Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-07-19 · Administracinė byla Nr. A-556-723-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-07-19
Bylos Nr.
A-556-723-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
  • 16.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A17–723/2007Procesinio sprendimo kategorija 16.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. liepos 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,dalyvaujant pareiškėjui V. M.,pareiškėjo atstovui Karoliui Likui,atsakovo atstovui Aleksandrai Rostovcevai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir grąžinimo į pareigas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. M. su skundu (b. l. 3-6), kurį patikslino (b. l. 56), kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus m. VPK) viršininko 2006 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. 10-TE-247 ,,Dėl tarnybos eigos” 2 punktą; grąžinti į Vilniaus m. VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjo pareigas ir priteisti iš atsakovo darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl perkėlimo į kitas pareigas už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 9 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pareiškėjas nurodė, kad 2006 m. gegužės 24 d. buvo atestuojamas Vilniaus m. VPK Atestacijos komisijos (toliau – ir Atestacijos komisija). Atestacijos komisija nutarė, kad jis neatitinka keliamų reikalavimų einamoms tyrėjo pareigoms ir pasiūlė perkelti į žemesnes pareigas. Ši išvada yra suformuluota 2006 m. gegužės 24 d. Vilniaus m. VPK Komisijos posėdžio protokole Nr. 10-P11-12. Vilniaus m. VPK viršininkas 2006 m. birželio 8 d. pasirašė įsakymą Nr. 10-TE-247, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas į Vilniaus m. VPK trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos Naujininkų policijos nuovados tyrėjo (B pareigybes lygis, 5 kategorija) pareigas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1V-314 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punkte yra įtvirtinta, jog pareigūno atestavimo tikslas - įvertinti pareigūno tarnybinę veiklą (turi būti vertinama visa pareigūno tarnybine veikla nuo paskutines atestacijos - retrospektyvus vertinimas), sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms (vertinimas turi būti išdėstytas pareigūno atestacijos lape). Taisyklių 21 punkte nustatyta, jog atestavimą sudaro atestacijos lape pateiktų duomenų nagrinėjimas ir pokalbis tarp pareigūno ir atestacijos komisijos narių, skirtas įvertinti gebėjimus, būtinus pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Tai, jog atestacijos komisijos išvadą lemia ne tik pokalbis tarp pareigūno ir atestacijos komisijos narių, skirtas įvertinti gebėjimus, būtinus pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, bet ir atestacijos lape pateiktų duomenų nagrinėjimas 2005 m. lapkričio 3 d. nutartyje konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A2-1623/2005). 2006 m. gegužės 11 d. pareiškėjo atestacijos lapo 13 punkte yra išdėstyta charakteristika bei pateikta išvada, kad V. M. tinkamas eiti Vilniaus m. VPK tyrėjo pareigas. Su tokia tiesioginio vadovo E. Vavilovo išvada sutiko ir vyresnysis vadovas Vilniaus m. VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas A. Lapickis. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 18 dalies ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme Atestacijos komisijos išvada yra administracinis sprendimas, todėl jam taikytini Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinti viešojo administravimo, tarp jų objektyvumo ir nešališkumo, principai. Protokole nebuvo užfiksuoti pareiškėjui užduoti klausimai, Atestacijos komisijos atliktas tarnybinės veiklos rezultatų nagrinėjimas yra neišsamus ir nepakankamas nustatyti, ar tiesioginis vadovas teisingai įvertino valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą pagal visus vertinimo kriterijus, nepateikta nei vieno motyvo pagrindžiančio netinkamumą eiti tyrėjo pareigas. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Taigi Atestacijos komisijos nutarimas pripažinti, jog pareiškėjas neatitinka keliamų reikalavimų, nėra pagrįstas jokiais faktais, todėl yra neteisėtas. Be to, du iš šešių komisijos narių pripažino, kad tinkamas eiti tyrėjo pareigas. Skundžiamas įsakymas buvo pasirašytas atsižvelgiant į Vilniaus m. VPK Atestacijos komisijos išvadą, kuri nėra pagrįsta jokiais faktais, todėl ji negalėjo būti pažeminimo pareigose pagrindu. Tokiu būdu buvo pažeistas Statuto 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 24-26) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, jog vadovaujantis Statuto 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu perkelti pareigūną į žemesnes pareigas galima, įsigaliojus neigiamai atestacijos išvadai. Taisyklių 23 punkte numatyta, kad esant neigiamai išvadai (pareigūnas netinka eiti pareigas), atestacijos komisija siūlo vadovui, skiriančiam pareigūną į pareigas, perkelti pareigūną į viena pakopa žemesnes pareigas. Pasiūlymas turi būti įgyvendintas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šios išvados priėmimo. Vilniaus m. VPK viršininko 2006 m. birželio 8 d. įsakymas Nr. 10-TE-247 buvo priimtas esant neigiamai atestacijos komisijos išvadai ir nepažeidžiant nustatyto 20 dienų termino. Skundžiamo įsakymo 2 dalyje yra pažymėta, kad pareiškėjas yra perkeliamas į kitas pareigas atsižvelgiant į jo sutikimą, kuris yra jo asmens byloje. Vienu iš pagrindų perkelti pareiškėją į kitas pareigas yra Atestacijos komisijos posėdžio 2006 m. gegužės 24 d. protokolas Nr. 10-P11-12, kuriame fiksuota komisija išvada, jog pareiškėjas netinka eiti pareigų. Taisyklių 21 punkte nustatyta, kad atestavimą sudaro atestacijos lape pateiktų duomenų nagrinėjimas ir pokalbis tarp pareigūno ir atestacijos komisijos narių, skirtas įvertinti gebėjimus, būtinus pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Atestacijos komisija nėra imperatyviai susaistyta tiesioginio pareigūno vadovo išvada, o pastarąją vertina kartu su pokalbiu tarp pareigūno ir Atestacijos komisijos narių. Pareiškėjo charakteristikoje yra nurodyta, kad pareiškėjas tirdamas ikiteisminio tyrimo bylas neparodė ypatingos iniciatyvos, silpnai sugeba planuoti savo darbą, nuo 2005 m. kovo 14 d. iki 2006 m. gegužės 11 d. neatskleidė nė vienos nusikalstamos veikos. Atestacijos komisija buvo supažindinta su pareigūno charakteristika ir tiesioginių vadovų vertinimu, komisijos pirmininkas ir nariai klausinėjo atestuojamus pareigūnus apie pareigūnų darbą reglamentuojančius teisės aktus, kokios yra pareiginės funkcijos ir kaip pareigūnai jas vykdo. Atestacijos komisija, įvertinusi visus reikiamus duomenis bei pareiškėjo gebėjimus atlikti jam pavestas funkcijas, priėmė neigiamą išvadą, o įsakymas, kuriuo pareiškėjas yra perkeltas į Vilniaus m. VPK trečiojo policijos komisariato Naujininkų policijos nuovados tyrėjo pareigas yra pagrįstas ir teisėtas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimu (b. l. 73-76) pareiškėjo skundą patenkino - panaikino Vilniaus m. VPK viršininko įsakymo Nr. 10-TE-247 ,,Dėl tarnybos eigos“ 2 punktą, kuriuo pareiškėjas perkeltas iš Vilniaus m. VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjo pareigų į Vilniaus m. VPK trečiojo policijos komisariato VP Naujininkų policijos nuovados tyrėjo pareigas ir grąžino jį į Vilniaus m. VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjo pareigas. Teismas priteisė pareiškėjui iš Vilniaus m. VPK darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl perkėlimo į kitas pareigas, už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 9 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Teismas, spręsdamas Vilniaus m. VPK skundžiamo įsakymo Nr. 10-TE-247 2 punkto pagrįstumą ir teisėtumą, vadovavosi Statuto 18 straipsnio l , 4 dalimis, Taisyklių 2, 10, 21, 23 punktais. Teismas nurodė, kad Atestacinės komisijos posėdžio protokole nenurodyta jokių motyvų ir argumentų dėl pareiškėjo tinkamumo ar netinkamumo tarnybai. Iš Atestacinės komisijos posėdžio protokolo neaišku, kokių duomenų vertinimo pagrindu priimta neigiama išvada dėl pareiškėjo netinkamumo tarnybai. Teismo posėdžio metu Atestacinės komisijos pirmininkas A. Mikulskis paaiškino, kad nagrinėjamu atveju komisijai pirmininkavo pirmą kartą, todėl, dėl nežinojimo, protokole nebuvo fiksuojami klausimai bei atsakymai į juos (b. 1. 60). Posėdžio protokole nepažymėta, kaip balsavo kiekvienas iš Atestacinės komisijos narių. Esant neatitikimui tarp Atestacinės komisijos narių paaiškinimų teisminio nagrinėjimo metu apie kiekvieno iš jų balsavimą ir Atestacinės komisijos posėdžio protokole pažymėto balsavimo, patys balsavimo rezultatai negali būti laikomi patikimais ir objektyviais. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjo gebėjimų vykdyti tarnybines funkcijas vertinimas posėdžio protokole yra nemotyvuotas, nefiksuoti nei pareiškėjui atestavimo metu užduoti klausimai nei atsakymai į juos. Atestacinės komisijos nariai dėl balsavimų rezultatų nepasirašė, balsavimo rezultatai neatitinka komisijos narių teisminio nagrinėjimo metu duotiems parodymams ir nelaikytini patikimais, todėl Atestacinės komisijos išvada dėl pareiškėjo netinkamumo tarnybai neatitinka objektyviam sprendimui keliamų reikalavimų. Kadangi Atestacinės komisijos išvada nelaikytina objektyviai pagrįsta, šia išvada grindžiamas Vilniaus m. VPK viršininko įsakymo Nr. 10-TE-247 ,,Dėl tarnybos eigos“ 2 punktas dėl pareiškėjo perkėlimo į kitas pareigas yra neteisėtas ir naikintinas. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimai grąžinti į Vilniaus m. VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjo pareigas ir priteisti iš Vilniaus m. VPK darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl perkėlimo į kitas pareigas už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 9 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, tiesiogiai yra susiję su Vilniaus m. VPK viršininko 2005 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. 10-TE-247 2 punkto teisėtumu, todėl tenkintini (Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 str.).

III.

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 79-80) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nevisapusiškai ir nepilnutinai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir įrodymus, todėl teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas.

2. V. M. pareigybės aprašyme nustatyta tiesioginė funkcija - tirti ir atskleisti nusikalstamas veikas, o remiantis 2006 m. gegužės 11 d. pareigūno atestacijos lape Nr. 10-P18-172 pateikta pareiškėjo charakteristika, pareiškėjas nuo 2005 m. kovo 14 d. iki 2006 m. gegužės 11 d. neatskleidė nė vienos nusikalstamos veikos. Todėl vien faktas, jog beveik per 14 mėnesių nebuvo atskleista nė viena nusikalstama veika, įrodo pareiškėjo nesugebėjimą vykdyti būtinas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Tai nepagrįstai nebuvo įvertinta teismo sprendime.

3. Atestacijos komisijos išvada nėra nei veiksmas, nei administracinis aktas. Be to, Atestacijos komisijos nariai nurodė motyvus ir argumentus dėl pareiškėjo netinkamumo tarnybai, nurodė klausimus, kurie buvo užduoti pareiškėjui atestavimo metu ir asmeninius atsakymų į klausimus įvertinimus. Taip pat absoliuti Atestacijos komisijos narių dauguma patvirtino vertinimą, jog pareiškėjas netinka eiti užimamas pareigas.

4. Įvertinus įrodymų visumą, vien protokolo surašymo trūkumai neturėtų būti pakankamas pagrindas panaikinti priimtą sprendimą. Teismo sprendime nepagrįstai nevertinti liudytojų parodymai, kurie įrodo pareiškėjo netinkamumą einamoms pareigoms ir pagrindžia Atestacinės komisijos išvadą, kuria grindžiamas Vilniaus m. VPK viršininko 2006 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. 10-TE-247 „Dėl tarnybos eigos“ 2 punktas.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 84-86) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimą.

Pareiškėjas atsiliepimą grindžia argumentais, išdėstytais jo skunde ir pirmosios instancijos teismo sprendime.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atsakovas Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, nurodo, kad Atestacijos komisijos darbe padarytos spragos iš esmės buvo pašalintos ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o vien atestacijos komisijos protokolo surašymo trūkumai neturėtų būti pakankamas pagrindas panaikinti priimtą sprendimą. Taigi iš esmės apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, liečiančiais Atestacijos komisijos darbą, išvados surašymą, todėl prieš įvertinant skundžiamą teismo sprendimą apžvelgtina jau suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pastaruoju aspektu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pagal savo faktines aplinkybes analogiškoje administracinėje byloje yra nurodęs, kad „nagrinėjant skundžiamo atsakovo įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimus būtina tirti ir įvertinti tiek atestacijos procedūrą, tiek priimtos atestacijos komisijos išvados teisingumą. Atestacinės komisijos išvada nėra privaloma tiesioginiam pareigūno vadovui, tai nėra vidaus administravimo aktas, sukėlęs teisines pasekmes pareiškėjui, todėl administracinėje byloje negali būti nagrinėjamas savarankiškas reikalavimas dėl šios išvados panaikinimo. Vienok, šia išvada atsakovas pagrindė įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš einamų pareigų ir perkėlimo į žemesnes pareigas, todėl atestacinės komisijos išvada turi būti tiriama ir vertinama kaip skundžiamo vidaus administravimo sprendimo dalis“ (administracinė byla Nr. A14-304-05; procesinio sprendimo kategorija 16.6). Šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, priimdamas 2006 m. birželio 8 d. įsakymą „Dėl tarnybos eigos“, vadovavosi Pareigūnų eilinės atestacijos komisijos posėdžio protokolu (b.l. 7), todėl Atestacijos komisijos veikla bei priimti sprendimai, atsižvelgiant į cituotas nuostatas, neabejotinai turi įtaką galutiniam sprendimui, lemiančiam pareigūno tolimesnę karjerą vidaus tarnybos sistemoje.

Kitoje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. birželio 19 d. nutartyje yra pažymėjęs, jog „atestacijos komisijos išvada (šios išvados rezultatų pagrįstumas) tikrintini sprendžiant (šiuo atveju) paties atleidimo iš vidaus tarnybos pagrįstumą, t. y. sprendžiant klausimą, ar atleidimas pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra pagrįstas, turi būti tikrinamas pareigūno atestacijos procedūros atitikimas Taisyklių nuostatoms“ (administracinė byla Nr. A11-641/2007; procesinio sprendimo kategorija 16.6). Ir ką tik paminėtoje administracinėje byloje Vyriausiasis administracinis teismas akcentavo būtinumą tikrinti Atestacijos komisijos išvados pagrįstumą, sprendžiant įsakymo dėl tarnybos eigos teisėtumą ir pagrįstumą.

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklių 10 punkte (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymas Nr. 1V-314) nustatyta, jog atestacijos komisijos darbo forma yra posėdžiai, kuriuos protokoluoja atestacijos komisijos sekretorius. Tokios nuostatos tikslas pakankamai aiškus. Protokolas skiriamas posėdžio eigai fiksuoti, siekiant pašalinti ateityje galinčius kilti neaiškumus, prieštaravimus. Atestacijos komisijos posėdžio protokolas yra ne tik procesinis dokumentas, atspindintis konkretų juridinę reikšmę turintį faktą, bet ir dokumentas, kuriame fiksuojami atestacijos komisijos narių klausimai, užduotys atestuojamam asmeniui ir pastarojo atsakymai. Iš komisijos posėdžio protokolo turi būti matyti siūlymas komisijos nariams balsuoti ir to balsavimo rezultatai, kaip balsavo kiekvienas iš atestacijos komisijos narių (Taisyklių 10 p.) bei galutinė suformuluota motyvuota išvada, leidžianti atestuojamam pareigūnui žinoti, kokios priežastys (teisės aktų nežinojimas, stoka kultūros, užsienio kalbų žinių, nemokėjimas dirbti su informacinėmis technologijomis, silpnas fizinis pasiruošimas, priskirtų užduočių, funkcijų neįvykdymas ) lėmė neigiamą jo įvertinimą.

Nėra jokių abejonių, kad šiuo atveju atestacijos komisijos posėdžio protokolas buvo rašomas, tačiau šis dokumentas nėra informatyvus, nes jame apsiribota komisijos darbo pradžios ir pabaigos, dalyvavusių komisijos narių, atestuojamų pareigūnų bei priimtų sprendimų fiksavimu, bendro pobūdžio nuoroda apie pareigūnams uždavinėtus klausimus, susijusius su pareigūnų darbą reglamentuojančiais aktais ir jų pareiginėmis funkcijomis. Kokie tiksliai ir kam uždavinėti tokio pobūdžio klausimai, aptariamame dokumente neatsispindi.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo atestacijos komisijos posėdžio protokole nesant motyvų dėl pareiškėjo tinkamumo ar netinkamumo tarnybai ir nesant aišku, kokių duomenų vertinimo pagrindu priimta neigiama išvada dėl pareiškėjo netinkamumo užimamoms pareigoms. Toks Atestacijos komisijos darbo brokas suponuoja išvadą, kad vykdant pareiškėjo atestaciją buvo pažeistos atestavimo taisyklės, skirtos objektyviai ir išsamiai įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą, jo sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms. ABTĮ taikymo požiūriu tai reiškia, kad šiuo atveju buvo pažeista procedūra, turėjusi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, o tai yra pakankamas pagrindas tenkinti iškeltus skundo reikalavimus (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.; administracinė byla Nr. A11-641/2007; procesinio sprendimo kategorija 16.6).

Dėl atestacijos procedūros trūkumų teismas neturi galimybės vertinti, kiek reikšminga apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog pareiškėjas nuo 2005 m. kovo 14 d. iki 2006 m. gegužės 11 d. neatskleidė nė vienos nusikalstamos veikos, todėl ir šis, kaip teismo sprendimo naikinimo argumentas, pripažintinas nepagrįstu.

Taigi, teisėjų kolegija, sprendžia, jog pagrindų apeliacinio skundo tenkinimui ir teismo sprendimo naikinimui ar keitimui nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasBirutė JanavičiūtėArūnas Sutkevičius