Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutarimo, kuriuo E. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 4 d. nubausta 2200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 2 mėnesiams.

Paskirta 2200 Lt bauda pakeista 110 valandų nemokamais viešaisiais darbais, juos atliekant per 6 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo tos dienos, kai pažeidėja pradės dirbti viešuosius darbus.

Automobilis „BMW 725“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka grąžintas teisėtam savininkui ar valdytojui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skunde nurodoma, kad E. T. 2010 m. vasario 26 d. pagal ATPK 126 str. 4 d. teismo nutarimu buvo paskirta 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 24 mėnesiams ir pastaroji vairuotojo pažymėjimo nepateikė. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 24 str. 4 d. numatyta, jog ,,asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl teisės pažeidimo padarymo vieniems metams ir ilgiau, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui ir perlaikius egzaminą“. Skunde taip pat nurodoma, kad VĮ ,,Regitra“ Šiaulių filialas 2012 m. lapkričio 16 d. informavo, jog E. T. egzaminų nėra perlaikiusi, o tai reiškia, kad ji negali būti laikoma asmeniu, turinčiu teisę vairuoti transporto priemones. Dėl to Institucija teigia, kad E. T. veikoje yra ne ATPK 126 str. 4 d. sudėtis, o ATPK 129 str. sudėtis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad E. T. 2012 m. spalio 1 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 088673 (2 b. l.), kuriame nurodyta, jog E. T. 2012 m. spalio 1 d., apie 15.40 val., Šiauliuose, ties Draugystės pr. ties (duomenys neskelbtini) namu, vairavo automobilį įtariama neblaivi ir vengė neblaivumo patikrinimo. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės specialistas A. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad E. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 18 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. Būtent pagal aptartą administracinio teisės pažeidimo protokolą pirmosios instancijos teismas ir sprendė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybės klausimą, konstatavo E. T. kaltę, įvykdžius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, ir paskyrė atitinkamą nuobaudą. Tačiau apeliaciniame skunde teigiama, kad E. T. veikoje yra kito administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Pirmiausia pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. ATPK 280 str. nustato, kad organas (pareigūnas), ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 31-40).

Pirmosios instancijos teismas nepakankamai dėmesio skyrė administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui ir konkrečios administracinio teisės pažeidimo bylos faktinei ir teisinei situacijai. Teismui kartu su administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo pateikti ir duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens baustumą (13–14 b. l), iš kurių matyti, kad 2010 m. vasario 26 d. nutarimu E. T. įstatymų nustatyta tvarka jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams (nuo 2010-02-26 iki 2012-02-25), apie tai buvo užsiminta ir skundžiamame nutarime, tačiau nesiaiškinta, ar E. T. nagrinėjamo įvykio metu buvo atgavusi teisę vairuoti transporto priemones, kaip numato Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (Žin., 2000, Nr. 92-2883, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Iš byloje esančios VĮ ,,Regitra“ pažymos matyti, kad E. T. iki 2012 m. lapkričio 16 d. nebuvo išlaikiusi teorijos ir praktikos egzaminų vairuotojo pažymėjimui gauti (44 b. l.). Tai reiškia, kad įvykio metu (2012-10-01) E. T. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės ir jos padaryta veika galbūt atitinka ATPK 129 str., numatantį atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių asmenų, neturinčių teisės vairuoti. Būtent tai savo skunde akcentuoja ir Institucija.

Administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti atskleista ne tik pažeidimo esmė, bet aiškiai turi būti nurodyti administracinę atsakomybę už jų padarymą numatantys ATPK straipsniai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėtų pasinaudoti visomis ATPK 272 str. nustatytomis teisėmis bei gintis nuo jam pareikšto administracinio kaltinimo pagal konkretų ATPK straipsnį, kuris nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Konkrečiu atveju pati Institucija pripažįsta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai ir šių esminių protokolo trūkumų, atsiradusių proceso ne teisme metu, teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali.

Atkreipiamas dėmesys, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl negali būti pateisinama tokia praktika, kai pažeidimo įrodytumui reikšmingi duomenys pateikiami ne pirmosios instancijos teismui, o kartu su apeliaciniu skundu aukštesnės instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 3 p.,

nutaria:

panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo tirti įgaliotai institucijai – Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.