Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. I. apeliacinį skundą dėl 2007 m. lapkričio 30 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. ir nubaustas :

- pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams.

Pagal BK 63 str. 4 d. subendrinus šias bausmes dalinio sudėjimo būdu, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Pagal BK 64 str. 1, 3 d. subendrinus šią bausmę dalinio sudėjimo būdu su 2007-04-13 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

1) 2007 m. rugpjūčio 1 d. apie 22 valandą, Pasvalio rajone, Kiemelių kaime, Kiemelių pagrindinės mokyklos teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą prieš J. B., t.y. spirdamas jai ne daugiau dešimties smūgių į įvairias kūno vietas, taip jai padarydamas lengvą galvos smegenų sukrėtimą, dešinės plaštakos antro piršto pamatinio pirštikaulio lūžį, minkštųjų audinių sumušimus veide, kairiajame petyje, dešiniajame žaste, dešinėje plaštakoje, kairėje krūtyje, kairėje blauzdoje ir juosmenyje ir taip nesunkiai sutrikdęs sveikatą, pagrobė J. B. 648 Lt vertės turtą: 349 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung C 300“ su „Ežio“ SIM kortele ir 299 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2610“ su „Tele 2“ SIM kortele;

2) 2007 m. rugpjūčio 1 d. apie 22.15 val., toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą prieš M. B., t.y. suduodamas rankomis ir kojomis jam ne daugiau penkių smūgių į įvairias kūno vietas ir padarydamas minkštųjų audinių sumušimus veide, pakaušyje, kakle, viršutinės lūpos muštinę žaizdą, viršutinio kairiojo antro kandžio vainiko kramtomojo kraštelio lūžį ir kairiojo apatinio iltinio danties kramtomojo paviršiaus kraštelio lūžį, taip nežymiai sutrikdęs jo sveikatą, pasikėsino pagrobti jo 150 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sharp“, tačiau šio nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių - M. B. plėšimo metu mobilaus ryšio telefoną, išsitraukęs iš kišenės, paslėpė laikydamas savo rankose, o tuo metu priėjęs V. D. T. I. atitraukė nuo nukentėjusiojo ir M. B. iš įvykio vietos pabėgo.

Teismo posėdyje gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl T. I. veikos kvalifikavimo pagal BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d.

Nors apeliantas skunde nurodo, kad apiplėšti M. B. nesikėsino, telefono reikalavo tik turėdamas tikslą nukentėjusįjį sulaikyti bei sumušti, šie jo argumentai pilnai paneigti byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisme patikrintais įrodymais. Visų pirma tai paties nukentėjusiojo M. B. parodymai, kad mušdamas jį, T. I. liepė atiduoti mobilaus ryšio telefoną, pats kraustė jo rūbų kišenes ieškodamas telefono. Šiuos nukentėjusiojo M. B. parodymus pilnai patvirtino liudytojas M. K. bei įstatyminė nukentėjusiojo atstovė G. B., kurie patys nors tiesiogiai įvykio ir nematė, bet apie kėsinimąsi apiplėšti M. B. sužinojo iš jo paties betarpiškai po įvykio. Pirmos instancijos teismas nesuabejojo šiais įrodymais ir visiškai pagrįstai juos nuosprendyje nurodė kaip neabejotinai patvirtinančius apelianto kaltę dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą plėšimo būdu. Paties gi nuteistojo parodymai dėl pasikėsinimo apiplėšti M. B. vertintini tik taip, kaip tai padarė pirmos instancijos teismas – tyrimo pradžioje apeliantas dėl girtumo praktiškai neprisiminė ir negalėjo papasakoti aplinkybių, kurioms esant jis įvykdė šią nusikatamą veiką. Tai, kad nuteistojo siekiai įvykio vakarą buvo ne chuliganiški, o savanaudiški įrodo ir faktas, kad prieš kėsindamas pagrobti M. B. mobilaus ryšio telefoną, apeliantas iš esmės analogiškais veiksmais prieš keliolika minučių pagrobė kitos nukentėjusiosios turėtus mobilaus ryšio telefonus. Todėl, pirmos instancijos teismas, teisingai ir tinkamai įvertino bylos įrodymus ir apelianto ginčijamą veiką pagrįstai kvalifikavo kaip pasikėsinimą plėšimo būdu pagrobti M. B. turtą pagal BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d.

Dėl bausmės

Pripažinus, kad apelianto veikos pirmos instancijos teismo nuosprendyje kvalifikuotos pagrįstai, darytina išvada, kad ir bausmės už jas subendrintos tinkamai – vadovaujantis BK 63 str. 4 d., nes jos iš esmės analogiškos, tik viena jų nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Už šią veiką teismas apeliantui paskyrė švelnesnę bausmę. Taikyti BK 63 str. 5 d. numatytą bausmių apėmimą negalima, nes šis bausmių subendrinimo būdas taikomas tik : 1) kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Šiuo atveju, tokių aplinkybių byloje nėra, todėl bausmes apylinkės teismas pagrįstai sudėjo iš dalies.

Nepagrįstas ir jo reikalavimas švelninti jam skirtą galutinę subendrintą bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmes, t.y. parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jų dydį tiek už atskiras padarytas nusikalstamas veikas, tiek ir galutinę subendrintą bausmę, tinkamai taikė BK 41, 54, 61 str. nuostatas. Nuosprendyje įvertinta, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai yra tyčiniai, apysunkiai, vienas nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kitas baigtas. Be to, abu nusikaltimai smurtiniai, vieno jų metu panaudotas intensyvus fizinis smurtas prieš merginą. Teismas atsižvelgė, kad darbovietėje T. I. charakterizuojamas teigiamai, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs vieną iš nusikaltimų ir dėl jos nuoširdžiai gailėjosi. Įvertino ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – girtumą nusikalstamų veikų padarymo metu, kas turėjo neabejotinos įtakos nusikalstimų padarymui. Laisvės atėmimo bausmė už veikas jam skirta įvertinus, kad baudžiamojo įstatymo prasme jis yra recidyvistas, t.y. naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, nepraėjus net dviem mėnesiams po paleidimo iš pataisos namų.

Subendrindamas bausmes ir skirdamas jam galutinę bausmę apylinkės teismas taikė palankesnį nuteistajam bausmių subendrinimą būdą – paskirtas bausmes bendrino jas sudėdamas tik iš dalies. Prie griežtesnės bausmės, paskirtos pagal BK 180 str. 1 d., pridėta tik nedidelė dalis bausmės už kitą nusikaltimą. Analogiška situacija ir su jo neatlikta bausmės dalimi, nuo kurios jis buvo lygtinai paleistas – jam pridėta taip pat ne visa bausmė, kurios jis neatliko pagal ankstesnius teismų nuosprendžius.

Todėl, kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė nelaikytina neteisinga, t.y. aiškiai per griežta. Įvertinus nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, ją mažinti apelianto skunduose nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo T. I. apeliacinį skundą atmesti.