- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-26
- Bylos Nr.
- e2S-347-1136/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35621-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Miltenytė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės „Julianus inkaso“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Julianus inkaso“, atstovaujančios Aktiva F. G. OÜ, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos pareiškėjos uždarosios akcinės „Julianus inkaso“, atstovaujančios Aktiva F. G. OÜ, skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, J. S. (J. S.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja UAB „Julianus Inkaso“ prašė iš sąskaitos Nr. SN005040 išbraukti 5,92 Eur išlaidas už pašto paslaugas ir palikti tik būtinąsias vykdymo išlaidas.
3. Nurodė, kad antstolė nepateikė ir nepaaiškino, kokiu pagrindu prašė apmokėti 5,92 Eur už pašto išlaidas. Sutiko apmokėti būtinąsias vykdymo išlaidas, į kurias turėtų įeiti antstolės veiksmai tikrinant skolininko duomenis, siunčiant raginimus skolininkui, užklausas registrams, išduodant antstolės surašyto dokumento nuorašą, surašant aktą ar patvarkymą. Teigė esant neaišku, kodėl antstolė pašto išlaidas išskyrė kaip atskirą išlaidų rūšį ir apmokestino pareiškėją. Tvirtino, jog pareiškėja neturėjo jokios įtakos antstolės veiksmams, pašto išlaidos pagal savo paskirtį turi įsiskaičiuoti į būtinąsias vykdymo išlaidas.
4. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje sprendė klausimą dėl antstolio priskaičiuotų papildomų išlaidų pagrįstumo ir konstatavo, jog išlaidos buvo nepagrįstos, antstolis neturėjo teisinio pagrindo reikalauti jų pakartotinio apmokėjimo. Teigė, kad turėtų būti vadovaujamasi suformuota teismų praktika ir turėtų būti priimtas atitinkamas sprendimas
5. Teigė, jog buvo pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas, nes kreditorius, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, sumoka būtinąsias vykdymo išlaidas ir tikisi atgauti skolą, nepatirdamas papildomų išlaidų, o antstolė tuo pačiu metu papildomai apmokestina kreditorių, taip apsunkindamas kreditoriaus padėtį. Antstolės veiksmus vertino kaip neatitinkančius kreditoriaus lūkesčio, neužtikrino balanso tarp išieškotojos ir antstolės interesų.