Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-06-20 · Civilinė byla Nr. 2-2158-955/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-20
Bylos Nr.
2-2158-955/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20964-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Imbrasienė
Ieškovas
R. A.
Atsakovas
A. A.
Išvadą teikia
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Giedrė Martinėnaitė, Janina Argustaitė
Civilinė byla Nr. 2-2158-955/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20964-2013-7;Procesinio sprendimo kategorija: (S) 116.1; 116.4; 78.2.1; 77.4.2;77.4.3; 99.5; 99.7
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 20 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovei R. A., jos atstovei advokatei Janinai Argustaitei, atsakovui A. A., jo atstovei advokatei Giedrei Martinenaitei, institucijos duodančios išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vitalijai Petrokienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė R. A. (toliau – ieškovė) ieškiniui (b. l. 3-4) bei patikslinusi savo ieškinio reikalavimus teismo posėdyje prašo pakeisti 2006-10-31 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11764-254/2006 priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir priteisti iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, jog 2006-10-31 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka bendru sutarimu. Sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas A. A. mokės išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Šiuo metu tokio išlaikymo dydžio vaikams nebepakanka, vaikai yra 15 ir 14 metų amžiaus, iš esmės pasikeitė jų poreikiai. Atsakovas vengia vykdyti savo pareigą išlaikyti vaikus, šiuo metu atsakovas visiškai nemoka vaikams išlaikymo. Vaikai didelių sveikatos sutrikimų neturi, tik D. turi psichologinių problemų, dėl ko jis vartoja raminamuosius vaistus. Aistė lanko šokių bei turistų būrelius. Ieškovė yra bedarbė, gyvena su sugyventiniu, kurio pajamos tėra tik 1500 Lt, ieškovė gauna 650 Lt nedarbo draudimo išmoką. Ieškovė jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi.

Ieškovės atstovė teisiniais argumentais pagrindė ieškovės reikalavimus. Atstovė papildomai paaiškino, jog ieškovė nuo 2013-08-31 yra bedarbė. Ieškovei gauti darbo (duomenys neskelbtini) yra labai sunku. Ieškovė jokio turto ir jokių santaupų neturi. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo minimalų išlaikymą vaikams. Atsakovas yra sveikas, darbingas vyras, šiuo metu padeda savo tėvams statyti sodo namą, todėl laikytina, kad atsakovas turi statybininko patirties ir gali šį darbą dirbti. Atsakovas sąmoningai neieško darbo. Atsakovas teikė vaikams išlaikymą, todėl galimai atsakovas turi nelegalių pajamų, tačiau jas slepia. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, jog aktyviai ieškotųsi darbo.

Atsiliepimas

Atsakovas A. A. (toliau – atsakovas) atsiliepime į ieškinį (b. l. 33) ir teismo posėdyje paaiškino, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, sutiktų vaikams skirti išlaikymą po 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas nurodė, jog šiuo metu jo pajamos yra 350 Lt socialinė pašalpa. Jam pragyventi ir išlaikyti vaikus padeda tėvai. Atsakovas yra registruotas darbo biržoje, tačiau darbai jam nėra siūlomi. Šiuo metu gyvena su tėvais, todėl jiems padeda ūkyje. Tėvai yra pensininkai, ligoti, todėl daug prisidėti prie anūkų išlaikymo negali. Atsakovas pripažįsta, kad turi įsiskolinimą už vaikų išlaikymą, todėl galėtų ieškovei sumokėti už 5 mėnesius įsiskolinimo sumą. Atsakovas sutiktų, jog sūnus D. A. gyventų su juo, tuo atveju tarp šalių išsispręstų ginčai dėl vaikų išlaikymo. Ieškovė galėtų išlaikyti dukrą, atsakovas – sūnų. Atsakovas patvirtino, jog jokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų dirbti, neturi.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje teisiniais argumentais pagrindė atsakovo atsikirtimus.

Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė išvadoje (b. l. 28-29) bei teismo posėdyje paaiškino, jog šiuo metu nustatytas 150 Lt išlaikymo dydis vaikams yra pernelyg mažas. D. A. išlaikymo dydis turėtų būti padidintas, kadangi berniukas turi sveikatos problemų. Atsakovas yra sveikas, darbingas vyras, todėl turėtų dėti didesnes pastangas tinkamam vaikų išlaikymui užtikrinti. Atsakovas iš buvusių darboviečių buvo atleistas už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, todėl atsakovas turėtų prisiimti didesnę atsakomybę, nes į bedarbio padėtį jis pateko dėl savo kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų, šalių bei jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių vaikų A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai (prij. b. l. 13-14). Nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Kauno miesto apylinkės teismas 2006-10-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11764-254/2006 nutraukė A. A. a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. A. a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą Kauno m. Civilinės metrikacijos biure (duomenys neskelbtini) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 punktu šalys susitarė, jog A. A. a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiria po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) litų kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, pinigus sumokant iki kiekvieno mėnesio 15 (penkioliktos dienos) (prij. b. l. 62-63). 2013-11-11 Kauno teritorinės darbo biržos pažyma (b. l. 7) patvirtina, jog ieškovė nuo 2013-08-26 yra registruota kaip bedarbė, jai yra mokama 650 Lt nedarbo draudimo išmoka (b. l. 7, 10-11). Ieškovė nekilnojamojo turto neturi (b. l. 13). A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) lanko šokių užsiėmimus, už kuriuos per mėnesį yra mokama 100 Lt (b. l. 9). Taip pat mergaitė lanko (duomenys neskelbtini), už kurį mokama 18 Lt per mėnesį (b. l. 14). 2013-12-30 Kauno teritorinės darbo biržos pažyma (b. l. 36) patvirtina, jog atsakovas nuo 2012-11-28 yra registruotas kaip bedarbis. Laikotarpiu nuo 2013-03-04 iki 2013-03-19 atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2013-10-16 iki 2013-10-29 atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini). Iš abiejų šių darboviečių atsakovas buvo atleistas pagal LR Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, t. y. kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis) (b. l. 35). Atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (b. l. 38). Nepilnametis D. A. ieškovės sutikimu (b. l. 64) 4 metus gyveno kartu su tėvu. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, jog vaikui išreiškus norą bei atsižvelgiant į tai, kad gyvenimas pas tėvą vaikui darė neigiamą įtaką, D. grįžo gyventi pas mamą.

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Ieškovė, prašydamas padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą vaikams, savo reikalavimą grindžia tuo, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė (padidėjo) vaikų poreikiai. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-11764-254/2006 medžiagos matyti, jog šios bylos nagrinėjamu metu teismui buvo pateikti dokumentai, liudijantys, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi (prij. b. l. 6-9). Šiuo metu šalių turtinė padėtis taip pat yra nepakitusi, šalys jokio turto nuo 2006 metų nėra įgijusios. Kaip matyti, 2006 metais nepilnamečiams vaikams A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atitinkamai buvo 7 ir 6 metai. Šiuo metu vaikai jau yra paaugliai, A. – 15 metų, D. – 13 metų. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Teismas turi įvertinti ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką nustatant poreikių pasikeitimą būtina atsižvelgti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Ieškovė nurodė, jog jos turtinė pablogėjo ta dalimi, kiek vaikų reikiamai neišlaiko atsakovas. Ieškovės gaunama nedarbo draudimo išmoka yra 650 Lt (b. l. 11). Bylos duomenimis, atsakovas taip pat yra bedarbis, kaip pats nurodė, jog jo vienintelės pajamos yra 350 Lt socialinė pašalpa. Tačiau atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras. Atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų, rodančių jo sveikatos problemas, duomenų apie esamus kitus išlaikytinius. Atsakovas savo turtinę padėtį vertina kaip prastą, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, jog šiuo metu gali sumokėti ieškovei 2000 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Nors atsakovo gaunamos pajamos tesudaro tik 350 Lt, tačiau atsakovas sutiko vaikams skirti po 200 Lt per mėnesį, kas rodo, jog atsakovas turi pajamų, tik galimai jas slepia ir neatskleidžia teismui tikrosios savo turtinės padėties. Teismas kritiškai vertina atsakovo argumentus, jog išlaikyti vaikus jam padeda tėvai, kadangi atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog dalį išlaikymo vaikams būtų mokėję atsakovo tėvai. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, jog nuo 2006 m. iki 2012 m. išlaikymą savo vaikams teikė būtent pats atsakovas (b. l. 51-58, 67). Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas nedirba nuo 2012-11-28 (b. l. 36). Kaip matyti iš 2013-12-30 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymos, atsakovas laikotarpiu nuo 2013-03-04 iki 2013-03-19 dirbo (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2013-10-16 iki 2013-10-29 atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini). Iš abiejų šių darboviečių atsakovas buvo atleistas pagal LR Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, t. y. kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis) (b. l. 35). Kasacinis teismas formuoja praktiką, jog tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Todėl įvertinus nustatytas aplinkybes ir įrodymus, atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, atsakovo atsikirtimai dėl sunkios turtinės padėties vertintini kritiškai. Teismo nuomone, atsakovas dėl savo kaltės prarado darbą, turėdamas statybininko darbo įgūdžių, neišnaudoja visų savo galimybių dirbti ir gauti didesnes pajamas, atsakovui patogu taip gyventi ir jį esama padėtis tenkina, nes atsakovas nededa jokių pastangų ją pakeisti. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės atstovės argumentais, kad atsakovui Darbo biržoje nėra pasiūlomas darbas dėl atsakovo asmeninių savybių bei netinkamo požiūrio į darbą. Pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra ne tik motinos, bet ir tėvo. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismas mano, kad negalima vaikų išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai. Atsakovas privalo rūpintis vaikais bent teikdamas jiems išlaikymą, kuris atitiktų vaikų poreikius. Paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas teikiantis išlaikymą prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka vienai ieškovei. Šalių vaikai šiuo metu jau yra paaugliai, jų augantiems organizmams neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai. Nors ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kad vaikai turėtų kokių specialiųjų poreikių, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės argumentais, kad D. turi psichologinių problemų ir šiuo metu jam yra skirti ir naudojami raminamieji vaistai. Be to, būtinieji poreikiai, įvertinus tokius faktorius kaip pačių vaikų amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, didėjo ir ateityje tik didės. Išlaikymas vaikams priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau turi būti orientuotas į vaiko ateitį. Ieškovė nurodė, kad vaikų išlaikymui jai yra būtinos tokios lėšos – D. – 1040 Lt, A. 1213 Lt. Nors ieškovė įrodymų, jog pati skiria atitinkamo dydžio išlaikymą vaikams teismui nepateikė, tačiau atsakovas ieškovės nurodytų vaikų poreikių taip pat neginčijo. Atsakovas neprieštaravo dėl padidėjusių po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, vaikų poreikių ir pripažino, jog 150 Lt priteista išlaikymo suma yra per maža. Savo atsikirtimus į ieškinį atsiliepime iš esmės įrodinėjo tik tuo, kad jo turtinė padėtis neleidžia teikti ieškovės prašomo priteisti vaikui išlaikymo dydžio. Teismo nuomone, ieškovės nurodyti vaikų poreikiai ir sumos išleidžiamos vaikų poreikių tenkinimui yra realios, pagrįstos ir neišdidintos, atitinka išdėstytas aplinkybes. Šiuo metu visa vaikų išlaikymo ir auginimo našta tenka ieškovei. Atsakovo argumentai, kad jis neturi galimybės teikti 300 Lt dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, atmestini. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog jo amžius, sveikatos būklė, ar kitos aplinkybės riboja jo galimybes dirbti ir gauti pajamas, todėl darytina išvada, kad atsakovas yra darbingas, gali imtis priemonių ir gauti teisėtų pajamų, tačiau nepateikė įrodymų, kad ėmėsi tokių priemonių. Priešingai, byloje nustatyta, jog atsakovas neteko darbo ir su darbo santykiais susijusių išmokų išimtinai dėl savo kaltės. Iš abiejų darboviečių (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo atleistas be įspėjimo, atsakovui šiurkščiai pažeidus darbo drausmę. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų (b. l. 35), abiejose darbovietėse atsakovas išdirbo tik po keliolika dienų. Tokios aplinkybės teismui leidžia spręsti, jog atsakovas neatsakingai žiūri į pareigą dirbti ir tinkamai išlaikyti savo vaikus. Pažymėtina, kad vaikai gyvenantys nuo tėvo atskirai turi lygias teises gauti išlaikymą tiek iš motinos, tiek iš tėvo. Vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas gali skirti vaiko išlaikymui po to, kai jo poreikiai bus patenkinti. Kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai (CK 3.3 str. 1 d.). Nepagrįstais teismas laiko ir atsakovo argumentus, jog sūnus D. galėtų gyventi su tėvu, tada išsispręstų tarp tėvų kylantys ginčai dėl vaikų išlaikymo. Kaip matyti iš bylos duomenų, D. kurį laiką gyveno su tėvu, tačiau kaip paaiškino ieškovė, o atsakovas šių aplinkybių neginčijo, tuo metu vaikui buvo daroma neigiama gyvenamosios aplinkos įtaka. Ieškovės nuomone, vaikui šiuo metu reikalingi raminamieji vaistai būtent dėl tų aplinkybių, kurias vaikas patyrė gyvendamas su tėvu. Nepagrįstais nurodytus atsakovo argumentus teismas laiko dar ir dėl to, jog atsakovas pats teismo posėdyje patvirtino, jog savo gyvenamosios vietos neturi, gyvena pas tėvus sode. Atsakovo teigimu, jis padeda savo tėvams tvarkytis ūkyje ir neina į darbą tik dėl to, kad „nesėdėtų jiems ant sprando“. Toks atsakovo požiūris į gyvenimą, į pareigą dirbti, tinkamai išlaikyti vaikus laikytinas nebrandžiu.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-276/2013). Nagrinėjimo dienai minimali mėnesinė alga yra 1000 Lt. Nors pagal formuojamą teismų praktiką išlaikymo vaikui dydis siejamas su minimalios mėnesio algos dydžiu, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami vaiko poreikiai bei realios tėvų galimybės vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.192 str.). Teismas, atsižvelgdamas į tokias nustatytas aplinkybes kaip: 1) išlaikymas nepilnamečiams vaikams nustatytas 2006 m. spalio 30 d., t. y. daugiau kaip prieš 7 metus, 2) vaikams augant jų poreikiai neabejotinai didėja, 3) nustatytas labai mažas išlaikymas (150 Lt), kuris, negali užtikrinti būtinų minimalių vaikams vystytis sąlygų, 4) šiai dienai ekonominė situacija šalyje pasikeitusi, t. y. išlaidos pragyvenimui padidėjo, taip pat atsižvelgdamas į realias tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, t.y. kad nors tėvų turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, tačiau vaikus šiuo metu išlaiko tik ieškovė ir jiems atsakovas išlaikymo neteikia, - sprendžia, kad nepilnamečių A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iš atsakovo priteistina po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-12-17) iki jų pilnametystės (iš atsakovo priteistina išlaikymo suma padidintina 150 Lt). Ši išlaikymo suma, teismo vertinimu, užtikrins bent minimalius būtinus vaikų poreikius. Padidinus išlaikymą vaikams po 150 Lt atsakovas bus įpareigotas imtis aktyvių veiksmų ieškantis darbo bei taip užtikrinti ne tik savo, bet ir vaikų poreikių tenkinimą (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.201 str.).

Išlaikymas indeksuotinas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal 2014-01-13 Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-14-T-82-112 atsakovui buvo teikiama 100 proc. kompensuojama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Valstybė byloje patyrė 380 Lt bylinėjimosi išlaidas bei 14,33 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nors ieškovės ieškinį teismas tenkino, tačiau šios išlaidos valstybei iš atsakovo, kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, nepriteistinos. Ieškovė duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti 2006-10-31 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11764-254/2006 priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir priteisti iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2013-12-17) iki vaikų pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti ieškovę R. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Imbrasienė