 303 Lt ji turi pervesti į jo nurodytą sąskaitą už dokumentų tvarkymą. Ji sutiko. Jis jai padiktavo sąskaitą, bet suklydo skaičius, tai pamatęs jai paskambino iš tuo metu jo turėto telefono „Nokia 3310“, kurio numerio nebeatsimena, ir pasakė, kad suklydo diktuodamas sąskaitą ir liepė pervesti į D. N. sąskaitą, kurią turėjo gavęs iš kito kalinio, kuris kaip suprato pažinojo D. N. ir turėjo jos sąskaitą. Kas jis toks neprisimena. Po kažkiek laiko jis vėl jai paskambino ir ji pasakė, kad pinigai jau pervesti. Ji klausė, kada jai bus pervesta paskola, jai atsakė, kad kai tik įmonė sutvarkys reikiamus dokumentus, tai pinigai bus pervesti į jos sąskaitą. Kitą dieną jis paskambino L. J. ir pasakė, kad reikia pervesti už sumos draudimą 600 Lt, o ji pasakė, kad ji neturi tiek pinigų, ji įtaria, kad ją apgaudinėja ir pareikalavo, kad jai būtų grąžinti 303 litų. Jis padėjo ragelį ir jai daugiau neskambino, o ji bandė dar skambinti jam kurį laiką, bet vėliau nustojo. Už L. J. pinigus jis gavo naujus rūbus, kuriuos jam nupirko ir atsiuntė nepažįstamas asmuo. Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo labai gailisi, nuoširdžiai prisipažįsta. Apklausiamas papildomai parodė, kad D. N. jis nepažįsta, niekada su tokia nebendravo, niekada nebuvo susisiekęs, nieko nesitarė, neskambino. Ar L. J. pervestus 303 litus į D. N. sąskaitą, D. N. nusiėmė pati, jis tikrai nežino, nesidomėjo. Sutinka su įtarimu ir sutinka, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. (b.l. 130,134).
Motyvuojamoji dalis
Šiuos savo parodymus kaltinamasis teisme patvirtino pilna apimtimi, papildomai K. T. paaiškino, jog viskas taip ir buvo, kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės teisingos, kaltu prisipažįsta. Byloje yra pateiktas civilinis ieškinys 303Lt sumai, su kuriuo jis sutinka.
Kaltinamajam K. T. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str).
Be K. T. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais šiais įrodymais:
- nukentėjusiosios L. J. parodymais nustatyta, kad 2013-11-18 rytą ji padavė skelbimą, kad jai reikalinga greita 2000lt paskola. 2013-11-19 apie 10.00 val. jai paskambino vyras, kuris prisistatė kažkokios įmonės vadybininku Dariumi. Nei įmonės pavadinimo, nei pavardės ji nesuprato. Jis paaiškino, kad skambina pagal jos skelbimą ir kad jų įmonė suteikia paskolas nuo 200 iki 2000000 Lt. Jis skambino iš telefono numerio 864430334. Jis paaiškino, kad jų įmonė yra Klaipėdoje, palūkanos -7 procentai. Terminas nuo vienerių metų iki dešimt metų. Sutartį turėjo atvežti kurjeris. Vėliau jis pasakė, kad ji turi jam pervesti 303 litus notaro paslaugoms apmokėti. Sakė, kad pavedimą ji turi padaryti iki 15.00 val. Jis žinute jai atsiuntė banko sąskaitą LT 6273000101294. Po to jis greit perskambino ir atsiprašė, kad ne tą sąskaitą atsiuntė, atsiuntė kitą „D. N. (duomenys neskelbtini) Swedbank“. Ji pinigus pervedė į nurodytą sąskaitą. Paskambinus paskolą turėjusiam suteikti asmeniui, jis pasakė, kad nėra kurjerio ir reik jam skambinti ryt 9 val. 2013-11-20 apie 09.00 val. telefonas jau buvo išjungtas. Prisiskambino tik apie 12.00 val. tada jis pasakė, kad tik ką pradėjo dirbti ir paskambins jai vėliau. Jis paskambino apie 13.30 val. ir pasakė, kad tik ką grįžo iš direktoriaus ir, kad ji turi pervesti dar 600 lt mokesčiams. Tada ji suprato, kad ją apgaudinėja, paprašė sutarties, tada jis pradėjo sakyti, kad jam skambina kiti klientai ir baigė pokalbį (b.l. 29);
- nukentėjusiosios banko sąskaitos išrašu nustatyta, kad iš L. J. banko sąskaitos į D. N. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) 2013-11-19 atliktas 303 litų bankinis pavedimas ( b.l. 102 );
- D. N. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašu nustatyta, kad 2013-11-19 iš L. J. banko sąskaitos gautas 303 litų bankinis pavedimas. Pinigai išgryninti Kovo 11-osios g. 22, Kaune ( b.l. 109-113);
- liudytojos D. N. apklausos protokolu nustatyta, kad ji L. J. nepažįsta. 2013 m. davė savo banko sąskaitos duomenis pažįstamai R. V., kuri paaiškino, kad jos sąskaita naudosis laisvės atėmimo bausmę atliekantis R. V. vyras, pažįstama nurodė, kad vyro sąskaitos yra areštuotos antstolių. Ji pati net nemoka naudotis internetine bankininkyste. 2013 -11-19 į savo banko sąskaitą iš L. J. gavo 303 litus, juos išgrynino bankomate prie „Girstupio“, pinigus padavė nepažįstamam vaikinui, su kuriuo ją suvedė Robertos vyras. Kad sąskaitoje atsirado pinigai ir kur juos reik nuimti, jai pranešdavo Robertos vyras arba asmuo, vardu Eimantas. Supranta, kad dėl savo naivumo buvo įtraukta į nusikalstamų veikų darymą. Pati nusikaltimų neorganizavo, su nukentėjusiaisiais nebendravo, sužinojus, kad naudojantis jos sąskaita daromos nusikalstamos veikos, bendravimą su anksčiau nurodytais asmenimis nutraukė ( b.l. 19);
- Kauno apskr. VPK Kauno m. Dainavos PK KPS vyr. tyrėjo T. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad Kauno apskr. VPK Kauno m. Dainavos PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 95-1-00320-13 dėl sukčiavimo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad piniginės lėšos buvo pervestos į AB „SEB“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), priklausančią D. N., gyv. Partizanų g. 3-20, Kaune. Tyrimo metu vykdant technines paieškos priemones nustatyta, kad L. J. buvo skambinta iš mobiliojo ryšio IAP Nr. 864430334, kuris pagal bazinių stočių duomenis nejudamai jungėsi Alytaus mieste, Alytaus pataisos namų dislokacijos vietoje, kas pagrįstai leido manyti jog su nusikaltimo padarymu ir organizavimu galimai susiję Alytaus pataisos namuose bausmę atliekantys nuteistieji. Susirašinėjimo metu su Alytaus pataisos namų administracija, pastaroji informavo, kad mobilaus ryšio telefonas veikęs su aukščiau nurodyta SIM kortele buvo rastas pas Alytaus pataisos namuose bausmę atliekantį A. Š., tačiau atliks tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad telefono numeris priklausė K. T. ( b.l. 125);
- liudytojo A. Š. apklausos protokolu nustatyta, kad su nusikaltimu neturi nieko bendro, kas galėjo jį padaryti ir organizuoti jis nežino. Parodo, kad telefonas, kuris buvo rastas po jo lova drausmės kameroje, jam nepriklauso, jis juo nesinaudojo, telefonas priklausė K. T., kuriam dėl telefono buvo taikyta drausminė nuobauda (b.l. 26-27.).
- K. T. kardomoji priemonė nepaskirta, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas panaudojant apgaulę. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą ar įgyti turtinę teisę, taip pat išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti. Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą kyla tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Tai reiškia, kad asmuo atsako pagal BK 182 straipsnį tik tada, jeigu jis suvokė pavojingą veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame BK straipsnyje numatyti padariniai, ir jų norėjo. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai K. T. pasitvirtino. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis sukčiavo nukentėjusiosios L. J. atžvilgiu, padarydamas jai turtinę žalą. Šioje byloje esminė apgaulė pasireiškė tuo, jog K. T. iš anksto buvo nusprendęs apgaule įgyti svetimą turtą, siūlydamas nukentėjusiajai suteikti paskolą, nors realiai pats neturėjo jokių piniginių lėšų tokiai paskolai suteikti, o nukentėjusiajai pervedus 303Lt už tariamos paskolos dokumentų sutvarkymą į kaltinamojo nurodytą banko sąskaitą, pastarasis paskolos L. J. nesuteikė, tačiau pinigų taip pat negrąžino. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajai priklausantį turtą – grynuosius pinigus, kaltinamasis užvaldė panaudojęs apgaulę – piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios pasitikėjimu, pasinaudodamas jos noru gauti paskolą, melagingai žadėdamas ir neturėdamas realios galimybės šį pažadą, t.y. suteikti paskolą, realizuoti. Toks suklaidinimas turėjo lemiamą įtaką nukentėjusiosios L. J. apsisprendimui dėl turto (grynųjų pinigų) pervedimo į kaltinamojo K. T. nurodytą sąskaitą. Pats kaltinamasis sąmoningai sudarė šią situaciją ir to siekė. Kadangi kaltinamasis apgaule įgijo 303Lt, ši suma, įvertinus BK 190 str. nuostatas, laikytina nedidelės vertės turtu. Taigi, darytina pagrįsta išvada, jog kaltinamasis K. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 3 d., ir jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai bei įrodyta virš aptartų įrodymų visuma.
Dėl civilinio ieškinio.
LR BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusioji L. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį 303Lt turtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis K. T. sutiko su civiliniu ieškiniu pilnai, jo neginčijo. Civilinio ieškinio dydis pagrįstas teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, žala yra akivaizdi, reali, todėl laikytina pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.249 str., 6.263 str. 2d. ).
Dėl procesinių išlaidų.
Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto K. T. šioje byloje vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis. Tačiau teismas įvertina asmens turtinę padėtį, t.y. tai, jog K. T. jokio turto neturi, nedirba, šioje byloje jam yra priteistas civilinis ieškinys, jam gresia tik realus laisvės atėmimas, kas rodo, kad artimiausiu metu jis nebus pajėgus finansiškai net ir šio ieškinio atlyginti, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos 280Lt sumai yra nepriteistinos.
Dėl bausmės skyrimo.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą (nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (baigta), kaltinamojo asmenybę. K. T. teistas (1 t.,135-148), administracine tvarka nebaustas (b.l. 149.), Priklausomybės ligų centre neregistruotas ( b. l. 157.), Psichiatrijos ligoninės konsultacinėje poliklinikoje nekonsultuotas.( b. l. 159.). Kaltinamasis, būdamas ankstesniais teismo nuosprendžiais pripažintas kaltu už analogiškas savanaudiškas nusikalstamas veikas, padarė tyčinį savanaudišką baudžiamąjį nusižengimą. Jis niekur nedirba, savo pajamų neturi, šeimos nesukūręs. Lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Aptartos aplinkybės rodo, kad K. T. linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikaltimas veikas, todėl teismas mano, kad švelnesnių bausmės rūšių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę - arešto bausmę, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į virš aptartų faktinių aplinkybių visumą. Nors kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nenustatyta, tačiau įvertinus, kad jis yra nusikalsti linkusi asmenybė, ką patvirtina, ankstesni teistumai, jam skirtinas didesnis negu vidurkis bausmės dydis (LR BK 49 str. 3 d.).
Vadovaujantis BK 64 ¹ str. 1 d., baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64 ¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.
K. T. kardomoji priemonė nepaskirta.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu bei BPK 103-106 str., 109 str., 115 str., 272 str., 273 str., 276 str., 291 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d., 312 str., 313 str., teismas,
nusprendžia:
K. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d., ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. T. paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str., šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę subendrinti su 2014-09-29 Kauno apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 10 (dešimt) metų 8 (aštuonis) mėnesius ir 25 (dvidešimt penkias) dienas laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti pagal 2014-09-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmės dalį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš K. T. priteisti nukentėjusiosios L. J. naudai 303Lt(tris šimtus tris litus) (88 EUR) nusikalstamais veiksmais padarytai žalai atlyginti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų 280Lt (81,09 EUR) išlaidų advokato darbui apmokėti iš K. T. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.